Muzika, džiuginanti Dievą

Muzika apibūdinama kaip „viena seniausių ir natūraliausių meno šakų“. Ji, kaip ir kalba, yra nuostabi dovana, skirianti žmones nuo gyvūnų. Muzika sukelia emocijas, gali teikti pasigėrėjimą, išlikti mintyse ir, svarbiausia, džiuginti Dievą.

IŠ BIBLIJOS žinome, kad izraelitai mėgo muziką. Muzika buvo „žymus biblinių laikų menas“, — aiškinama žodyne Unger’s Bible Dictionary. Kaip kasdienio gyvenimo dalis, vokalinė ir instrumentinė muzika vaidino svarbų vaidmenį Dievo garbinime. Tačiau didžiausia reikšmė buvo teikiama žmogaus balsui.

Karalius Dovydas paskyrė atstovus iš levitų „vadovauti giesmės tarnybai“ prie padangtės, kol jo sūnus Saliamonas pastatė šventyklą (1 Kronikų 6:16, 17 [6:31, 32, Brb]). Kai sandoros skrynia, simbolizuojanti Jehovos buvimą, buvo atgabenta į Jeruzalę, Dovydas parinko kai kuriuos iš levitų, kad jie „maldautų, dėkotų ir šlovintų Viešpatį [„Jehovą“, NW]“. Šlovinimo chorui pritarė ‛arfos ir lyros, cimbolai ir trimitai’. Tie vyrai buvo „pagal vardus paskirti išreikšti padėką Viešpačiui, nes jo ištikima meilė yra amžina“ (1 Kronikų 16:4-6, 41; 25:1).

Priegiesmis „[Jehovos] ištikima meilė yra amžina“ daug sykių pasikartoja Psalmių knygoje, labiausiai susijusioje su muzika. Pavyzdžiui, jis sudaro 136-os psalmės antrąją kiekvienos iš 26 eilučių dalį. „Dėl glaustumo jį galima pritaikyti žmogaus balsui, — sako vienas biblistas. — Kiekvienas išgirdęs jį prisimins.“

Užrašai prie psalmių liudija apie platų muzikos instrumentų naudojimą.  150-oje psalmėje, be styginių instrumentų, minimi ragas, arfa, būgnelis, dūda ir cimbolai. Vis dėlto didžiausias dėmesys kreipiamas į žmogaus balsą. 6-oje eilutėje (Brb) raginama: „Visa, kas kvėpuoja, tegiria Viešpatį! Girkite Viešpatį!“

Kadangi muzika išreiškiame savo jausmus, liūdesį bibliniais laikais lydėdavo graudžios giesmės. Tačiau tokių giesmių Izraelio muzikiniame repertuare buvo nedaug. „Tik laidotuvių giesmėms arba raudoms būdingas monotoniškas giedojimo stilius, nepabrėžiant melodijos ar balso“, — sakoma Biblijos enciklopedijoje „Rašto supratimas“ (anglų k.). *

Paskutinį vakarą prieš savo mirtį Jėzus ir jo ištikimi apaštalai giedojo gyrių Jehovai, greičiausiai atkartodami Aleliuja psalmių žodžius (Psalmių 113—118). Tai labai sustiprino Jėzaus mokinius ištverti Mokytojo netektį! Be to, penkis kartus giedodami priegiesmį „jo ištikima meilė amžina“, jie dar labiau pasiryžo likti ištikimais Aukščiausio visatos Valdovo Jehovos tarnais (Psalmių 118:1-4, 29).

Pirmieji Efezo ir Kolosų krikščionys giedodavo „Dievui psalmes, himnus“. Be to, jų širdyse skambėjo „dvasinės giesmės“ (Efeziečiams 5:19; Kolosiečiams 3:16). Ir giedodami, ir kalbėdami, jie savo lūpomis deramai reiškė gyrių Dievui. Argi Jėzus nepasakė, jog „burna kalba tai, ko pertekusi širdis“? (Mato 12:34)

Muzika, erzinanti Dievą

Ne visokia Biblijoje minima muzika džiugino Dievą. Pagalvok apie atsitikimą prie Sinajaus kalno, kur Mozė gavo Įstatymą, įskaitant Dešimt įsakymų. Ką išgirdo Mozė, nusileidęs nuo kalno? „Ne pergalės šauksmą“, „ne pralaimėjimo klyksmą“, bet „dainuojančių balsus“. Tai buvo stabmeldiška muzika; dėl to Dievas užsirūstino ir nubaudė mirtimi apie 3000 jos propaguotojų (Išėjimo 32:18, 25-28; Brb).

Nors žmonės kuria, groja ir mėgsta įvairią muziką, ne visi jos stiliai patinka Dievui. Kodėl? Krikščionių apaštalas Paulius sako: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Pagoniški vaisingumo ritualai, sielos nemirtingumo doktrina ir Marijos kaip „Dievo motinos“ garbinimas yra dažnos muzikinių kompozicijų temos. Tačiau tokie įsitikinimai bei papročiai įžeidžia tiesos Dievą, nes yra priešingi tam, kas apreikšta jo įkvėptame Žodyje, Biblijoje (Pakartoto Įstatymo 18:10-12; Ezechielio 18:4, Brb; Luko 1:35, 38).

Išmintingai pasirink muziką

Dabar muzikos pasirinkimas milžiniškas. Kompaktinių diskų dėklai vilioja klientus įsigyti įvairiausios muzikos įrašų. Bet jeigu Dievo garbintojas trokšta Jam įtikti, jis bus apdairus ir išmintingai vengs tokios vokalinės bei instrumentinės muzikos, kuri įkvėpta klaidingų religinių įsitikinimų arba propaguoja amoralumą bei demonizmą.

Albertas, tarnavęs krikščionių misionieriumi Afrikoje, prisipažįsta neturėjęs galimybių ten groti pianinu. Tačiau jis vis klausydavosi keleto atsivežtų plokštelių. Dabar grįžęs į tėvynę, Albertas lanko krikščionių susirinkimus kaip keliaujantysis prižiūrėtojas. Klausytis muzikos jam lieka nedaug laiko. „Mano mėgstamas kompozitorius yra Bethovenas, — sako jis. — Daug metų aš rinkau jo simfonijų, koncertų, sonatų ir kvartetų įrašus.“ Tokių kūrinių klausymas jam teikia didelį malonumą. Žinoma, kiekvieno muzikinis skonis kitoks, bet krikščionys turi prisiminti Pauliaus patarimą: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote,  visa darykite Dievo garbei“ (1 Korintiečiams 10:31).

Muzika ir pasiaukojimas

Suzi pirmasis pomėgis buvo muzika. „Pianinu pradėjau groti 6-erių metų, smuiku — 10-ies, o arfa — 12-os“, — sako ji. Vėliau Suzi tobulinosi groti arfa Karališkojoje muzikos akademijoje Londone (Anglija); ketverius metus mokėsi pas žymią ispanų arfininkę, o paskui metus tęsė studijas Paryžiaus konservatorijoje. Ji gavo muziko diplomą su pagyrimu ir arfininko bei pianisto mokytojo diplomus.

Londone Suzi ėmė bendrauti su Jehovos liudytojų susirinkimu. Čia ji pajuto nuoširdžią bendratikių tarpusavio meilę. Pamažu stiprėjo jos meilė Jehovai bei troškimas tarnauti jam. Ji pasiaukojo ir krikštijosi. „Muziko profesija reikalauja pasiaukojimo, tad pasiaukoti man nebuvo nauja“, — sako Suzi. Pradėjusi skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (pagal Jėzaus nurodymą), ji suretino savo koncertinius pasirodymus (Mato 24:14; Morkaus 13:10).

Kaip ji jaučiasi dabar, skirdama muzikai nedaug laiko? „Kartais truputį susierzinu, kad neturiu laiko lavintis, bet iki šiol groju savo instrumentais ir gėriuosi muzika. Ji — Jehovos dovana. Dabar, kai jo tarnybą laikau svarbiausia, muzika dar labiau gėriuosi“ (Mato 6:33).

Muzika, teikianti gyrių Dievui

Albertas ir Suzi drauge su beveik šešiais milijonais kitų Jehovos liudytojų nuolat šlovina Jehovą Dievą muzika. Krikščionių sueigose, kurios rengiamos 234 šalių Karalystės salėse, jie pradeda ir baigia sueigas (kur tai įmanoma) giedodami giesmes Jehovai. Džiugiai ar liūdnai atliekamos žavios melodijos, pagrįstos Biblijos žodžiais, teikia gyrių Jehovai Dievui.

Visi dalyviai pakelia savo balsus nuoširdžiai pritardami, kad Jehova yra rūpestingas Dievas (44 giesmė). Jie gieda gyrių Jehovai (190 giesmė). Jų giesmėse atsispindi krikščionių brolijos džiaugsmai ir pareigos, krikščioniškas gyvenimas bei savybės. Be to, džiugina įvairūs muzikos stiliai, kuriuos kurdami melodijas pritaikė liudytojai iš Azijos, Australijos, Europos ir Pietų bei Šiaurės Amerikos. *

„O, giedokite Viešpačiui naują giesmę, visa žeme, giedok Viešpačiui! Giedokite Viešpačiui, garbinkite jo vardą“, — tokiais žodžiais prasideda psalmininko užrašytas didingas karališkasis himnas. „Kasdien skelbkite jo išganymą! Apsakykite tautoms jo garbę, — visoms tautoms jo nuostabius darbus!“ (Psalmių 96:1-3) Jehovos liudytojai tavo kaimynystėje taip pat skelbia ir kviečia tave prisidėti giedant šią šlovę. Tu esi laukiamas jų Karalystės salėse, kur gali sužinoti, kaip girti Jehovą jį džiuginančia muzika.

[Išnašos]

[Iliustracija 28 puslapyje]

Giedamos gyriaus giesmės Jehovai