Visa daroma nauja — kaip išpranašauta

„Sėdintysis soste tarė: ‛Štai aš visa darau nauja!’ Ir sako: ... ‛Šitie žodžiai patikimi ir tikri’“ (APREIŠKIMAS 21:5).

1, 2. Kodėl žmonės nesiryžta spėlioti apie ateitį?

GAL esi sakęs ar pagalvojęs: ‛Nežinia, ką atneš rytojus.’ Tikriausiai nesistebi, kodėl žmonės nesiryžta spėlioti apie ateitį ar pasitikėti beatodairiškais pranašautojais. Žmonės tiesiog negali tiksliai pasakyti, kas įvyks mėnesiams ar metams bėgant.

² Žurnalo Forbes ASAP numeryje, skirtame laiko temai, žinomas TV dokumentinių laidų vedėjas Robertas Kringlis rašė: „Nors laikas galiausiai pasityčioja iš mūsų visų, tačiau skaudžiausiai plaka pranašautojus. Nuspėti ateitį yra lošimas, kurį beveik visuomet pralaimime. ... Vis dėlto vadinamieji žinovai ir toliau prognozuoja.“

3, 4. a) Kokį optimizmą įkvepia kai kuriems žmonėms naujasis tūkstantmetis? b) Kokie yra kitų žmonių tikroviški ateities lūkesčiai?

³ Galbūt pastebėjai, kaip plačiai kalbama apie naują tūkstantmetį, ir, atrodo, vis daugiau žmonių domisi ateitimi. Praėjusių metų pradžioje žurnalas Maclean’s rašė: „Daugumai kanadiečių 2000-ieji gali būti tiesiog dar vieni kalendoriniai metai,  tačiau tai galbūt ir visiškai nauja pradžia.“ Jorko (Kanada) universiteto profesorius K. Dudnis nurodo, iš kur kyla toks optimizmas: „Naujas tūkstantmetis reiškia, jog pabėgome nuo išties siaubingo šimtmečio.“

⁴ Gal visa tai vien svajos? Kanadoje tik 22 procentai apklaustųjų „mano, kad 2000-ieji pasauliui bus įžanga į naują pradžią“, o beveik pusė jų per artimiausius 50 metų „laukia kito globalinio konflikto“ — pasaulinio karo. Aišku, dauguma supranta, jog ir naujajame tūkstantmetyje neišnyks mūsų problemos ir visa savaime neatsinaujins. Buvęs Britanijos mokslų akademijos prezidentas M. Atijas rašė: „Sparčios permainos... reiškia, jog dvidešimt pirmasis amžius atneš lemiamų išbandymų visai mūsų civilizacijai. Neatidėliotinai turi būti sprendžiamos esamos problemos: gyventojų gausėjimas, išteklių mažėjimas, aplinkos užterštumas ir plačiai įsigalėjęs skurdas.“

5. Kur galime rasti patikimą informaciją apie ateitį?

⁵ Galbūt svarstai taip: ‛Kadangi žmogus nesugeba išpranašauti ateities, apie ją neverta nė galvoti.’ Tačiau tai neteisingas požiūris! Jei žmogus negali tiksliai išpranašauti ateities, nereiškia, kad niekas negali. Tad kas gali ir kodėl yra pagrindas optimistiškai žvelgti į ateitį? Įtikinančius atsakymus į šiuos klausimus tu rasi keturiose ypatingose pranašystėse. Jos užrašytos Biblijoje — paklausiausioje knygoje, nors daugelis žmonių ją klaidingai supranta arba ignoruoja. Ką bemanytum apie Bibliją ir kiek gerai ją beišmanytum, tau būtų naudinga išnagrinėti tas keturias svarbias pranašystes. Jose nusakyta labai šviesi ateitis. Ja galėtumei džiaugtis ir tu su savo artimaisiais.

6, 7. Kada buvo užrašyta Izaijo pranašystė ir kaip nuostabiai ji išsipildė?

⁶ Pirmoji pranašystė užrašyta Izaijo 65 skyriuje. Iš pradžių atkreipkime dėmesį, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo paskelbta. Dievo pranašas Izaijas, užrašęs šiuos žodžius, gyveno daugiau negu šimtmečiu anksčiau, nei žlugo Judo karalystė. Jos nebeliko tada, kai Jehova nustojo saugoti neištikimus žydus ir leido babiloniečiams nusiaubti Jeruzalę, o miesto gyventojus paimti į nelaisvę. Izaijas tai išpranašavo prieš šimtą su viršum metų iki būsimų įvykių (2 Kronikų 36:15-21).

⁷ Verta paminėti istorinę pranašystės išsipildymo detalę: Dievo įkvėptas, Izaijas pasakė net vardą dar negimusio perso Kyro, vėliau nukariavusio Babiloną (Izaijo 45:1). Kyras leido žydams sugrįžti į savo tėvynę 537 m. p. m. e. Nuostabu, kad Izaijas išpranašavo atkūrimą ir apibūdino, kokiu gyvenimu džiaugsis namo pargrįžę izraelitai; tai užrašyta jo knygos 65 skyriuje.

8. Kokią laimingą ateitį išpranašavo Izaijas ir kokie žodžiai ypač patraukia dėmesį?

⁸ Izaijo 65:17-19 (Brb) sakoma: „Štai Aš kuriu naują dangų ir naują žemę. Senųjų nebeatsimins ir apie juos nebegalvos. Jūs džiaugsitės ir džiūgausite amžinai tuo, ką Aš sukursiu, nes Jeruzalę sukursiu džiūgauti ir jos žmones džiaugsmui. Aš gėrėsiuos Jeruzale ir džiaugsiuosi savo tauta; nebesigirdės joje verksmo, nė dejonių.“ Be abejo, Izaijo aprašytos sąlygos turėjo būti žymiai geresnės už tas, kuriomis žydai gyveno Babilone. Jis išpranašavo džiaugsmą, džiūgavimą. Dabar atkreipk dėmesį į žodžius „naujas dangus ir nauja žemė“. Šioje Biblijos vietoje jie paminėti pirmą kartą iš keturių ir visur glaudžiai siejasi su mūsų ateitimi — netgi ją išpranašauja.

9. Kaip senovės žydams išsipildė žodžiai iš Izaijo 65:17-19?

⁹ Iš pradžių žodžiai iš Izaijo 65:17-19 išsipildė senovės žydams tiksliai taip, kaip  užrašė pranašas: jie sugrįžo į tėvynę ir atkūrė tyrą garbinimą (Ezros 1:1-4; 3:1-4). Nekyla abejonių, kad jų tėviškė buvo čia, žemėje, o ne kitoje visatos vietoje. Tai padeda mums suprasti, ką reiškė Izaijo žodžiai „naujas dangus ir nauja žemė“. Mums nereikia spėlioti, kaip tiems, kurie gilinasi į miglotas Nostradamo bei kitų žmonių prognozes. Pati Biblija paaiškina, ką turėjo omenyje Izaijas.

10. Ką reiškia Izaijo išpranašauta nauja „žemė“?

¹⁰ Biblijoje vartojamas žodis „žemė“ ne visada reiškia mūsų planetą. Pavyzdžiui, Psalmių 96:1 tiesiog sakoma: „Visa žeme, giedok Viešpačiui!“ Žinome, kad mūsų planeta — sausuma bei neaprėpiami vandenynai — negali giedoti. Gieda žmonės. Tad Psalmių 96:1 kalbama apie žmones čia, žemėje. * Izaijo 65:17 minimas ir „naujas dangus“. Jei „žemė“ reiškia naują žmonių visuomenę žydų tėviškėje, kas yra „naujas dangus“?

11. Kas nusakoma fraze „naujas dangus“?

¹¹ Maklintoko ir Strongo enciklopedijoje Cyclopædia of Biblical, Theological, and Ecclesiastical Literature rašoma: „Pranašiškame regėjime minimas dangus reiškia... visas viešpataujančias valdžias, ... iškilusias ir valdančias žmones taip, kaip tikras dangus yra virš žemės ir ją valdo.“ O apie žodžių junginį „dangus ir žemė“ šioje enciklopedijoje sakoma, kad ‛pranašiška kalba ta frazė reiškia skirtingų sluoksnių asmenų politinę padėtį. Dangus yra aukščiausioji valdžia, žemė — pavaldiniai, viršesniųjų valdomi žmonės’.

12. Kas senovės žydams buvo „naujas dangus ir nauja žemė“?

¹² Tėvynėn pargrįžę žydai sukūrė tai, ką galima pavadinti nauja santvarka. Jie turėjo naują vadovybę: karaliaus Dovydo palikuonis Zerubabelis buvo valdytojas, Jozuė — vyriausiasis kunigas (Agėjo 1:1, 12; 2:21; Zacharijo 6:11). Jiedu — tai „naujas dangus“. Viršum ko? Tas „naujas dangus“ buvo virš „naujos žemės“, apvalytos žmonių visuomenės, sugrįžusios į savo kraštą atstatyti Jeruzalės bei jos šventyklos Jehovai garbinti.  Taip tuo laiku žydams išsipildė pranašystė apie naują dangų ir naują žemę.

13, 14. a) Kokią kitą eilutę su žodžiais „naujas dangus ir nauja žemė“ aptarsime? b) Kodėl Petro pranašystė ypač svarbi šiais laikais?

¹³ Nepamirškime, kad mūsų tikslas — ne Biblijos aiškinimo pratybos ir ne ekskursas į senovės istoriją. Kodėl būtina gilintis į šias pranašystes, suprasime iš kito konteksto, kuriame pavartota frazė „naujas dangus ir nauja žemė“. Tie žodžiai pakartoti 2 Petro laiško 3 skyriaus vienoje eilutėje ir iš jos aišku, kad kalbama apie mūsų ateitį.

¹⁴ Petras rašė savo laišką praėjus daugiau nei 500 metų nuo to laiko, kai žydai sugrįžo į tėvynę. Jis, vienas iš Jėzaus apaštalų, rašė 2 Petro 3:2 paminėto „Viešpaties“, Kristaus, sekėjams. Petras 4 eilutėje kalba apie Jėzaus „pažadėtą atėjimą [„dalyvavimą“, NW]“ ir dėl to ši pranašystė itin svarbi dabar. Daugybė įrodymų liudija, kad nuo Pirmojo pasaulinio karo Jėzus dalyvauja — yra Dievo dangiškosios Karalystės valdovas (Apreiškimas 6:1-8; 11:15, 18). Tai ypač reikšminga todėl, kad šiame skyriuje Petras išpranašavo kai ką daugiau.

15. Kaip išsipildo Petro pranašystė apie „naują dangų“?

¹⁵ 2 Petro 3:13 rašoma: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas.“ Jau paminėjome, kad Jėzus yra pagrindinis „naujo dangaus“ Valdovas (Luko 1:32, 33). Tačiau kitos Biblijos eilutės rodo, kad jis valdo ne vienas. Jėzus pažadėjo, jog apaštalai bei į juos panašūs žmonės bus danguje. Laiške žydams apaštalas Paulius tokius žmones pavadino „dangiškojo pašaukimo dalininkais“ (kursyvas mūsų). O Jėzus pasakė, jog šie pašauktieji sėdės su juo sostuose danguje (Žydams 3:1; Mato 19:28; Luko 22:28-30; Jono 14:2, 3). Vadinasi, naują dangų sudaro ir kiti asmenys, valdantys drauge su Jėzumi. Kas gi yra Petro paminėta „nauja žemė“?

16. Kokia „nauja žemė“ jau dabar yra?

¹⁶ Kaip senovėje šie žodžiai išsipildė sugrįžusiems į tėvynę žydams, taip ir dabar 2 Petro 3:13 eilutė išsipildo besilaikantiems to paties — klusnumo naujo dangaus vadovavimui. Šiandien milijonai žmonių mielai paklūsta tokiam vadovavimui, turi naudos iš jo mokymo ir stengiasi laikytis jo įstatymų, duotų Biblijoje (Izaijo 54:13). Šie žmonės sudaro „naujos žemės“ branduolį, tai yra buriasi iš visų tautų, kalbų bei rasių į pasaulinę bendriją ir darbuojasi drauge paklusdami valdančiam Karaliui Jėzui Kristui. Svarbiausia — tu irgi gali būti tarp jų! (Michėjo 4:1-4)

17, 18. Kodėl žodžiai iš 2 Petro 3:13 skatina mus laukti ateities?

¹⁷ Tai dar ne viskas; mes turime platesnį ateities suvokimą. Nagrinėdamas 2 Petro 3 skyrių, rasi užuominų apie būsimus didelius pokyčius. Petras 5 ir 6 eilutėse rašė apie Nojaus laikų Tvaną, nusinešusį aną sugedusį pasaulį. Toliau, 7 eilutėje, apaštalas užsimena, kad „dabartiniai dangūs ir žemė“ — tiek valdovai, tiek liaudis yra laikomi „teismo ir bedievių žmonių žuvimo dienai“ (kursyvas mūsų). Šis teiginys patvirtina, kad žodžiai „dabartiniai dangūs ir žemė“ nurodo ne visatos objektus, o žmones ir jų valdovus.

¹⁸ Paskui Petras aiškina, kad ateinančią Jehovos dieną vyks didžiulis valymas, paruošiantis kelią 13 eilutėje paminėtiems naujam dangui ir naujai žemei. Atkreipk dėmesį į eilutės pabaigą — „kuriuose gyvena teisumas“. Ar tai nereiškia, jog įvyks svarbios permainos, viską pakreipsiančios geresne linkme? Ar nesame paskatinti tikėtis išties naujų dalykų ir meto, kai žmonija  susilauks daug didesnio džiaugsmo nei šiandien? Tokia samprata ir yra Biblijos pranašysčių suvokimas, kuriuo gali pasigirti palyginti nedaugelis.

19. Koks  Apreiškimo knygos kontekstas rodo būsiant „naują dangų ir naują žemę“?

¹⁹ Panagrinėkime šią temą toliau. Jau išsiaiškinome, ką reiškia frazė „naujas dangus ir nauja žemė“ iš Izaijo 65 ir iš 2 Petro laiško 3 skyrių. Dabar atkreipkime dėmesį į Apreiškimo 21 skyrių, kur irgi pavartotas šis Biblijos posakis. Ir čia jo prasmė paaiškės iš konteksto. Dviem skyriais anksčiau, Apreiškimo 19-ame, raiškia simboline kalba aprašytas karas — ne tarp priešiškų tautų. Vienoje pusėje kaunasi „Dievo Žodis“ ir tikriausiai nekyla abejonių, kad taip tituluojamas Jėzus Kristus (Jono 1:1, 14). Jis yra danguje ir šiame regėjime vaizduojamas su savo dangiškąja kariuomene. Prieš ką jie kovoja? Tame skyriuje minimi „karaliai“, „karo vadai“ bei įvairių sluoksnių žmonės — „dideli ir maži“. Tas mūšis yra būsima Jehovos diena — blogio sunaikinimas (2 Tesalonikiečiams 1:6-10). Toliau, Apreiškimo 20-ojo skyriaus pradžioje, rašoma, kaip bus pašalintas „slibinas — senoji gyvatė, kuri yra Velnias ir Šėtonas“. Visa tai sutelkia dėmesį į Apreiškimo 21 skyrių.

20. Apie kokias svarbias būsimas permainas kalbama Apreiškimo 21:1?

²⁰ Apaštalas Jonas pradeda 21 skyrių jaudinančiais žodžiais: „Aš regėjau naują dangų ir naują žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko ir jūros taip pat nebeliko.“ Remdamiesi aptartomis eilutėmis iš Izaijo 65 ir 2 Petro 3 skyrių, galime būti tikri, jog ne pažodine prasme dangus ir mūsų planeta su jos vandens gelmėmis bus pakeisti. Kaip matėme iš pirmesnių skyrių, bus pašalinti nedori žmonės bei jų valdovai, tarp jų ir nematomas valdytojas Šėtonas. Čia irgi išsakytas pažadas apie naująją santvarką žemėje gyvenantiems žmonėms.

21, 22. Kokias palaimas laiduoja mums Jonas ir ką reiškia pažadas nušluostyti ašaras?

²¹ Išgvildenę šią nuostabią pranašystę, neabejojame tokia ateitimi. Trečios eilutės pabaigoje kalbama apie tą laiką, kai Dievas bus su žmonija ir rūpinsis tais, kurie vykdo jo valią (Ezechielio 43:7). Toliau 4 ir 5 eilutėse Jonas rašo: „‛Jis [Jehova] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo.’ O Sėdintysis soste tarė: ‛Štai aš visa darau nauja!’ Ir sako: ‛Rašyk, nes šitie žodžiai patikimi ir tikri.’“ Kokia optimistiška pranašystė!

²² Džiugiai pamąstyk apie šią Biblijos pranašystę. ‛Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių.’ Čia nekalbama nei apie įprastą akis vilgantį ašarojimą, nei apie džiaugsmo ašaras. Dievas nušluostys kančių, sielvarto, nevilties, skausmo bei agonijos sukeltas ašaras. Kodėl galime tuo neabejoti? Todėl, kad toje pačioje eilutėje rašoma, jog šis nuostabus Dievo pažadas nušluostyti ašaras paremtas tuo, kad „nebebus mirties,  nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Jono 11:35).

23. Ko nebebus, pasak Jono pranašystės?

²³ Ar tai neparodo, jog bus nugalėtas vėžys, insultas, širdies priepuoliai ir net mirtis? Kas iš mūsų nėra praradęs artimojo dėl kokios nors ligos, avarijos ar stichinės nelaimės? Kadangi Dievas pažadėjo pašalinti mirtį, vadinasi, nė vienam iš tuo laiku gimsiančiųjų nebeteks užaugus pasenti ir neišvengiamai mirti. Nebebus Alcheimerio ligos, osteoporozės, fibroidinių auglių, glaukomos ar kataraktos, taip įprastos senyvame amžiuje.

24. Iš ko aišku, kad „naujas dangus ir nauja žemė“ bus laimingas laikas ir ką dar aptarsime?

²⁴ Sielvarto ir verksmo, be abejo, sumažėtų pašalinus mirtį, senatvę bei ligas. Tačiau jei ir toliau tęstųsi tokie dabar įprasti dalykai kaip slegiantis skurdas, vaikų skriaudimas bei nepakeliama diskriminacija dėl kilmės ar odos spalvos, neatsikratytume liūdesio ir aimanų. Aišku, jog gyvenimas „naujo dangaus ir naujos žemės“ laikais nebus apkartintas to, kas sukelia sielvartą. Kokios permainos! Jau apžvelgėme tris Biblijos eilutes iš keturių, kur kalbama apie „naują dangų ir naują žemę“. Yra dar viena tokia eilutė ir iš jos aišku, kodėl galime laukti, kada ir kaip Dievas įgyvendins pažadą ‛daryti visa nauja’. Kitame straipsnyje aptarsime tą pranašystę bei jos sąsają su mūsų laime.

[Išnaša]

Ar prisimeni?

• Kokiose trijose Biblijos eilutėse pranašaujama apie „naują dangų ir naują žemę“?

• Kaip senovės žydams išsipildė pranašystė apie „naują dangų ir naują žemę“?

• Kaip reikia suprasti Petro žodžių apie „naują dangų ir naują žemę“ išsipildymą?

• Kokiais žodžiais Apreiškimo 21 skyriuje mums apibūdinama šviesi ateitis?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Kaip ir buvo Jehovos išpranašauta, Kyras leido žydams sugrįžti į tėvynę 537 m. p. m. e.