Evangelijos. Debatai tęsiasi

Ar Evangelijų pranešimai apie Jėzaus gimimą yra tikri?

Ar jis pasakė Kalno pamokslą?

Ar Jėzus tikrai buvo prikeltas?

Ar išties jis kalbėjo tokius žodžius: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“? (Jono 14:6)

TOKIUS klausimus gvildena maždaug 80 mokslininkų nuo 1985-ųjų dukart per metus rengiamuose seminaruose apie Jėzų. Ši mokslininkų grupė į tuos klausimus atsako neįprastai. Dėl kiekvieno Evangelijose paminėto Jėzaus posakio seminaro dalyviai balsuoja. Raudonos spalvos biuletenį metęs balsuotojas mano, jog žodžiai tikrai  priklauso Jėzui. Rožinis biuletenis — Jėzus galėjo pasakyti tuos žodžius. Pilkas biuletenis — mintis, panaši į Jėzaus, tačiau ne jo pasakyta. Juodas biuletenis reiškia, jog visiškai atmetama Jėzaus autorystė ir pasakymas priskiriamas vėlyvesnių laikų padavimui.

Pagal šį metodą seminaro dalyviai neigiamai atsakė į visus keturis straipsnio pradžioje paminėtus klausimus. Juodieji jų biuleteniai kliuvo 82 procentams Evangelijose užrašytų Jėzaus žodžių. Pasak jų, tik 16 nuošimčių aprašymų apie Jėzų Evangelijose bei kituose raštuose yra autentiški.

Tokia Evangelijų kritika nėra naujiena. Ji prasidėjo 1774 metais nuo Hamburgo (Vokietija) rytų kalbų profesoriaus H. Reimaro 1400 puslapių rašinio, išleisto po jo mirties. Jame Reimaras kėlė didžiules abejones dėl Evangelijų istoriškumo. Jo išvados rėmėsi lingvistine teksto analize ir tuo, kas jam atrodė kaip prieštaravimai keturiose Evangelijose, pasakojančiose apie Jėzaus gyvenimą. Nuo tada kritikai dažnai pareikšdavo abejonių dėl Evangelijų autentiškumo ir taip griovė žmonių pasitikėjimą tais raštais.

Įprastas tokių mokslininkų argumentas tas, kad Evangelijos, jų manymu, yra įvairių žmonių sukurti religiniai prasimanymai. Skeptiškai nusiteikę mokslininkai dažnai kelia tokius klausimus: galbūt savi įsitikinimai skatino keturių Evangelijų rašytojus pagražinti tikrus faktus? gal pirmųjų krikščionių interesai vertė juos redaguoti aprašymus apie Jėzaus gyvenimą ir ką nors pridėti prie jų? kurios Evangelijų eilutės gali būti tiesioginiai įvykių aprašymai, o ne mitai?

Ateistinės ar pasaulietiškos visuomenės žmonių požiūriu, Biblija (taip pat ir Evangelijos) — legendų ir mitų knyga. Kiti yra pasipiktinę kruvina krikščionijos pasaulio istorija, jo priespauda, susiskaldymu ir bedievišku elgesiu. Tokie žmonės mano, jog raštai, kuriuos krikščioniškasis pasaulis vadina šventais, neverti jokio dėmesio. Jų manymu, knygos, išugdžiusios veidmainingą religiją, yra vien beprasmiški mitai.

O ką tu manai? Ar kai kurie mokslininkai, abejojantys Evangelijų istoriškumu, gali sukelti ir tau panašų nepatiklumą? Girdėdamas, jog Evangelijų rašytojai tariamai sukūrę mitus, ar leisi susvyruoti savo pasitikėjimui jų raštais? Ar bedieviški krikščioniškojo pasaulio veiksmai sukels tau abejonių Evangelijų patikimumu? Aptarkime drauge keletą faktų.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Kas aprašyta Evangelijose: mitai ar faktai?

[Šaltinio nuoroda]

Jėzus eina vandens paviršiumi/The Doré Bible Illustrations/Dover Publications

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Fonas, puslapiai 3—5 ir 8: Courtesy of the Freer Gallery of Art, Smithsonian Institution, Washington, D. C.