Gerbk tuos, kurie įgalioti vadovauti

„Gerbkite visus, mylėkite brolius, bijokite Dievo, gerbkite karalių“ (1 PETRO 2:17).

1, 2. Koks nūdienos žmonių požiūris į vadovaujančius asmenis? Kodėl?

„VAIKAMS duotos visos teisės. Jokios pagarbos tėvams“, — skundžiasi viena motina. „Ginčykis su valdžia“, — rašoma ant automobilio buferio užklijuotame lipduke. Tai tik pora pavyzdžių, kokia padėtis vyrauja nūdien. Visame pasaulyje įprasta nebegerbti tėvų, mokytojų, darbdavių bei valdžios pareigūnų.

² Kai kurie galbūt tik patraukia pečiais ir sako: ‛Valdžia nenusipelno mano pagarbos.’ Kartais tai iš tikrųjų tiesa: žinome daug faktų apie valdžios žmonių korupciją, darbdavių godumą, mokytojų nekompetentingumą bei skriaudikus tėvus. Laimei, retas krikščionis taip mano apie susirinkimo vyresnybę (Mato 24:45-47).

3, 4. Kodėl krikščionys privalo gerbti tuos, kurie įgalioti vadovauti?

³ Mums, krikščionims, reikia gerbti pasaulietines valdžias. Apaštalas Paulius patarė bendratikiams ‛būti klusniems viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra — tos Dievo nustatytos’ (Romiečiams 13:1, 2, 5; 1 Petro 2:13-15). Be to, jis nurodė svarią klusnumo šeimoje priežastį: „Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui“ (Kolosiečiams 3:18, 20). Susirinkimo vyresnieji irgi verti mūsų pagarbos, nes ‛Šventoji Dvasia juos paskyrė prižiūrėtojais, kad ganytų Dievo bažnyčią’ (Apaštalų darbai 20:28, Brb). Iš pagarbos Jehovai turime gerbti įgaliotus vadovauti žmones. Žinoma, pirmiausia visada reikia gerbti Jehovos valdžią (Apaštalų darbai 5:29).

⁴ Žinodami, jog aukščiausia valdžia priklauso Jehovai, aptarkime keletą pavyzdžių, kaip vieni negerbė vadovų, o kiti gerbė juos.

Už nepagarbą smerkiama

5. Koks nepagarbus buvo Mikalės požiūris į Dovydą ir kuo tai baigėsi?

⁵ Karaliaus Dovydo gyvenimo faktai liudija Jehovos požiūrį į tuos, kurie negerbia Dievo paskirtos valdžios. Kai Dovydo liepimu sandoros skrynia buvo nešama į Jeruzalę, jo žmona Mikalė, „žiūrėdama pro langą, pamatė karalių Dovydą šokinėjant ir šokant Viešpaties akivaizdoje. Už tai ji paniekino jį savo širdyje“. Jai derėjo nepamiršti, jog Dovydas yra ne tik šeimos galva, bet ir šalies karalius. Tačiau Mikalė sarkastiškai pareiškė: „Kaip šauniai šiandien pasirodė Izraelio karalius, apsinuogindamas  savo dvariškių vergių akyse lygiai taip, kaip begėdiškai apsinuogina koks prasčiokas!“ Todėl Mikalė visam gyvenimui liko bevaikė (2 Samuelio 6:14-23).

6. Kaip Jehova žvelgė į Koracho nepagarbą Jo pateptiesiems?

⁶ Įsimintinas nepagarbos Dievo paskirtai teokratinei vadovybei pavyzdys yra Korachas. Kokią privilegiją turėjo jis, Kohato palikuonis, — tarnauti Jehovai prie padangtės! Tačiau jis kritikavo Mozę ir Aaroną, Dievo pateptus izraelitų vadovus. Korachas susibūrė su kitais Izraelio kunigaikščiais ir įžūliai kalbėjo Mozei bei Aaronui: „Visa bendruomenė — visi iki vieno yra šventi ir Viešpats yra tarp jų. Kodėl tad keliate save aukščiau už Viešpaties bendriją?“ Kokia buvo Jehovos nuomonė apie Korachą ir jo beñdrus? Dievo požiūriu, jie savo elgesiu rodė nepagarbą pačiam Jehovai. Koracho ir 250 kunigaikščių akyse jų sąjungininkus prarijo žemė, o juos pačius sunaikino Jehovos ugnis (Skaičių 16:1-3, 28-35).

7. Ar pagrįstai „antapaštaliai“ kritikavo Pauliaus autoritetą?

⁷ Pirmojo amžiaus krikščionių susirinkime irgi buvo tokių, kurie negerbė teokratinės vyresnybės. Korinto susirinkimo „antapaštaliai“ nevertino Pauliaus: kritikavo jo kalbą ir sakė: „Kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“ (2 Korintiečiams 10:10; 11:5). Paulius, nepaisant jo iškalbos, nusipelnė pagarbos kaip apaštalas. Tačiau ar tikrai jo kalba buvo prasta? Iš Biblijoje užrašytų jo žodžių matyti, kaip įtikinamai jis kalbėdavo. Štai trumpa Pauliaus kalba Erodui Agripai II, ‛pažįstančiam visus žydų ginčijamus klausimus’, paskatino karalių prisipažinti: „Ko gero, įtikinsi mane krikščionimi tapti...“! (Apaštalų darbai 13:15-43; 17:22-34; 26:1-28) Tačiau Korinto antapaštaliai niekinamai atsiliepė apie Pauliaus iškalbą! Koks buvo Jehovos požiūris į juos! Efezo susirinkimo prižiūrėtojams Jėzus Kristus pranešė, jog palankiai vertina krikščionis, nesekančius tais, kurie „sakosi esą apaštalai, bet tokie nėra“ (Apreiškimas 2:2).

Pagarba netobuliems žmonėms

8. Kaip Dovydas gerbė Jehovos duotą Sauliaus valdžią?

⁸ Biblijoje paminėta daug žmonių, gerbusių vadovaujančius asmenis, net jei šie piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Puikus pavyzdys buvo Dovydas. Karalius Saulius, kuriam tarnavo Dovydas, ėmė pavydėti jam sėkmės ir norėjo jaunuolį nužudyti (1 Samuelio 18:8-12; 19:9-11; 23:26). Tačiau Dovydas, pasitaikius progai nužudyti Saulių, pasakė: „Apsaugok, Viešpatie, kad taip padaryčiau savo valdovui, Viešpaties pateptajam“ (1 Samuelio 24:4-7; 26:7-13; Brb). Dovydas žinojo Saulių elgiantis neteisingai, bet paliko jį teisti Jehovai (1 Samuelio 24:13, 16; 26:22-24). Jis neapkalbinėjo ir neįžeidinėjo Sauliaus.

9. a) Kaip jautėsi Dovydas, neteisėtai persekiojamas Sauliaus? b) Kodėl galime neabejoti, jog Dovydas nuoširdžiai gerbė Saulių?

⁹ Ar jis sielvartavo persekiojamas? „Nuožmūs žmonės ieško mano gyvasties“, — skundėsi Dovydas Jehovai (Psalmių 54:5 [54:3, Brb]). Jis išliejo savo širdį Jehovai: „Išgelbėk mane nuo mano priešų, o Dieve... Nuožmūs žmonės prieš mane būriuojasi. Ne dėl kokio mano nusikaltimo ar kokios  mano nuodėmės, Viešpatie, ne dėl kokios mano kaltės jie skuba į savo vietas. Pabusk, ateik man padėti, pasižiūrėk!“ (Psalmių 59:2-5 [59:1-4, Brb]) Gal kada nors pats tai patyrei: pareigūnas, kuriam nieko blogo nepadarei, sukėlė tau daug sunkumų? Dovydas neperstojo gerbti Sauliaus. Karaliui mirus Dovydas ne džiūgavo, o sukūrė raudą: „Saulius ir Jonatanas, mylimi ir šaunūs!.. Jie buvo žvitresni už erelius, stipresni už liūtus. O Izraelio dukterys, verkite Sauliaus“ (2 Samuelio 1:23, 24). Nors Dovydas buvo nepagrįstai persekiojamas savo karaliaus, jis paliko puikų nuoširdžios pagarbos Jehovos pateptajam pavyzdį!

10. Kokį puikų pavyzdį Paulius parodė pagerbdamas Dievo duotą vadovaujančiosios tarybos valdžią ir kokie buvo vaisiai?

¹⁰ Iš krikščionių eros pradžios yra likę įsimenančių Dievo paskirtą vadovybę gerbusių žmonių pavyzdžių. Vienas iš jų Paulius. Jis gerbė pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimo vadovaujančiosios tarybos sprendimus. Per paskutinį Pauliaus apsilankymą Jeruzalėje vadovaujančioji taryba patarė jam rituališkai apsivalyti, kad kiti pamatytų, jog jis nėra nusistatęs prieš Mozės įstatymą. Paulius galėjo samprotauti: ‛Anksčiau, kai mano gyvybei grėsė pavojus, šie broliai liepė man palikti Jeruzalę. Dabar jie nori, kad viešai parodyčiau gerbiąs Mozės įstatymą. Pats patarinėjau laiške galatams nebesekti Mozės įstatymu. Jei eisiu šventyklon, žmonės gali klaidingai pamanyti, kad leidžiuosi į kompromisą norėdamas įsiteikti apipjaustytųjų grupei.’ Vis dėlto Paulius tikriausiai taip nesvarstė ir pagarbiai pakluso pirmojo amžiaus vadovaujančiosios tarybos patarimui, nes tai nebuvo krikščionių principų laužymas. Viskas baigėsi tuo, kad Paulių teko gelbėti nuo jam grasinusios žydų minios, o paskui dvejus metus jis kalėjo. Galiausiai buvo įvykdyta Dievo valia: Paulius paliudijo aukštiesiems Cezarėjos pareigūnams, vėliau valdžios lėšomis buvo išsiųstas į Romą, kur skelbė pačiam cezariui (Apaštalų darbai 9:26-30; 21:20-26; 23:11; 24:27; Galatams 2:12; 4:9, 10).

Ar tu esi pagarbus?

11. Kaip galime parodyti pagarbą pasaulietinėms valdžioms?

¹¹ Ar esi pagarbus žmonėms, kurie įgalioti vadovauti? Krikščionims liepiama ‛atiduoti visiems, ką privalo, kam pagarbą — pagarbą’. Be abejo, klausyti „aukštesnių valdžių“ reiškia ne tik mokėti mokesčius, bet ir pagarbiai su jomis elgtis bei kalbėti (Romiečiams 13:1-7, Brb). Kaip elgtumeisi, jei valdžios atstovai būtų tau šiurkštūs? Meksikoje, Čiapo valstijoje, pareigūnai atėmė sklypus iš 57 Jehovos liudytojų šeimų joms atsisakius švęsti religines šventes. Susitikimuose, kur buvo sprendžiamas tas klausimas, liudytojai, švarūs ir tvarkingi, visada kalbėdavo kilniai, pagarbiai. Po metų pradinis sprendimas buvo atšauktas. Jų požiūris taip patiko kai kuriems stebėtojams, jog šie irgi panoro būti Jehovos liudytojai!

12. Kodėl svarbu, kad žmona būtų ‛labai pagarbi’ savo netikinčiam vyrui?

¹² Kaip gali rodyti pagarbą Dievo skirtam šeimos galvai? Priminęs, kaip Jėzus ištvėrė blogį, apaštalas Petras pasakė: „Taip pat jūs, žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kad, jei ir kai kurie neklauso žodžio, jie būtų laimėti be žodžio žmonų elgesiu, kai jie bus stebėję jūsų dievobaimingą [„labai pagarbų“, NW], skaistų elgesį“ (1 Petro 3:1, 2, Jr; Efeziečiams 5:22-24). Petras pabrėžė, kaip svarbu, kad žmona paklustų savo vyrui ‛labai pagarbiai’, net jei vyras mažai to nusipelno. Žmonos pagarba gali padėti laimėti netikinčio vyro širdį.

13. Kaip žmonos gali gerbti savo vyrus?

 ¹³ Šiame savo laiške Petras kalba apie Sarą; jos vyras Abraomas buvo puikus tikinčiojo pavyzdys (Romiečiams 4:16, 17; Galatams 3:6-9; 1 Petro 3:6). Ar tikinčių vyrų žmonos turi mažiau gerbti savuosius nei tos, kurių sutuoktiniai netiki? Ką daryti, jei nesutinki su vyro nuomone kuriuo nors klausimu? Jėzus davė keletą visiems tinkančių patarimų: „Jei kas [„iš vadovybės“, NW] verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi“ (Mato 5:41). Ar gerbi savo vyrą prisiderindama prie jo norų? Jei tai atrodo pernelyg sunku, pasipasakok jam. Nemanyk, jog jis žino tavo požiūrį. Tačiau savo norus išsakyk pagarbiai. Biblijoje patariama: „Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad sugebėtumėte kiekvienam atsakyti“ (Kolosiečiams 4:6).

14. Ką reiškia gerbti tėvus?

¹⁴ O kaip turite elgtis jūs, vaikai? Dievo Žodis liepia: „Vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. ‛Gerbk savo tėvą ir motiną’, — tai pirmasis įsakymas su pažadu“ (Efeziečiams 6:1-3). Atkreipk dėmesį, kad klausyti tėvų yra tolygu ‛gerbti savo tėvą ir motiną’. Graikiškas žodis, išverstas „gerbk“, reiškia „labai vertink“. Todėl paklusti — tai ne vangiai laikytis tėvų nustatytų, galbūt tau nepriimtinų taisyklių. Dievas liepia tau labai branginti savo tėvus ir vertinti jų vadovavimą (Patarlių 15:5).

15. Kaip gali vaikai neprarasti pagarbos savo tėvams, net jei mano, jog šie suklydo?

¹⁵ O jei tavo tėvai elgiasi taip, kad tavo pagarba jiems silpnėja? Pabandyk viską vertinti jų požiūriu. Argi ne ‛iš jų tu gimei’ ir ar ne jie tave užaugino? (Patarlių 23:22) Argi ne meilė skatina juos tavimi rūpintis? (Žydams 12:7-11) Kalbėk pagarbiai su tėvais ir romiai išsakyk savo nuomonę.  Net jei jų nutarimai tau nepatinka, netark jiems nepagarbaus žodžio (Patarlių 24:29). Nepamiršk, koks pagarbus buvo Dovydas Sauliui netgi tuomet, kai karalius nepaisė Dievo patarimų. Melsk Jehovos padėti įveikti savo nerimą. „Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį, — sakė Dovydas. — Dievas yra mums apsauga“ (Psalmių 62:8, Brb; Raudų 3:25-27).

Gerbkite tuos, kurie vadovauja

16. Ko galime pasimokyti iš netikrų mokytojų ir angelų pavyzdžio?

¹⁶ Susirinkimo vyresnieji paskiriami vadovaujant šventajai dvasiai, nors jie yra netobuli ir suklysta (Psalmių 130:3; Ekleziasto 7:20; Apaštalų darbai 20:28; Jokūbo 3:2). Todėl kai kurie susirinkimo nariai gali būti nepatenkinti savo vyresniaisiais. Koks turėtų būti mūsų požiūris, jei manome, jog susirinkime ne viskas daroma teisingai ar bent taip atrodo? Atkreipk dėmesį, kaip skyrėsi pirmojo amžiaus netikrų mokytojų elgesys nuo angelų: „Įžūlūs akiplėšos! Jie [netikri mokytojai] nesudreba piktžodžiaudami šlovingiesiems, tuo tarpu angelai, aukštesni jėga ir galia, Viešpaties akivaizdoje [„iš pagarbos Jehovai“, NW] nedrįsta jiems ištarti pikto sprendimo“ (2 Petro 2:10-13). Nors netikri mokytojai įžeidinėjo „šlovinguosius“ — pirmojo amžiaus krikščionių vyresniuosius, kuriems buvo suteikti įgaliojimai, — angelai nekalbėjo piktai apie netikrus mokytojus, ardančius brolių vienybę. Angelai, turintys aukštesnę padėtį ir stipresnį teisingumo jausmą nei žmonės, žinojo, kas vyksta susirinkime. Tačiau „iš pagarbos Jehovai“ jie viską paliko Dievo teismui (Žydams 2:6, 7; Judo 9).

17. Kaip tikėjimas diktuoja tavo elgesį, kai manai, jog vyresnieji klysta?

¹⁷ Net jei kas nors daroma ne taip, kaip derėtų, ar neturėtume pasitikėti Jėzumi Kristumi, krikščionių susirinkimo Galva? Argi jis nežino, kas vyksta jo pasauliniame susirinkime? Ar neturėtume gerbti jo nustatytos tvarkos ir neabejoti jo gebėjimu kontroliuoti padėtį? Išties ‛kas mes, kurie drįstame teisti artimą’? (Jokūbo 4:12; 1 Korintiečiams 11:3; Kolosiečiams 1:18) Ar nebūtų geriau išsakyti savo susirūpinimą maldoje Jehovai?

18, 19. Ką gali daryti, jei manai, jog kuris nors vyresnysis suklydo?

¹⁸ Dėl žmogiško netobulumo kyla sunkumų bei problemų. Kartais net vyresnysis gali suklysti ir sutrikdyti bendratikius. Tokiomis aplinkybėmis reaguodami skubotai,  nepataisysime padėties, o galbūt tik sukelsime daugiau sunkumų. Tie, kurie yra dvasiškai įžvalgūs, lauks, kol Jehova pats pataisys ir tinkamai sudrausmins savo nustatytu metu (2 Timotiejui 3:16; Žydams 12:7-11).

¹⁹ Ką daryti, jei jautiesi dėl ko nors prislėgtas? Užuot apie tai kalbėjęs kuriam nors bendratikiui susirinkime, gal verčiau pagarbiai paprašyk vyresniųjų paramos? Ne kritikuok, o papasakok apie savo susirūpinimą. Visada būk jiems ‛jautrus’ ir kalbėkis su jais pagarbiai (1 Petro 3:8). Nebūk sarkastiškas, o pasitikėk jų krikščionišku brandumu. Būk dėkingas už visas jų maloniai siūlomas padrąsinančias mintis iš Rašto. O jei atrodo, jog kitomis tinkamomis priemonėmis reikalui spręsti nesinaudojama, neabejok, kad Jehovos vadovaujami vyresnieji viską sutvarkys gerai ir teisingai (Galatams 6:10; 2 Tesalonikiečiams 3:13).

20. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²⁰ Tačiau būtina aptarti dar vieną aspektą apie pagarbos vertus vadovaujančius brolius. Ar ir jie neturėtų gerbti bendratikių, kuriais paskirti rūpintis? Šiai temai skirtas tolesnis straipsnis.

Kaip tu atsakytumei?

• Koks yra svarus pagrindas gerbti vadovaujančius žmones?

• Koks yra Jehovos ir Jėzaus požiūris į tuos, kurie negerbia Dievo įgaliotų vadovų?

• Kokie yra puikūs pavyzdžiai žmonių, gerbusių vadovaujančius asmenis?

• Ką galime daryti, jei atrodo, jog vadovaujantis asmuo klysta?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 12 puslapyje]

Sara labai gerbė Abraomo vadovavimą ir buvo laiminga

[Iliustracija 13 puslapyje]

Mikalė negerbė Dovydo, kaip šeimos galvos ir karaliaus, autoriteto

[Iliustracija 15 puslapyje]

„Apsaugok, Viešpatie, kad taip padaryčiau savo valdovui, Viešpaties pateptajam“

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kodėl neišsakius savo nerimo maldoje Jehovai?