„Jūs visi esate broliai“

„O jūs nesivadinkite ‛rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (MATO 23:8).

1. Kokį dalyką mums verta apsvarstyti?

„KAS vertas didesnės pagarbos — misionierius ar betelietis?“ — naiviai paklausė misionierės iš Australijos viena Rytų šalies krikščionė. Ji norėjo žinoti, kas gerbtinesnis, misionierius iš kito krašto ar vietinis krikščionis, tarnaujantis savo šalies Sargybos bokšto bendrijos filiale. Toks naivus klausimas, kylantis žmogui, gyvenančiam į klases susiskirsčiusioje visuomenėje, nustebino misionierę. Tačiau klausdamas, kas aukštesnis, žmogus nori žinoti, kokią galią bei įtaką turi vienas ar kitas asmuo.

2. Koks turi būti mūsų požiūris į bendratikius?

² Tai ne naujas dalykas. Net Jėzaus mokiniai dažnai ginčydavosi, kas iš jų didžiausias (Mato 20:20-24; Morkaus 9:33-37; Luko 22:24-27). Jie irgi priklausė klasinei pirmojo amžiaus judaizmo bendruomenei. Tai žinodamas, Jėzus savo mokiniams patarė: „Nesivadinkite ‛rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai“ (Mato 23:8). Religinis titulas „rabi“, reiškiantis „mokytojas“, pasak biblisto A. Barneso, „skatina didžiuotis ir jaustis aukštesniems tuos, kurie jį turi, o jo neturintiems kelia pavydą ir nevisavertiškumą; tokia dvasia ir paskatos yra visai priešingos ‛Kristaus paprastumui’“. Todėl krikščionys nesikreipia į brolius savimeilę glostančiu titulu „vyresnysis  toks ir toks“ (Jobo 32:21, 22). O vyresnieji laikosi Jėzaus patarimo ir gerbia susirinkimo žmones taip kaip Jehova savo ištikimus garbintojus ir Jėzus Kristus — ištikimus sekėjus.

Jehovos ir Jėzaus pavyzdys

3. Kaip Jehova pagerbė savo dvasinius kūrinius?

³ Būdamas „Aukščiausias“, Jehova nuo pat pradžių gerbia savo kūrinius ir kviečiasi juos bendradarbiauti (Psalmių 83:19 [83:18, Brb]). Kurdamas pirmą žmogų, Jehova šio savo darbo ‛patikėtiniu’ skyrė viengimį Sūnų (Patarlių 8:27-30; Pradžios 1:26). Sykį Jehova net paklausė savo dangiškųjų angelų, kaip reikėtų pražudyti pasmerktą nedorą karalių Ahabą (1 Karalių 22:19-23).

4, 5. Kaip Jehova gerbia savo sukurtus žmones?

⁴ Jehova viešpatauja kaip Aukščiausiasis visatos Valdovas (Pakartoto Įstatymo 3:24). Jam nereikia tartis su žmonėmis. Tačiau jis, vaizdžiai sakant, pasilenkia norėdamas į juos pažvelgti. Psalmininkas giedojo: „Kas yra kaip Viešpats, mūsų Dievas, kuris sėdi aukštybėse, bet lenkiasi pamatyti, kas žemai — danguje ir žemėje? Jis pakelia silpną žmogų iš dulkių“ (Psalmių 113:5-8).

⁵ Prieš sunaikindamas Sodomą ir Gomorą, Jehova išklausė Abraomą ir atsižvelgė į jo teisingumo jausmą (Pradžios 18:23-33). Nors Jehova jau žinojo, kaip turės pasielgti, jis kantriai klausėsi Abraomo ir pritarė jo samprotavimui.

6. Kaip Habakuką paveikė Jehovos pagarba jam uždavus klausimą?

⁶ Jehova taip pat išklausė Habakuko žodžius: „Kaip ilgai šauksiu, Viešpatie, ir tu manęs neišgirsi?“ Ar Jehovai šis klausimas nuskambėjo kaip priekaištas jo valdymui? Ne, jo požiūriu, pranašo klausimai buvo teisėti, todėl jam pasakė, jog ruošiasi įvykdyti nuosprendį pasitelkęs chaldėjus. Jis laidavo Habakukui, jog ‛šis išpranašautas dalykas tikrai išsipildys’ (Habakuko 1:1, 2, 5, 6, 13, 14; 2:2, 3). Jehova pagerbė sunerimusį pranašą Habakuką savo rimtu dėmesiu ir atsakymais. Todėl susikrimtęs Habakukas atsigavo, apsidžiaugė visiškai pasitikėdamas Dievu — savo gelbėtoju. Tą matome iš įkvėptos Habakuko knygos, šiandien stiprinančios ir mūsų pasitikėjimą Jehova (Habakuko 3:18, 19).

7. Kodėl svarbus buvo Petro vaidmuo per 33 m. e. m. Sekmines?

⁷ Jėzus Kristus taip pat paliko puikų pagarbos kitiems pavyzdį. Jis pasakė savo mokiniams: „Kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“ (Mato 10:32, 33). Tačiau išdavystės naktį visi apaštalai apleido jį, o Petras tris kartus jo išsigynė (Mato 26:34, 35, 69-75). Vis dėlto Jėzus įžvelgė vidinius Petro jausmus, jo nuoširdžią atgailą (Luko 22:61, 62). Praėjus vos 51 dienai, Kristus parodė pagarbą atgailaujančiam apaštalui: Sekminių dieną leido jam atstovauti 120 Jėzaus mokinių ir panaudoti pirmąjį ‛dangaus karalystės raktą’ (Mato 16:19; Apaštalų darbai 2:14-40). Petrui buvo pavesta ‛sugrįžus stiprinti brolius’ (Luko 22:31-33).

Gerbk šeimyniškius

8, 9. Kaip vyras, norintis gerbti savo žmoną, gali sekti Jehovos ir Jėzaus pavyzdžiu?

⁸ Puiku, kai vyrai ir tėvai naudojasi Dievo duotais įgaliojimais šeimoje sekdami Jehova ir Jėzumi Kristumi. Petras patarė: „Jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas“ (1 Petro 3:7). Įsivaizduok laikąs rankoje trapią porcelianinę vazą, kuri, palyginus  su medine, iškart dūžta. Ar nebūtumei atsargesnis? Vyras seka Jehova, jei, spręsdamas šeimos reikalus, įsiklauso į žmonos nuomonę. Prisimink, kad Jehova nepagailėjo laiko pasitarti su Abraomu. Svarstydamas kokį nors dalyką, vyras dėl savo netobulumo gali visko nenumatyti. Tad ar nebūtų išmintinga, jei jis pagerbtų žmoną ir nuoširdžiai pasidomėtų jos nuomone?

⁹ Šalyse, kur vyro autoritetas labai didelis, šeimos galva turi žinoti, kad žmonai gali būti sunku kalbėti apie savo vidinius jausmus. Mokykitės iš Jėzaus Kristaus elgesio su savo mokiniais — būsimos savo nuotakos grupės nariais. Jis vertino juos, atsižvelgdavo į jų fizinius bei dvasinius ribotumus jiems dar nepasakius apie savo poreikius (Morkaus 6:31; Jono 16:12, 13; Efeziečiams 5:28-30). Be to, atkreipk dėmesį, kiek žmona pluša dėl tavęs bei visos šeimos, ir būk dėkingas žodžiu bei elgesiu. Jehova ir Jėzus vertino, gyrė ir laimino viso to nusipelniusius žmones (1 Karalių 3:10-14; Jobo 42:12-15; Morkaus 12:41-44; Jono 12:3-8). Viena Rytų šalies moteris taip pasakoja apie savo vyrą, tapusį Jehovos liudytoju: „Mano vyras eidavo per tris keturis žingsnius priešakyje manęs, o aš viską tempdavau. Dabar krepšius nešioja jis ir dėkoja man už rūpinimąsi namais!“ Nuoširdžios padėkos žodžiais parodai žmonai, kad ją labai brangini (Patarlių 31:28).

10, 11. Ko gali pasimokyti tėvai iš Jehovos elgesio su maištinga Izraelio tauta?

¹⁰ Auklėdami vaikus, ypač kai reikia juos pataisyti, tėvai turi sekti Dievo pavyzdžiu. „Viešpats įspėjo Izraelį ir Judą“ gręžtis iš savo nedorų kelių, bet jie „buvo kietasprandžiai“ (2 Karalių 17:13-15). Izraelitai net „apgaudinėjo jį savo burna, melavo jam savo liežuviu“. Daugelis tėvų galbūt mano, jog kartais panašiai elgiasi jų vaikai. Izraelitai „gundė Dievą“, jį skaudino ir žeidė. Tačiau Jehova „savo gailestingumu atleisdavo kaltę ir jų nesunaikindavo“ (Psalmių 78:36-41).

¹¹ Jehova netgi maldavo izraelitų: „Eikit šen, drauge pasvarstykime... Nors jūsų nuodėmės ir yra raudonos it kraujas, jos gali tapti baltos kaip vilna“ (Izaijo 1:18). Nors Jehova nebuvo kaltas, jis pasiūlė maištingai tautai ateiti viską aptarti. Koks puikus pavyzdys tėvams, kaip bendrauti su savo vaikais! Būkite kilnūs — prireikus išklausykite jų argumentus ir pasikalbėkite, kodėl jie turi pasitaisyti.

12. a) Kodėl neturėtume gerbti vaikų labiau už Jehovą? b) Kas būtina norint gerbti vaikų orumą, kuomet juos reikia pataisyti?

¹² Žinoma, kartais vaikams reikia griežto patarimo ir tėvai neturėtų būti tokie kaip kadaise Elis, ‛gerbęs savo sūnus labiau negu Jehovą’ (1 Samuelio 2:29, NW). Tačiau vaikams svarbu žinoti, kad jie drausminami iš meilės, — tuomet brangins tėvus. Paulius tėvams pataria: „Jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje“ (Efeziečiams 6:4, Brb). Tėvų autoritetas, žinoma, neginčijamas, tačiau šeimos galvai  būtina gerbti vaikų orumą ir jų nepykinti savo nepakeliamu šiurkštumu. Nors tėvams taip išmokti bendrauti reikia laiko ir pastangų, rezultatai rodo, jog verta aukotis.

13. Koks yra Biblijos požiūris į senus šeimyniškius?

¹³ Pagarba šeimyniškiams neapsiriboja tauriu vyro elgesiu su žmona ar tėvų su vaikais. Yra tokia japonų patarlė: pasenęs klausyk vaikų. Vadinasi, pagyvenę tėvai neturi, naudodamiesi savo autoritetu, nepaisyti suaugusių vaikų nuomonės. Nors Raštas pataria tėvams gerbti vaikus ir juos išklausyti, šiems nevalia atsainiai žiūrėti į pagyvenusius šeimyniškius. „Neniekink motinos, kai ji pasens“, — sakoma Patarlių 23:22. Karalius Saliamonas laikėsi šios patarlės žodžių ir pagerbė savo motiną jai atėjus su prašymu. Jis paliepė pastatyti pagyvenusiai motinai Batšebai sostą savo sosto dešinėje ir klausėsi, ką ji sakė (1 Karalių 2:19, 20).

14. Kaip galime pagerbti pagyvenusius susirinkimo narius?

¹⁴ Savo plačioje dvasinėje šeimoje turime gerą progą ‛lenktyniauti’ pagarba pagyvenusiems susirinkimo nariams (Romiečiams 12:10). Galbūt jie jau nebegali padaryti tiek kiek anksčiau, todėl yra nusivylę (Ekleziasto 12:1-7). Sykį viena ligoninėje gulinti pagyvenusi pateptoji liudytoja iš nevilties pasakė tokius žodžius: „Laukiu mirties, kad vėl galėčiau dirbti.“ Tokį senimą galime paguosti savo rūpinimusi ir pagarba. Izraelitams buvo liepta: „Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų“ (Kunigų 19:32). Būkite dėmesingi seniems, kad jie jaustųsi esą reikalingi ir vertinami. ‛Atsistoti’ gali reikšti ir prisėsti pasiklausyti, ką pagyvenusieji yra nuveikę kadaise: taip pagerbsime juos ir praturtėsime dvasiškai.

‛Lenktyniaukite pagarba’

15. Kaip susirinkimo vyresnieji turi gerbti bendratikius?

¹⁵ Susirinkimo nariai džiaugiasi, kai vyresnieji rodo jiems puikų pavyzdį (1 Petro 5:2, 3). Rūpestingi vyresnieji, kad ir būdami labai užimti, pasikalba su susirinkimo jaunimu, šeimų galvomis, vienišomis motinomis, namų šeimininkėmis bei senimu. Vyresnieji išklauso savo bendratikius ir pagiria juos už tai, ką šie daro pagal savo išgales. Pastabus vyresnysis, dėkojantis broliui ar seseriai už pastangas, seka savo žemiškuosius kūrinius vertinančio Jehovos pavyzdžiu.

16. Kodėl turime gerbti vyresniuosius lygiai taip kaip ir kitus susirinkimo narius?

¹⁶ Sekdami Jehova ir rodydami puikų pavyzdį, vyresnieji taiko Pauliaus patarimą: „Nuoširdžiai mylėkite vieni kitus broliška meile; lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Romiečiams 12:10). Tai gali būti nelengva vyresniesiems ten, kur visuomenė yra susiskirsčiusi į klases. Pavyzdžiui, vienoje Rytų šalyje sąvoka „brolis“ išreiškiama dviem žodžiais — pagarbaus titulo ir įprasta prasme. Dar neseniai susirinkimo nariai kreipdavosi į vyresniuosius pagarbiuoju, o į kitus įprastu žodžiu „brolis“. Tačiau jie  buvo paskatinti visada vartoti įprastą terminą, nes Jėzus pasakė savo sekėjams: „Jūs visi esate broliai“ (Mato 23:8). Nors kitose šalyse gali nebūti akivaizdaus klasinio susiskirstymo, kiekvienam reikėtų saugotis tokio polinkio (Jokūbo 2:4).

17. a) Kodėl vyresnieji turi būti prieinami? b) Kaip vyresnieji gali sekti Jehova bendraudami su susirinkimo nariais?

¹⁷ Žinia, Paulius skatino elgtis su kai kuriais vyresniaisiais kaip su vertais „dvigubos pagarbos“, tačiau ir jie yra broliai (1 Timotiejui 5:17). Jei mes galime prie visatos Valdovo ‛malonės sosto drąsiai artintis’, argi drovėsimės kreiptis į vyresniuosius, kurie įpareigoti sekti Jehovos pavyzdžiu? (Žydams 4:16, Brb; Efeziečiams 5:1) Iš to, kaip dažnai bendratikiai klausia prižiūrėtojų patarimo bei ką nors siūlo, šie gali suprasti, ar lengva žmonėms į juos kreiptis. Mokykis bendradarbiauti su kitais žmonėmis kaip Jehova: jis gerbia juos ir dalijasi pareigomis. Jei net kai kurie bendratikio pasiūlymai atrodo nepraktiški, vyresnieji turi vertinti jo rūpinimąsi. Nepamirškite, kaip Jehova reagavo Abraomui teiraujantis arba Habakukui šaukiant iš sielvarto.

18. Kaip vyresnieji gali sekti Jehova, kai būtina pataisyti kai kuriuos bendratikius?

¹⁸ Kai kuriuos bendratikius tenka pataisyti (Galatams 6:1). Tačiau ir jie yra Jehovai brangūs, verti pagarbos. „Jei kas nors pamoko mane pagarbiai, į tokį žmogų galiu laisvai kreiptis“, — pasakė vienas liudytojas. Dauguma žmonių klauso patarimo, jei su jais elgiamasi tauriai. Išklausyti suklydusį žmogų reikia daugiau laiko, tačiau tuomet jam lengviau priimti deramą patarimą. Prisiminkite, kiek daug kartų Jehova iš gailesčio įtikinėjo izraelitus (2 Kronikų 36:15; Titui 3:2). Atjaučiančio, gailestingo žmogaus patarimai pasiekia besiklausančiųjų širdis (Patarlių 17:17; Filipiečiams 2:2, 3; 1 Petro 3:8).

19. Kaip mums reikėtų žiūrėti į žmones, neturinčius tokio tikėjimo kaip krikščionys?

¹⁹ Būkime pagarbūs ir tiems, kurie ateityje gali tapti mūsų dvasiniais broliais. Tokie žmonės kol kas galbūt neskuba priimti mūsų žinios, tačiau turime būti kantrūs su jais ir gerbti jų orumą. Jehova ‛nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų’ (2 Petro 3:9). Ar mūsų požiūris neturėtų būti toks pat kaip Jehovos? Mūsų nuolatinis atidumas bei draugiškumas žmonėms gali būti liudijimo pradžia. Žinoma, neturėtume draugauti su tais, per kuriuos gali kilti dvasinis pavojus (1 Korintiečiams 15:33). Vis dėlto reikia ‛elgtis kilniai’ ir neniekinti tų, kurie netiki kaip mes (Apaštalų darbai 27:3, Brb).

20. Kam mus turi paskatinti Jehovos ir Jėzaus Kristaus pavyzdys?

²⁰ Jehova ir Jėzus Kristus žvelgia į kiekvieną iš mūsų kaip į vertą pagarbos. Niekada to nepamirškime ir sekdami jų pavyzdžiu gerbkime vieni kitus. Visuomet prisiminkime mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžius: „Jūs visi esate broliai“ (Mato 23:8).

Kaip tu atsakytumei?

• Kaip turėtumei žiūrėti į bendratikius?

• Kaip Jehovos ir Jėzaus pavyzdys skatina tave gerbti kitus?

• Kaip vyrai ir tėvai gali gerbti šeimyniškius?

• Kaip vyresnieji, laikydami bendratikius broliais, bus paskatinti elgtis su jais?

[Studijų klausimai]

 [Iliustracija 18 puslapyje]

Pagerbk savo žmoną jai dėkodamas

[Iliustracija 18 puslapyje]

Gerbk savo vaikus — išklausyk juos

[Iliustracija 18 puslapyje]

Būk pagarbus susirinkimo nariams