Tvirtai laikykimės Dievo mokymo

„Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien tik įžvalga savo. Pripažink jį visur, ką tik darai, jis ištiesins tavo kelius“ (PATARLIŲ 3:5, 6).

1. Kiek mums prieinamos žmonių sukauptos žinios, palyginus su ankstesniais laikais?

ŠIUO metu visame pasaulyje leidžiama maždaug 9000 dienraščių. Vien Jungtinėse Valstijose kasmet pasirodo apie 200000 naujų knygų. Paskaičiuota, kad 1998-ųjų kovą internete buvo apie 275 milijonai tinklalapių. Manoma, jog šis skaičius kas mėnesį padidėja 20 milijonų. Kaip niekada anksčiau informacija žmonėms prieinama beveik visais klausimais. Nors tai paranku, vis dėlto tokia informacijos lavina sukelia sunkumų.

2. Kokių sunkumų gali sukelti informacijos lavina?

² Informacija tiek pavilioja kai kuriuos žmones, jog jie, apleidę svarbesnius dalykus, nuolat nepasotinamai ieško pačių naujausių žinių. Kiti iš dalies susipažįsta su kokia nors sudėtinga sritimi ir mano esą žinovai. Jei jie imasi spręsti svarbius klausimus neturėdami pakankamai žinių, gali pakenkti sau ir kitiems. Be to, visuomet tyko pavojus gauti klaidingą arba netikslią informaciją. Dažnai neįmanoma tinkamai patikrinti, ar besiliejanti informacija yra tiksli ir patikima.

3. Kaip Biblija perspėja dėl žmogiškosios išminties siekio?

³ Smalsumas — senas žmogaus bruožas. Jau karaliaus Saliamono dienomis buvo aišku, jog pavojinga eikvoti pernelyg daug laiko nenaudingai ar net žalingai informacijai. Saliamonas sakė: „Įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo, o daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną“ (Ekleziasto 12:12, Brb). Po daugelio amžių apaštalas Paulius rašė Timotiejui: „Sergėk tau patikėtą turtą, vengdamas pasaulio tuščiažodžiavimo ir tariamojo pažinimo prieštaringų teigimų, nes kai kurie, jį pamėgę, nuklydo nuo tikėjimo“ (1 Timotiejui 6:20, 21). Ir nūdien krikščionys turi vengti be reikalo domėtis žalingomis idėjomis.

4. Kaip, be kita ko, galime rodyti pasitikėjimą Jehova ir jo mokymais?

⁴ Jehovos tautai dera klausyti patarimo iš Patarlių 3:5, 6: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien tik įžvalga savo. Pripažink jį visur, ką tik darai, jis ištiesins tavo kelius.“ Pasitikėti Jehova, be kita ko, reiškia atmesti visas savo pačių ar draugų idėjas, kurios prieštarauja Dievo Žodžiui. Dvasingumui apsaugoti nepaprastai svarbu lavinti savo nuovoką, kad galėtume atskirti žalingą informaciją ir jos vengti (Žydams 5:14). Apžvelkime keletą tokios informacijos šaltinių.

Šėtono pavergtas pasaulis

5. Koks yra vienas žalingų idėjų šaltinis ir iš ko jis liejasi?

⁵ Pasaulis yra neišsenkantis žalingų idėjų šaltinis (1 Korintiečiams 3:19). Jėzus  Kristus meldė Dievo dėl savo mokinių: „Aš neprašau, kad juos paimtum iš pasaulio, bet kad apsaugotum juos nuo piktojo“ (Jono 17:15). Jėzaus prašymas apsaugoti jo mokinius nuo „piktojo“ rodo, jog Šėtonas daro įtaką pasauliui. Mes, krikščionys, nesame savaime apsaugoti nuo šio pasaulio blogo poveikio. Jonas rašė: „Mes žinome, jog esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (1 Jono 5:19). Ypač šiomis paskutinėmis dienomis netenka abejoti, kad Šėtonas ir jo demonai užvertė pasaulį žalinga informacija.

6. Kaip pramogų pasaulis gali nuslopinti moralinį jautrumą?

⁶ Galbūt dalis šios informacijos neatrodo žalinga (2 Korintiečiams 11:14). Pavyzdžiui, toks įspūdis gali susidaryti apie pramogų verslą: TV laidas, filmus, muziką, spaudinius. Daugelis mato, kad tokios pramogos vis labiau propaguoja žlugdančią gyvenseną: amoralumą, smurtą, narkomaniją. Žmonės, pirmąkart pamatę tokias žemas kaip niekada pramogas, gali būti sukrėsti, tačiau jomis domintis ilgainiui jautrumas atbunka. Niekada nemanykime, jog žalingas idėjas peršančios pramogos gali būti priimtinos, nekenksmingos (Psalmių 119:37).

7. Kokia žmogiškoji išmintis gali sugriauti mūsų pasitikėjimą Biblija?

⁷ Pažvelkime į kitą potencialų žalingos informacijos šaltinį — kai kurių mokslininkų, neigiančių Biblijos autentiškumą, spausdinamų idėjų srautą. (Palygink Jokūbo 3:15.) Tokie straipsniai, galintys sugriauti pasitikėjimą Biblija, dažnai pasirodo pagrindiniuose žurnaluose bei populiariose knygose. Yra žmonių, su pasitenkinimu menkinančių Dievo Žodžio autoritetingumą nesibaigiančiais, nepagrįstais argumentais. Pasak Pauliaus, toks pavojus tykojo ir apaštalų laikais: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8).

Tiesos priešai

8, 9. Kaip šiandien pasireiškia atskalūnybė?

⁸ Mūsų dvasingumui grėsmę kelia ir atskalūnai. Apaštalas Paulius išpranašavo, kad tarp krikščionių atsiras atskalūnybė (Apaštalų darbai 20:29, 30; 2 Tesalonikiečiams 2:3). Kaip buvo jo išpranašauta, po apaštalų mirties negirdėta atskalūnybė pagimdė vadinamąsias krikščioniškas religijas. Nūdien Dievo tautai nebūdinga tokia atskalūnybė. Vis dėlto kai kas paliko mūsų gretas ir tarp jų yra tokių, kurie šmeižia Jehovos liudytojus, skleidžia melagystes bei dezinformaciją. Kai kurie drauge su kitomis grupėmis kovoja su tyru garbinimu ir taip remia patį pirmąjį atskalūną, Šėtoną.

 ⁹ Kai kurie atskalūnai stengiasi kuo įvairesniais kanalais (tarp jų ir internetu) platinti melagingą informaciją apie Jehovos liudytojus. Todėl kai nuoširdūs žmonės ima tyrinėti mūsų įsitikinimus, gali užkliūti už atskalūnų propagandos. Net kai kurie liudytojai nelauktai pamatė esą tokios žalingos propagandos tinkle. Be to, atskalūnai kartais dalyvauja televizijos ar radijo laidose. Kaip reikėtų išmintingai elgtis visais šiais atvejais?

10. Koks yra išmintingas požiūris į atskalūnų propagandą?

¹⁰ Apaštalas Jonas liepė krikščionims nepriimti atskalūnų į savo namus: „Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šitokio mokslo, to nepriimkite į namus ir nesveikinkite, nes kas jį sveikina, dalyvauja jo piktuose darbuose“ (2 Jono 10, 11). Vengdami bet kokių kontaktų su šiais priešgyniautojais, apsisaugosime nuo jų sugedusio mąstymo. Nesisergėti įvairiomis šiuolaikinės komunikacijos priemonėmis skleidžiamų atskalūnų mokymų yra taip pat žalinga, kaip leisti jiems lankytis savo namuose. Niekada nesiduokime smalsumo nuviliojami pražūties kelin! (Patarlių 22:3)

Susirinkime

11, 12. a) Koks kenksmingų idėjų šaltinis buvo pirmojo amžiaus susirinkime? b) Kaip kai kuriems krikščionims pritrūko tvirtybės laikytis Dievo mokymo?

¹¹ Aptarkime kitą galimą žalingų idėjų šaltinį. Pasiaukojęs krikščionis nesakys melagysčių, tačiau gali įprasti kalbėti neapgalvotai (Patarlių 12:18). Būdami netobulos prigimties, visi kartais nusidedame savo kalba (Patarlių 10:19; Jokūbo 3:8). Matyt, apaštalo Pauliaus dienomis susirinkime buvo žmonių, nevaldžiusių liežuvio ir kėlusių ginčus dėl žodžių (1 Timotiejui 2:8). O kiti tiek vertino savo nuomonę, kad net ėmė menkinti Pauliaus autoritetą (2 Korintiečiams 10:10-12). Dėl to įsižiebė nereikalingi konfliktai.

¹² Kartais tokie nesutarimai virsdavo „kivirčais“ dėl smulkmenų ir suardydavo susirinkimo taiką (1 Timotiejui 6:5; Galatams 5:15). Apie žmones, kurie sukeldavo tokius ginčus, Paulius rašė: „Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei maldingumo mokslu, tas yra pasipūtėlis, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais, iš kurių gimsta pavydas, nesutarimas, piktžodžiavimas, blogi įtarinėjimai“ (1 Timotiejui 6:3, 4).

13. Kaip laikėsi dauguma pirmojo amžiaus krikščionių?

 ¹³ Laimei, apaštalų laikais dauguma krikščionių buvo ištikimi ir atsidėję gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimui. Jie rūpinosi „našlaičiais ir našlėmis“, sergėjosi ‛nesusiteršti šiuo pasauliu’ ir neeikvojo laiko beprasmiškiems ginčams dėl žodžių (Jokūbo 1:27). Saugodami savo dvasingumą, jie vengė „blogų draugijų“ net krikščionių susirinkime (1 Korintiečiams 15:33; 2 Timotiejui 2:20, 21).

14. Kaip gali įprastas pasikeitimas idėjomis virsti žalingais ginčais, jei būsime neapdairūs?

¹⁴ Vienuoliktoje pastraipoje paminėta padėtis šiandien nėra būdinga Jehovos liudytojų susirinkimams. Vis dėlto negalime nuneigti tokių bergždžių ginčų pavojaus. Žinoma, tinka drauge padiskutuoti dar nenušviestomis Biblijos ar pažadėto naujojo pasaulio temomis, taip pat pasikeisti mintimis asmeniniais klausimais, pavyzdžiui, apie aprangą, išvaizdą, pramogas. Tačiau jei būsime savųjų idėjų dogmatikai ir užsigausime, kai kiti nesutinka su mumis, susirinkimas gali susiskaldyti dėl menkiausių dalykų. Kokios tik bėdos nepridaro keli lyg ir nereikšmingi žodžiai.

Sergėkime, kas mums patikėta

15. Kiek gali „demonų mokymai“ dvasiškai pakenkti mums ir kokie patarimai duodami Rašte?

¹⁵ Apaštalas Paulius perspėja: „Dvasia aiškiai sako, kad paskučiausiais laikais kai kurie žmonės atkris nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokslams“ (1 Timotiejui 4:1). Žalingos idėjos tikrai kelia pavojų. Todėl suprantama, kodėl Paulius prašė savo draugą Timotiejų: „O Timotiejau, sergėk tau patikėtą turtą, vengdamas pasaulio tuščiažodžiavimo ir tariamojo pažinimo prieštaringų teigimų, nes kai kurie, jį pamėgę, nuklydo nuo tikėjimo“ (1 Timotiejui 6:20, 21).

16, 17. Ką Dievas patikėjo mums ir kaip mes turime tai sergėti?

¹⁶ Kokia šiandien mums nauda iš šio meilingo perspėjimo? Timotiejui buvo patikėta tai, kas vertinga ir saugotina. Kas? Paulius paaiškina: „Sau pavyzdžiu laikyk sveikus žodžius, kuriuos girdėjai iš manęs tikėjime ir meilėje Kristuje Jėzuje. Saugok tą gera, kas tau patikėta, Šventąja Dvasia, kuri gyvena mumyse“ (2 Timotiejui 1:13, 14, Brb). Timotiejui buvo patikėti „sveiki žodžiai“, „dievotumo mokymas“ (1 Timotiejui 6:3, Brb). Laikydamiesi šių žodžių, šiandien krikščionys yra pasiryžę saugoti jiems patikėtą tikėjimą ir tiesą.

¹⁷ Sergėti tai, kas patikėta, reiškia ugdytis gerus Biblijos studijavimo įpročius, nuolat melstis, „daryti gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10; Romiečiams 12:11-17). Toliau Paulius ragina: „Vykis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą. Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kurį puikiai išpažinai daugelio liudytojų akyse“ (1 Timotiejui 6:11, 12). Iš Pauliaus žodžių ‛kovok šauniąją kovą’, „pagauk“ aišku, jog turime aktyviai ir ryžtingai priešintis dvasiškai žalingai įtakai.

Būtinas įžvalgumas

18. Kaip galime rodyti krikščionišką apdairumą naudodamiesi pasaulio informacija?

¹⁸ Kovojant šauniąją tikėjimo kovą, aišku, būtinas įžvalgumas (Patarlių 2:11;  Filipiečiams 1:9, Brb). Pavyzdžiui, būtų neprotinga nepasitikėti visa pasaulio informacija (Filipiečiams 4:5; Jokūbo 3:17). Ne visos žmonių idėjos prieštarauja Dievo Žodžiui. Štai Jėzus užsiminė, jog ligoniui reikia patyrusio, pasaulietinius mokslus baigusio gydytojo pagalbos (Luko 5:31). Jėzus žinojo, kad palyginti primityvus anuometinis gydymas vis dėlto galėjo būti iš dalies naudingas. Nūdien krikščionys apdairiai renkasi pasaulio siūlomą informaciją ir saugosi tokios, kuri galėtų pakenkti jų dvasingumui.

19, 20. a) Kaip vyresnieji turi pasitelkti sveiką nuovoką duodami patarimus tiems, kurie kalba neišmintingai? b) Kaip susirinkimas elgiasi su tais, kurie nesiliauja skleidę klaidingus mokymus?

¹⁹ Itin svarbu, kad vyresnieji būtų įžvalgūs, kai kviečiami padėti tiems, kurie kalba neišmintingai (2 Timotiejui 2:7). Kartais susirinkimo nariai gali įsivelti į smulkmeniškas, neargumentuotas diskusijas. Susirinkimo vienybės labui vyresnieji turi nedelsdami spręsti tokius klausimus. Drauge jiems reikia vengti įtarinėti brolius turint negerų motyvų ir neskubėti priskirti jų atskalūnams.

²⁰ Paulius mokė, kaip turi būti duodami patarimai: „Broliai, jei kurį žmogų ištiktų nelaimė nusidėti, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai“ (Galatams 6:1). Judas kalbėjo apie abejonių apimtus krikščionis: „Pasigailėkite abejojančiųjų, išgelbėkite juos, iš ugnies ištraukdami“ (Judo 22, 23, Vl). Tačiau jei po keleto įspėjimų kas nors ir toliau skleidžia klaidingą mokymą, vyresnieji, be abejo, turi imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų apsaugotas susirinkimas (1 Timotiejui 1:20; Titui 3:10, 11).

Pripildyti protą girtinais dalykais

21, 22. Ką turime apdairiai rinktis ir kuo reikia pripildyti savo protą?

²¹ Krikščionių susirinkimas vengia žalingų žodžių, ‛plintančių it gangrena’ (2 Timotiejui 2:16, 17, Brb; Titui 3:9). Išties tokiais žodžiais išreiškiama klaidinanti pasaulio „išmintis“, atskalūnų propaganda, neapgalvotos šnekos susirinkime. Sveikas naujų žinių troškimas gali būti naudingas, tačiau nevaldomas smalsumas gali nukreipti mus prie žalingų idėjų. Mums žinomi Šėtono kėslai (2 Korintiečiams 2:11). Neabejojame, jog jis iš visų jėgų stengiasi atitraukti mus nuo Dievo tarnybos.

²² Tvirtai laikykimės Dievo mokymo kaip geri tarnai (1 Timotiejui 4:6). Išmintingai naudokime laiką ir apdairiai rinkimės informaciją. Tuomet mūsų neprivers svyruoti Šėtono įkvėpta propaganda. Ir toliau mąstykime apie tai, „kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, — apie visa, kas dorybinga ir šlovinga“. Jei savo protą ir širdį pripildysime tokių minčių, ramybės Dievas bus su mumis (Filipiečiams 4:8, 9).

Ko išmokome?

• Kaip pasaulio išmintis gali kelti pavojų mūsų dvasingumui?

• Kaip galime apsisaugoti nuo žalingos atskalūnų informacijos?

• Kokių kalbų reikia vengti susirinkime?

• Kaip galime rodyti krikščionišką apdairumą liejantis šiuolaikinės informacijos lavinai?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Daugelyje populiarių žurnalų bei knygų propaguojamos idėjos nesiderina su mūsų krikščioniškomis vertybėmis

[Iliustracija 10 puslapyje]

Krikščionys gali keistis nuomonėmis nebūdami dogmatiški