Skaitytojų klausimai

Trijose evangelijose pasakojama, kad buvo nepatenkintų, kai Jėzų patepė brangiu aliejumi. Ar daugelis apaštalų parodė nepasitenkinimą, ar visų pirma — Judas?

Šitas įvykis aprašytas Mato, Morkaus ir Jono evangelijose. Matyt, Judas buvo pirmasis, išreiškęs nepasitenkinimą, o galiausiai jam pritarė ir kai kurie kiti apaštalai. Šis atsitikimas parodo, jog turėtume būti dėkingi, kad turime keturias evangelijas. Tai, ką parašė kiekvienas evangelistas, yra tikslu, bet ne visi pateikė tas pačias detales. Lygindami pasakojimus, galime susidaryti aiškesnį įvykių vaizdą.

To įvykio aprašyme Mato 26:6-13 nurodyta vieta — Simono raupsuotojo namai Betanijoje, bet neminimas moters, ant Jėzaus galvos išliejusios kvapnų aliejų, vardas. Matas sako: „Tai pamatę, mokiniai pasipiktino“ ir kalbėjo, kad aliejų galima buvo parduoti ir gautus pinigus išdalyti vargšams (kursyvas mūsų).

Morkaus evangelijoje pateikta dauguma šių detalių. Bet jis dar pamini, kad moteris sudaužė indą. Jame buvo kvapnus aliejus, „gryno nardo tepalas“ — tokį atveždavo iš Indijos. O dėl nepasitenkinimo Morkus praneša, kad „kai kurie ten esantys susierzino“ ir „jie murmėjo prieš tą moterį“ (Morkaus 14:3-9, kursyvas mūsų). Taigi iš šių dviejų pranešimų aišku, kad nepasitenkinimą pareiškė daugiau negu vienas apaštalas. Nuo ko tai prasidėjo?

Jonas, įvykio liudininkas, nurodė ir kitų svarbių detalių. Jis paminėjo moters vardą — Marija, Mortos ir Lozoriaus sesuo. Jonas pateikia tokią detalę, kuri greičiau papildo pasakojimą, o ne prieštarauja: „Marija patepė Jėzui kojas ir nušluostė jas savo plaukais“ (kursyvas mūsų). Turėdami omenyje visus pasakojimus, galime susidaryti vaizdą, kad Marija išpylė aliejų, Jono dar pavadintą ‛tepalu iš gryno nardo’, ant Jėzaus galvos ir kojų. Jonas buvo labai artimas Jėzui ir todėl piktinosi, jeigu Jam buvo rodoma nepagarba. Jis rašo: „Vienas iš jo mokinių, Judas Iskarijotas, kuris turėjo jį išduoti, pasakė: ‛Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!’“ (Jono 12:2-8)

Žinoma, Judas buvo „vienas iš jo mokinių“, bet Jono žodžiuose jaučiamas pasipiktinimas tuo, kad kažkas iš apaštalų planavo išduoti Jėzų. Vertėjas dr. K. Hovardas Matenis apie Jono 12:4 pasakė: „Ir esamojo laiko dalyvis [išverstas „turėjo“], ir bendratis [„išduoti“] reiškia nuoseklų, ar nepertraukiamą, veiksmą. Tad galime daryti išvadą, jog tai nebuvo akimirksniu sugalvotas dalykas. Judas planavo išduoti Jėzų ir mąstė apie tai daugelį dienų.“ Jonas dar paaiškina Judą buvus nepatenkintą „ne kad jam būtų rūpėję vargšai, bet kad pats buvo vagis ir, turėdamas rankose kasą, grobstė įplaukas“.

Taigi atrodo logiška, kad vagis Judas pirmasis parodė nepasitenkinimą, nes jis būtų galėjęs daugiau pavogti, jeigu brangusis aliejus būtų parduotas ir pinigai padėti į kasą, kuria jam buvo pavesta rūpintis. Kai Judas pradėjo murmėti, kai kurie kiti apaštalai galbūt pritarė jo, rodės, gerai minčiai. Tačiau pagrindinis nepasitenkinimo kurstytojas buvo Judas.