Ar tiki tuo, ko negali matyti?

KAI kas nors sako: ‛Aš tikiu tik tuo, ką galiu matyti’, jis nekalba absoliučia prasme. Iš tikrųjų mes visi tikime kuo nors, ko negalime matyti.

Pavyzdžiui, mokykloje jums galbūt rodė bandymą, vaizduojantį magnetinio lauko egzistavimą. Prisiminkim: metalo drožlės paberiamos ant popieriaus lapo. Tada po juo pakišamas magnetas. Kai lapas sujudinamas, tarsi magiškų jėgų veikiamos metalo drožlės susirenka prie magneto polių ir suformuoja magnetinio lauko šabloną. Jeigu jums teko tai daryti, ar iš tikrųjų matėte  tą magnetinį lauką? Ne, bet jo poveikis metalo drožlėms lengvai matomas ir dėl to galite prieiti prie išvados, kad magnetizmas egzistuoja.

Aišku, mes tikime ir kitais dalykais, kurių negalime matyti. Kai žiūrime į puikų paveikslą ar grožimės nuostabia skulptūra, net neabejojame esant jų kūrėją, dailininką ar skulptorių. Taigi kai gėrimės kriokliu ar su nuostaba palydime saulėlydį, ar galiausiai nepadarome išvados, kad tikriausiai ir jie yra Didžio Menininko ar Skulptoriaus darbas?

Kodėl kai kurie netiki?

Įdomu, kad kai kurie žmonės nustojo tikėti Dievą sužinoję bažnyčios mokymus. Taip atsitiko Norvegijoje gyvenančiam vyrui, kuris buvo mokomas, esą Dievas bloguosius degina ugniniame pragare. Jis niekaip negalėjo suprasti, koks Dievas taip galėtų kankinti žmones, todėl tapo ateistu.

Tačiau vėliau tas vyras sutiko patyrinėti Bibliją, padedamas Jehovos liudytojų. Jis nustebo sužinojęs, kad Biblijoje nemokoma, jog blogieji kentės ugniniame pragare. Biblijoje pasakyta, kad žmogaus mirtis — tai lyg miegas. Kape jis nejaučia jokio skausmo; apie nieką nemąsto (Ekleziasto 9:5, 10). Tas vyras dar sužinojo, kad tie žmonės, kurie Dievo akyse yra nepataisomai blogi, liks kape amžiams (Mato 12:31, 32). Kiti mirusieji bus prikelti Dievo nustatytu laiku. Jie turės viltį gyventi amžinai rojaus sąlygomis (Jono 5:28, 29; 17:3). Tai logiškas paaiškinimas, atitinkantis Biblijos požiūrį „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Šitas nuoširdus vyras toliau studijavo Dievo Žodį ir laikui bėgant pamilo Biblijos Dievą.

Kiti netiki egzistuojant mylintį Kūrėją, nes mato tiek daug sielvarto ir neteisybės. Jie sutinka su vienu vyru iš Švedijos, kuris sykį parodė į dangų ir tarė: „Kaip ten, viršuje, galėtų būti visagalis, dosnus Dievas, kai čia, žemai, tiek daug blogio ir pykčio?“ Kadangi niekas negalėjo atsakyti jam į šį klausimą, jis irgi tapo ateistu. Vėliau ėmęs studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais, jis rado Dievo Žodyje įtikinamą atsakymą į metų metus jį kamavusį  klausimą: „Kodėl Dievas leidžia egzistuoti blogiui?“ *

Tas nuoširdus vyras suprato, jog blogio egzistavimas dar nereiškia, kad nėra Dievo. Tarkim, kas nors padaro peilį mėsai pjaustyti. Pirkėjas, įsigijęs tą peilį, gali panaudoti jį kitam tikslui — nužudyti žmogų. Tas faktas, kad peilis buvo panaudotas ne pagal paskirtį, dar nereiškia, jog neegzistuoja jo gamintojas. Panašiai ir faktas, kad žemė naudojama ne pagal išankstinį ketinimą, nereiškia, kad jos niekas nesukūrė.

Biblijoje pasakyta, kad Dievo darbai yra tobuli. Jis pats yra „be jokios neteisybės, ... teisus ir teisingas“ (Pakartoto Įstatymo 32:4, Brb). Dievas davė žmogui puikias dovanas, bet kai kurias iš jų žmogus panaudojo ne pagal paskirtį, todėl prasidėjo neapsakomos kančios (Jokūbo 1:17). Tačiau Dievas padarys galą kančioms. Tuomet „romieji paveldės žemę... ir gyvens joje amžinai“ (Psalmių 37:11, 29, Brb).

Minėtas vyras iš Švedijos susigraudindavo pamatęs kenčiantį žmogų. Iš tikrųjų jo rūpinimasis kitais patvirtina Dievo egzistavimą. Tačiau kaip?

Daugumai žmonių vienintelis pasirinkimas toks: tikėti Dievą ar pripažinti evoliuciją. Evoliucionistai moko, kad „išlieka tik stipriausieji“ — tad tiek tarp žmonių, tiek tarp gyvūnų vyksta nuolatinė kova už būvį. Išgyvena tik stipriausieji; silpniausieji žūsta. Tai vadinama „natūraliąja atranka“. Bet jeigu silpniesiems mirti yra „natūralu“, kad stipriausieji galėtų išlikti, kaip paaiškinti faktą, kad kai kurie „stiprieji“, kaip ir tas vyras iš Švedijos, susigraudina matydami kenčiantį kitą žmogų?

Pažink Dievą

Mes nematome Dievo, nes jis neturi žmogiško pavidalo. Tačiau Dievas nori, kad mes pažintume jį. Vienas būdas su juo susipažinti yra stebėti jo puikią kūrybą — jo „drobes“ ir „skulptūras“. Biblijoje Romiečiams 1:20 sakoma: „[Dievo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių.“ Tikrai, jeigu atidžiau įsižiūrėdami į paveikslą ar skulptūrą imate geriau suprasti menininko asmenybę, tai ir mąstydami apie nuostabius Dievo darbus geriau susipažinsite su juo.

Žinoma, neįmanoma atsakyti į visus mums rūpimus klausimus tik stebint Dievo kūrinius. Tačiau rasti atsakymus padės Dievo Žodis, Biblija. Skaitydami ją tiedu anksčiau paminėti vyrai priėjo prie išvados, kad Dievas tikrai yra ir kad jis rūpinasi mumis.

[Išnaša]