Įsiklausyk į pranašišką Dievo žodį apie mūsų dienas

„Žmogaus sūnau, suprask, nes regėjimas bus įvykdytas pabaigos metu“ (DANIELIAUS 8:17, Skv).

1. Ką Jehova nori, kad žmonija žinotų apie mūsų dienas?

JEHOVA yra ne ateities įvykių slėpėjas, o paslapčių Apreiškėjas. Jis tikrai nori, kad žinotume, jog „pabaigos meto“ liko visai mažai. Kokia tai svarbi naujiena šešiems milijardams dabar gyvenančių žemėje žmonių!

2. Kodėl žmonės susirūpinę dėl ateities?

² Ar verta stebėtis, jog artėja šio pasaulio pabaiga? Žmogus gali vaikščioti Mėnulyje, tačiau negali be baimės žingsniuoti gatve daugelyje savo planetos kampelių. Mūsų namuose galbūt nestinga patogumų, bet neįmanoma sustabdyti šeimų irimo. Gyvename informacijos amžiuje, o išmokyti žmones sutarti nepavyksta. Tokia pragaištis patvirtina gausius Šventojo Rašto įrodymus, jog gyvename pabaigos metu.

3. Kada žemėje pirmiausia buvo ištarti žodžiai „pabaigos metas“?

³ Šie įsimenantys žodžiai —„pabaigos metas“ — pirmą kartą buvo ištarti žemėje maždaug prieš 2600 metų angelo Gabrieliaus. Vienas išsigandęs Dievo pranašas girdėjo Gabrielių sakant: „Žmogaus sūnau, suprask, nes regėjimas bus įvykdytas pabaigos metu“ (Danieliaus 8:17, Skv).

Dabar yra „pabaigos metas“!

4. Kur dar Biblijoje minimas pabaigos metas?

⁴ „Pabaigos metas“, arba „nustatytas baigmės metas“, Danieliaus knygoje paminėtas šešis kartus (Danieliaus 8:17, 19; 11:35, 40;  12:4, 9). Jis sutampa su apaštalo Pauliaus išpranašautomis „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5). Jėzus Kristus susiejo tą laikotarpį su savo karaliavimu danguje (Mato 24:37-39; NW).

5, 6. Kas ‛tyrinėjo’ Dievo Žodį pabaigos metu ir ką tai davė?

⁵ Danieliaus 12:4 (KP; Skv) sakoma: „O tu, Danieli, laikyk paslaptyje šiuos žodžius ir užantspauduok knygą iki pabaigos meto.“ „Daugelis ją tyrinės, ir žinojimas padaugės.“ Amžių amžiais daug Danieliaus užrašytų pranašysčių gaubė paslaptis, žmogui jos buvo nesuprantamos. O kaip dabar?

⁶ Šiuo „pabaigos metu“ nemažai ištikimų krikščionių ‛tyrinėjo’ Dievo Žodį, Bibliją. Ką tai davė? Jehovos laiminami, jie praturtėjo tikromis žiniomis. Pavyzdžiui, pateptieji Jehovos liudytojai buvo apdovanoti įžvalgumu, padėjusiu suvokti, jog Jėzus Kristus tapo dangiškuoju Karaliumi nuo 1914 metų. Remdamiesi 2 Petro 1:19-21 (Jr) užrašytu apaštalo priminimu, pateptieji ir jų ištikimi palydovai ‛atkreipia dėmesį į pranašų žodį’ ir nė kiek neabejoja, kad dabar yra pabaigos metas.

7. Dėl kokių pasakojimų Danieliaus knygą galima pavadinti ypatinga?

⁷ Danieliaus knyga ypatinga daug kuo. Štai jos puslapiuose karalius grasina nubausiąs mirtimi savo išminčius, nesugebančius atskleisti ir išaiškinti jo mįslingo sapno, tačiau Dievo pranašas įmena tą galvosūkį! Tris jaunus vyrus, atsisakiusius pagarbinti didžiulę statulą, sviedžia į karščiu alsuojančią krosnį, tačiau jie net neapsvyla ir lieka gyvi. Per šventę šimtai puotautojų išvysta ranką, rūmų sienoje rašančią slaptingus žodžius. Pikti sąmokslininkai įmeta liūtų duobėn senolį, bet jis nė kiek nenukenčia. Regėjime pasirodo keturi žvėrys, kurių pranašiška reikšmė aktuali ir pabaigos metu.

8, 9. Kuo Danieliaus knyga mums naudinga, ypač dabar, pabaigos metu?

⁸ Danieliaus knygoje lengvai įžvelgiamos dvi visai skirtingos siužetinės linijos — istoriniai pasakojimai ir pranašystės. Ir viena, ir kita informacija stiprina mūsų tikėjimą: iš pasakojimų matome, kaip Jehova Dievas laimina savo ištikimuosius, o pranašystės rodo, kad Jehova žino būsimų šimtmečių, netgi tūkstantmečių istorijos raidą.

⁹ Daugelyje Danieliaus pranašysčių dėmesys sutelkiamas į Dievo Karalystę. Matydami, kaip pildosi tos pranašystės, stiprėjame tikėjimu ir dar tvirčiau įsitikiname gyveną pabaigos metu. Tačiau kai kurie kritikai puola Danielių ir teigia, jog pranašystės jo vardu pavadintoje knygoje buvo surašytos neva jau po visų išpranašautų įvykių. Jei tokie tvirtinimai būtų teisingi, kiltų rimtų dvejonių dėl pabaigos laiko pranašavimų, užrašytų Danieliaus knygoje. Skeptikai nepatikliai žiūri ir į knygos pasakojimus. Taigi išsiaiškinkime.

Teismas!

10. Dėl ko kaltinama Danieliaus knyga?

¹⁰ Įsivaizduok esąs teisme. Prokuroras atkakliai tvirtina, kad teisiamasis yra kaltas sukčiavimu. Panašiai yra ir su Danieliaus knyga: ji byloja esanti hebrajų pranašo, gyvenusio septintajame ir šeštajame amžiuje p. m. e., autentiškas veikalas, o kritikai tvirtina, kad šie raštai melagingi. Todėl pirmiausia pažiūrėkime, ar knygos pasakojimuose neiškreipti istoriniai faktai.

11, 12. Kaip nepasitvirtino kaltinimas, jog Belšacaras yra tik išgalvotas personažas?

¹¹ Pavyzdžiui, kaip yra su negirdėtu valdovu, apie kurį rašoma knygoje. Iš Danieliaus 5 skyriaus sužinome, kad Babilono miestas žlugo 539 m. p. m. e. karaliaujant Belšacarui. Kritikai šį pranešimą ginčijo, nes Belšacaro vardo nerado niekur kitur, vien Biblijoje. O paskutiniu Babilono karaliumi senovės istorikai laikė Nabonidą.

¹² Tačiau 1854 metais Irake, senovės Babilonijos Ūro miesto griuvėsiuose, buvo atkasta  nedidelių dantiraščiu išmargintų molinių cilindrų. Juose yra ir karaliaus Nabonido malda už „Belšarusūrą, mano vyriausiąjį sūnų“. Net kritikams teko pripažinti, kad tai Danieliaus knygoje minimas Belšacaras. Vadinasi, toks neva negirdėtas valdovas gyveno, tik pasaulietiniuose šaltiniuose ilgai nebuvo randama apie jį jokios informacijos. Tai tik vienas iš daugelio įrodymų, kad Danieliaus raštai tikrai autentiški. Tokie duomenys liudija, kad Danieliaus knyga yra Dievo Žodžio dalis, todėl ją verta atidžiai tyrinėti dabar, pabaigos metu.

13, 14. Kas buvo Nebukadnecaras ir kokį netikrą dievą ypač garbino?

¹³ Danieliaus knygos pranašystėse aprašoma pasaulio imperijų žygiuotė bei kai kurių jų valdovų darbai. Vieną iš tų vyrų galima pavadinti karžygiu, sukūrusiu imperiją. Jis, būdamas Babilono sosto įpėdinis, su savo armija Karkemiše pergalingai triuškino Egipto faraono Nekojo pajėgas, tačiau gavęs svarbią žinią pavedė savo karvedžiams užbaigti kovą. Sužinojęs, kad jo tėvas Nabopolasaras mirė, šis jaunas vyras, Nebukadnecaras, 624 m. p. m. e. sėdo į sostą. Per 43 valdžios metus jis sukūrė imperiją — prijungė buvusią Asirijos teritoriją, taip pat Siriją bei Palestiną iki pat Egipto sienos.

¹⁴ Nebukadnecaras ypač garbino vyriausiąjį Babilono dievą Marduką ir visas savo pergales laikė jo malone. Babilone Nebukadnecaras pastatė ir išpuošė Marduko šventyklą bei daugelio kitų babilonietiškų dievybių šventoves. Galbūt Marduko garbei šis karalius ir pastatė Dūros lygumoje auksinę statulą (Danieliaus 3:1, 2). O planuodamas karo žygius, Nebukadnecaras, atrodo, labai pasikliovė būrimu.

15, 16. Ką Nebukadnecaras padarė dėl Babilono ir kas nutiko jam giriantis miesto didybe?

¹⁵ Nebukadnecaras užbaigė didžiules dvigubas Babilono sienas, pradėtas mūryti jo tėvo, tad sostinė atrodė neįveikiama. Sakoma, kad, norėdamas nudžiuginti iš Medijos kilusią savo žmoną, besiilginčią tėviškės kalvų ir miškų, Nebukadnecaras įveisė kabančiuosius sodus — vieną iš septynių senojo pasaulio stebuklų. Jis pavertė Babiloną vienu didžiausių anų laikų įtvirtintų miestų. Kaip didžiavosi šis valdovas ta klaidingo garbinimo citadele!

¹⁶ „Argi nešaunus tas Babilonas, kurį pasistačiau?“ — gyrėsi kartą Nebukadnecaras. Tačiau, pasak Danieliaus 4:27-33 [4:30-36, Brb], „šiems žodžiams dar nenusprūdus nuo lūpų“, jam pasimaišė protas. Karalius septynerius metus negalėjo viešpatauti ir mito augalais, kaip Danielius ir buvo išpranašavęs. Paskui karalystė jam buvo sugrąžinta. Ar žinai, kokią pranašišką reikšmę visa tai turi, ir ar galėtumei paaiškinti, kaip esminis pranašystės išsipildymas rodo, jog gyvename pabaigos metu?

Patyrinėkime pranašystes

17. Kaip atpasakotumei pranašišką sapną, Dievo siųstą pasaulio valdovui Nebukadnecarui antraisiais jo viešpatavimo metais?

¹⁷ Patyrinėkime kai kurias Danieliaus knygos pranašystes. Pasak Biblijos pranašystės, Nebukadnecarui antrus metus (606—605 m. p. m. e.) viešpataujant kaip pasaulio valdovui, Dievas jam siuntė baisingą sapną. Danieliaus 2 skyriuje rašoma, jog sapne karalius regėjo didžiulę statulą su auksine galva,  sidabro krūtine ir rankomis, vario pilvu ir šlaunimis, geležinėmis kojomis, iš dalies geležinėmis ir iš dalies molinėmis pėdomis. Ką vaizdavo tos statulos dalys?

18. Ką vaizdavo sapne regėtos statulos aukso galva, sidabro krūtinė bei rankos, vario pilvas ir šlaunys?

¹⁸ Dievo pranašas pasakė Nebukadnecarui: „Tu, o karaliau, ... tu esi ta aukso galva“ (Danieliaus 2:37, 38). Nebukadnecaras buvo Babilono valdovų dinastijos galva. Babiloną užkariavo Medija ir Persija, pavaizduotos statulos krūtine bei rankomis iš sidabro. Paskui iškilo Graikijos imperija, kurios įvaizdis buvo vario pilvas ir šlaunys. Kaip susikūrė ta pasaulio imperija?

19, 20. Kas buvo Aleksandras Didysis ir kokį vaidmenį jis suvaidino paverčiant Graikiją pasauline galybe?

¹⁹ Kad išsipildytų šie Danieliaus pranašystės žodžiai, svarbų vaidmenį suvaidino vienas jaunas vyras ketvirtajame amžiuje p. m. e. Jis gimė 356 m. p. m. e. ir pasaulyje žinomas Aleksandro Didžiojo vardu. 336 m. p. m. e. buvo nužudytas jo tėvas Pilypas ir tuomet 20-metis Aleksandras paveldėjo Makedonijos sostą.

²⁰ 334 m. p. m. e. gegužės pradžioje Aleksandras leidosi į savo grobikišką žygį su maža, bet patyrusia kariuomene iš 30000 pėstininkų bei 5000 raitininkų ir tais pačiais metais prie Graniko upės, Mažosios Azijos šiaurvakariuose (dabar Turkija), iškovojo pirmą pergalę prieš persus. 326 m. p. m. e. šis veržlus užkariautojas jau buvo pavergęs visą Persiją ir nusidanginęs toli į rytus iki Indo upės (dabartinė Pakistano teritorija). Bet Babilone Aleksandras pralaimėjo savo paskutinę kovą: jį, išgyvenusį tik 32 metus ir 8 mėnesius, 323 m. p. m. e. birželio 13-ąją įveikė didžiausias priešas — mirtis (1 Korintiečiams 15:55). Tačiau jo nukariavimai pavertė Graikiją pasauline imperija, kaip Danielius ir buvo išpranašavęs.

21. Kokią dar pasaulinę galybę, be Romos imperijos, vaizdavo geležinės statulos kojos?

²¹ Ką vaizduoja didžiulės statulos geležinės kojos? Tai į geležį panaši Roma, užgrobusi ir sutriuškinusi Graikijos imperiją. Roma neparodė pagarbos Jėzaus Kristaus skelbiamai Karalystei ir 33 m. e. m. nužudė jį ant kančių stulpo. Roma stengėsi sužlugdyti tikrąją krikščionybę ir persekiojo Jėzaus mokinius. Tačiau geležinės statulos kojos Nebukadnecaro sapne vaizdavo ne tik Romos imperiją, bet ir jos politinę ataugą — Anglijos ir Amerikos pasaulinę galybę.

22. Kaip sapne regėtoji statula padeda mums suprasti, jog pabaigos meto nedaug beliko?

²² Kruopštus tyrinėjimas rodo, kad dabar jau gerokai įsibėgėjo pabaigos metas, nes mes gyvename tokiu laiku, kurį vaizduoja sapne regėtos statulos pėdos: vienos valdžios yra lyg geležinės arba autoritarinės, o kitos it molinės. Nors „žmogaus sėkla“ yra iš trapaus molio, į geležį panašios valdžios priverstos vis daugiau klausyti liaudies, keliančios reikalavimų savo valdytojams, balso (Danieliaus 2:43, Brb; Jobo 10:9). Tačiau kaip geležis niekada nelimpa prie molio, taip negali būti vienybės tarp autoritarinės valdžios ir liaudies. Tačiau Dievo Karalystė veikiai smogs triuškinantį smūgį šiam politiškai susiskaldžiusiam pasauliui (Danieliaus 2:44).

23. Kaip atpasakotumei sapną bei regėjimus, Danieliaus matytus pirmais Belšacaro valdymo metais?

²³ Įspūdinga Danieliaus 7 skyriaus pranašystė irgi nurodo dabar esant pabaigos metą. Čia pasakojama, kas įvyko pirmaisiais Babilono karaliaus Belšacaro valdymo metais. Perkopęs septintą dešimtį, Danielius „sapnavo ir, jam gulint lovoje, regėjimai ėjo į galvą“. Kaip jį išgąsdino tie regėjimai! Danielius sušunka: „Keturi dangaus vėjai sujudino Didžiąją jūrą. Keturi galingi žvėrys, skirtingi vienas nuo kito, išniro iš jūros“ (Danieliaus 7:1-8, 15). Kokie nematyti žvėrys! Pirmasis —  sparnuotas liūtas; antrasis panašus į mešką. Paskui pasirodo leopardas su keturiais sparnais ir keturiomis galvomis! Nepaprastai stiprus ketvirtasis žvėris turi didžiulius geležinius dantis ir dešimt ragų. Tarp dešimties jo ragų išauga mažutis ragas su „akimis, panašiomis į žmogaus akis, ir įžūliai kalbančia burna“. Kokie keisti padarai!

24. Ką, pasak Danieliaus 7:9-14, pranašas matė danguje ir ką nurodo šis regėjimas?

²⁴ Paskui Danielius regi dangų (Danieliaus 7:9-14). „Amžinasis“, Jehova Dievas, sėdi šlovingo Teisėjo soste. ‛Tūkstančių tūkstančiai jam tarnauja ir miriadų miriadai pas jį stovi.’ Nuteisęs žvėris, Dievas atima iš jų valdžią ir sunaikina ketvirtąjį žvėrį. Valdyti „visų kalbų tautas ir gentis“ paskiriamas „tarsi žmogaus sūnus“. Tai nurodo pabaigos laiką ir žmogaus Sūnaus, Jėzaus Kristaus, karaliavimo pradžią 1914 metais.

25, 26. Kokie klausimai kyla mums skaitant Danieliaus knygą ir kokie leidiniai gali padėti į juos atsakyti?

²⁵ Be abejo, Danieliaus knygos skaitytojams kyla klausimų. Pavyzdžiui, ką vaizduoja 7 skyriuje aprašyti keturi žvėrys? Kokia yra pranašiška „septyniasdešimties savaičių“ reikšmė iš Danieliaus 9:24-27? Ką galima pasakyti apie 11 Danieliaus skyrių ir pranašišką konfliktą tarp „šiaurės karaliaus“ ir „pietų karaliaus“? Ko tikėtis iš tų karalių pabaigos metu?

²⁶ Jehova leido suprasti tas pranašystes savo pateptiesiems žemiškiems tarnams, Danieliaus 7:18 pavadintiems „Aukščiausiojo šventaisiais“. Be to, „ištikimas ir protingas vergas“ pasirūpino, kad mes visi geriau suprastume įkvėptus pranašo Danieliaus raštus (Mato 24:45, Jr). Tai įmanoma pasitelkus naują knygą Įsiklausyk į Danieliaus pranašystę! Šiame gražiai iliustruotame 320 puslapių leidinyje nagrinėjami visi Danieliaus knygos skyriai. Aptariama kiekviena tikėjimą stiprinanti pranašystė ir kiekvienas pasakojimas, užrašytas brangaus pranašo Danieliaus.

Tikroji šiandieninė pranašysčių reikšmė

27, 28. a) Ką galima pasakyti apie Danieliaus knygos pranašysčių išsipildymą? b) Kokiu laiku mes gyvename ir ką turime daryti?

²⁷ Atkreipk dėmesį į tokį svarbų faktą: visos Danieliaus knygos pranašystės, išskyrus keletą detalių, jau išsipildė. Pavyzdžiui, dabartinei pasaulio padėčiai apibūdinti tinka sapne regėtos statulos iš Danieliaus 2 skyriaus pėdų įvaizdis. Kelmas, minimas Danieliaus 4 skyriuje, buvo išlaisvintas iš apkaustų 1914 metais, kuomet Mesijiškasis Karalius Jėzus Kristus sėdo sostan, nes tada, kaip nusakyta Danieliaus 7 skyriuje, Amžinasis davė valdžią Žmogaus Sūnui (Danieliaus 7:13, 14; Mato 16:27—17:9).

²⁸ Jau liko praeityje Danieliaus 8 skyriuje paminėtų 2300 dienų ir 12 skyriuje nurodytos 1290 bei 1335 dienos. Nagrinėdami Danieliaus 11 skyrių, matome, kad konfliktas tarp „šiaurės karaliaus“ ir „pietų karaliaus“ artėja prie finalo. Visa tai liudija, jog pabaigos meto jau mažai beliko. Supratę, kokiais ypatingais laikais gyvename, ką turėtume daryti? Be abejo, mums reikėtų sutelkti dėmesį į pranašišką Jehovos Dievo žodį.

Kaip tu atsakytumei?

• Ką Dievas nori, kad žmonija žinotų apie mūsų dienas?

• Kaip Danieliaus knyga gali sustiprinti mūsų tikėjimą?

• Kaip atrodė Nebukadnecaro sapne regėta statula ir ką jos dalys simbolizuoja?

• Ką galima pasakyti apie Danieliaus knygos pranašysčių išsipildymą?

[Studijų klausimai]