Ar žodis „krikščionis“ netenka prasmės?

KĄ REIŠKIA būti krikščionimi? Kaip atsakytum? To buvo paklausta žmonių, gyvenančių įvairiose šalyse. Štai jų atsakymai:

„Sekti Jėzumi ir imituoti jį.“

„Būti geru žmogumi ir dalytis su kitais.“

„Laikyti Kristų Viešpačiu ir Gelbėtoju.“

„Klausyti mišių, kalbėti rožinį ir priimti šventą komuniją.“

„Nemanau, kad norint būti krikščionimi reikia eiti į bažnyčią.“

Net ir žodynuose pateikiama daugybė apibrėžimų. Viename veikale žodžiui „krikščionis“ duodama dešimt reikšmių, pradedant „tikėjimu arba priklausymu Jėzaus Kristaus religijai“ ir baigiant „padoriu arba priimtinu asmeniu“. Nenuostabu, kad daugeliui sunku paaiškinti, ką reiškia būti krikščionimi.

Liberalus požiūris

Šiandien vadinamieji krikščionys — netgi tie, kurie sėdi viename bažnyčios suole, — turi skirtingą požiūrį į Biblijos įkvėptumą, evoliucijos teoriją, bažnyčios kišimąsi į politiką ir tikėjimo skleidimą kitiems. Moralės klausimai: temos apie abortą, homoseksualizmą ir bendrą gyvenimą nesusituokus dažnai tampa ginčų šaltiniu. Akivaizdu, požiūris darosi liberalus.

Pavyzdžiui, vienos protestantų bažnyčios tribunolas neseniai balsų dauguma nutarė patvirtinti bažnyčios teisę „į jos vadovaujančiąją tarybą išrinkti gėjų“, — pranešama žurnale Christian Century. Kai kurie teologai netgi išreiškia nuomonę, jog tikėjimas Jėzumi nėra būtinas išgelbėjimo veiksnys. Pasak laikraščio The New York Times pranešimo, jie tiki, kad žydai, musulmonai ir kiti „tikriausiai taip pat pateks į dangų [kaip ir krikščionys]“.

Ar gali įsivaizduoti marksistą, ginantį kapitalizmą, demokratą, palaikantį diktatūrą, arba gamtosaugininką, propaguojantį miškų kirtimą? „Tas žmogus tikrai negali būti marksistas, demokratas arba gamtosaugininkas“, — pasakytum ir būtum teisus. Vis dėlto, mąstydamas apie šių laikų vadinamųjų krikščionių pažiūrų įvairovę, pastebėtum, jog jų įsitikinimai visiškai skirtingi ir dažnai prieštarauja tam, ko mokė krikščionybės Įkūrėjas Jėzus Kristus. Ką galima pasakyti apie tokią krikščionybę? (1 Korintiečiams 1:10)

Kaip pamatysime, knietulys pakeisti krikščioniškus mokymus pagal amžiaus dvasią turi ilgą istoriją. Kaip Dievas ir Jėzus Kristus žiūri į tokius pakeitimus? Ar bažnyčios, remiančios ne Kristaus įdiegtus mokymus, gali pagrįstai vadintis krikščioniškomis? Tai aptarsime kitame straipsnyje.