Sėkime Karalystės tiesos sėklas

„Rytą sėk savo sėklą, iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis“ (MOKYTOJO 11:6).

1. Kokia prasme nūdien krikščionys sėja sėklas?

ŽEMDIRBYSTĖ buvo senovės hebrajų visuomenės pagrindas. Todėl ir Jėzus, visą žmogiškąjį gyvenimą praleidęs Pažadėtoje žemėje, savo kalbose vartodavo palyginimus iš valstiečių buities. Pavyzdžiui, gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimą jis prilygino sėklos bėrimui (Mato 13:1-9, 18-23; Luko 8:5-15). Iki pat šių dienų sėti dvasines sėklas yra svarbiausias krikščionies darbas, kur begyventume — žemdirbių ar kitokioje visuomenėje.

2. Kiek svarbus yra mūsų skelbimo darbas ir kokios yra kai kurios priemonės šiai užduočiai įvykdyti?

² Šiuo pabaigos laiku berti Biblijos tiesos sėklas yra didelė privilegija. Romiečiams 10:14, 15 puikiai pasakyta apie to darbo svarbą: „Kaip [jie] išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta:  Kokios dailios kojos skelbiančių gerąją naujieną!“ Kaip niekada anksčiau būtina be atidėliojimų noriai vykdyti šią Dievo paskirtą užduotį. Todėl Jehovos liudytojai visiškai pasinėrę į Biblijų bei jos studijavimui skirtų spaudinių leidybą ir platinimą 340 kalbų. Spaudinius ruošia ir leidžia daugiau kaip 18000 savanorių, plušančių Bendrijos pagrindiniame biure bei įvairių šalių filialuose, o šią literatūrą platina beveik šeši milijonai liudytojų visame pasaulyje.

3. Kas nuveikiama Karalystės tiesos sėklų sėjimu?

³ Kokie yra šio įtempto darbo vaisiai? Kaip ir krikščionybės pradžioje, nūdien daugelis žmonių priima tiesos žinią (Apaštalų darbų 2:41, 46, 47). Džiugu matyti gausią naujai pasikrikštijusių Karalystės skelbėjų minią, tačiau svarbiausia yra tai, kad šitokiu didžiuliu skelbimu liudijamas Jehovos vardo šventumas ir išteisinamas vienintelis tikrasis Dievas (Mato 6:9). Be to, žinios iš Dievo Žodžio padeda žmonėms pagerinti savo gyvenimą ir veda juos į išgelbėjimą (Apaštalų darbų 13:47).

4. Kiek apaštalams buvo brangūs žmonės, kuriems jie skelbė?

⁴ Apaštalai buvo visiškai tikri gerosios naujienos nepaprasta svarba ir labai mylėjo tuos, kuriems skelbė. Tai akivaizdu iš apaštalo Pauliaus žodžių: „Taip jūsų ilgėdamiesi, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs“ (1 Tesalonikiečiams 2:8). Nuoširdžiai domėdamiesi žmonėmis, Paulius bei kiti apaštalai sekė Jėzumi ir kitais dangaus angelais, labai daug dirbančiais šiame gyvybes gelbstinčiame darbe. Aptarkime, koks svarbus yra dangiškųjų Dievo tarnų indėlis į Karalystės tiesos sėklų sėją ir kaip jų pavyzdys skatina mus atlikti savąją užduotį.

Jėzus — Karalystės tiesos sėklų sėjėjas

5. Koks buvo svarbiausias Jėzaus darbas žemėje?

⁵ Jėzus, tobulas žmogus, savo dienomis turėjo galią duoti žmonėms daug gerų materialių dalykų. Pavyzdžiui, jis būtų galėjęs išsklaidyti nemažai klaidingų pažiūrų medicinoje ar padėti žmonėms geriau suprasti kitas mokslo sritis. Tačiau nuo pat pradžių Jėzus aiškiai pasakė esąs įpareigotas skelbti gerąją naujieną (Luko 4:17-21). Artėjant tarnybai prie pabaigos, jis priminė: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:37). Taigi jo darbas buvo sėti Karalystės tiesos sėklas. Mokyti savo amžininkus apie Dievą bei jo tikslus Jėzui buvo svarbiau už bet kokį kitą žmonių lavinimą (Romiečiams 11:33-36).

6, 7. a) Kokį nuostabų pažadą Jėzus davė prieš pakildamas į dangų ir kaip jį vykdo? b) Kaip Jėzaus požiūris į skelbimo darbą veikia tave?

⁶ Jėzus prilygino save Karalystės tiesos sėklų Sėjėjui (Jono 4:35-38). Jis bėrė gerosios naujienos sėklas kiekviena proga. Net mirties valandą ant kančių stulpo jis skelbė gerąją naujieną apie būsimą žemės rojų (Luko 23:43). Jo troškimas, kad geroji naujiena būtų skelbiama, nesibaigė su jo mirtimi. Prieš pakildamas į dangų, jis liepė savo apaštalams toliau sėti Karalystės tiesos sėklas bei ruošti mokinius ir ištarė nuostabų pažadą: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mato 28:19, 20).

⁷ Tais žodžiais Jėzus įsipareigojo remti, prižiūrėti, puoselėti gerosios naujienos skelbimo darbą „visas dienas iki pasaulio pabaigos“. Iki šių dienų Jėzus  pats rūpinasi evangelizacijos veikla ir yra mūsų Vadovas, kuriam pavesta Karalystės tiesos sėja (Mato 23:10). Už šį pasaulinį darbą Jėzus, krikščionių susirinkimo Galva, yra atsakingas Jehovai (Efeziečiams 1:22, 23; Kolosiečiams 1:18).

Angelai skelbia džiugias žinias

8, 9. a) Kaip angelai rodė nuoširdų domėjimąsi žmonių reikalais? b) Kokia prasme mes esame reginys angelams?

⁸ Jehovai sukūrus žemę, angelai ‛drauge giedojo ir šaukė iš džiaugsmo’ (Jobo 38:4-7). Nuo tada šios dangiškosios būtybės nepaprastai domisi žmonių reikalais. Per juos Jehova perduodavo savo žodžius žmonėms (Psalmyno 103:20). Taip yra ir mūsų dienomis skleidžiant gerąją naujieną. Apaštalas Jonas jam duotame apreiškime matė „angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti  žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją. Jis šaukė galingu balsu: ‛Bijokite Dievo ir atiduokite jam pagarbą, nes atėjo jo teismo valanda’“ (Apreiškimo 14:6, 7).

⁹ Biblijoje sakoma, kad angelai yra „tarnaujančios dvasios, išsiųstos tarnauti tiems, kurie paveldės išgelbėjimą“ (Hebrajams 1:14, Brb). Stropiai vykdydami gautas užduotis, jie stebi mus ir mūsų darbą. Mes darbuojamės lyg gerai matomoje teatro scenoje, į kurią nukreipti dangaus žiūrovų žvilgsniai (1 Korintiečiams 4:9). Kaip nuostabu, kad nesame vieniši Karalystės tiesos sėjėjai!

Esame stropūs užduoties vykdytojai

10. Kaip praktiškas patarimas iš Mokytojo 11:6 gali būti taikomas mūsų evangelizacijos darbe?

¹⁰ Kodėl Jėzus ir jo angelai taip domisi mūsų darbu? Jėzus nurodė priežastį: „Sakau jums, šitaip džiaugiasi Dievo angelai dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio“ (Luko 15:10). Mes irgi nuoširdžiai domimės žmonėmis, todėl kiek įmanydami stengiamės visur berti Karalystės tiesos sėklas. Mūsų darbui apibūdinti tinka toks paraginimas iš Mokytojo 11:6: „Rytą sėk savo sėklą, iki vakaro neleisk savo rankoms ilsėtis, nes niekada nežinai, ar šis ar anas darbas pasiseks, o gal abu bus sėkmingi.“ Tiesa, mūsų žinią galbūt priima vienas žmogus iš šimto ar net iš tūkstančio. Tačiau mes kaip ir angelai džiaugiamės net ‛vienu nusidėjėliu’, atsiliepusiu į išgelbėjimo žinią.

11. Kaip sėkmingai gali kas nors pasinaudoti Biblija pagrįstais leidiniais?

¹¹ Gerosios naujienos skelbimui reikia daug ko. Viena iš priemonių — tai Biblija pagrįsti Jehovos liudytojų leidiniai. Tam tikra prasme jie irgi yra it visur beriama sėkla. Juk mes nežinome, kur jie sėkmingai paruoš kelią tiesai. Kartais leidiniai pereina per daugelį rankų, kol kas nors sėda jų skaityti. Jėzus ir angelai gali kartais net pakreipti įvykius taip, kad leidinys pakliūtų palankiai nusiteikusiam žmogui. Apžvelkime keletą įvykių, liudijančių, kaip Jehova padeda pasiekti netikėtų puikių rezultatų, palikus pas žmones literatūrą.

Tikrojo Dievo darbas

12. Kaip senas žurnalas padėjo vienai šeimai pažinti Jehovą?

¹² 1953 metais Robertas ir Laila su  savo vaikais persikėlė iš didmiesčio į apleistą seną ūkį viename Pensilvanijos valstijos (JAV) kaime. Netrukus Robertas nutarė įrengti vonią apačioje po uždarais laiptais. Atplėšęs keletą lentų, jis pamatė pelių sugraužtus popierius, riešutų kevalus bei kitokias šiukšles. Toje krūvoje gulėjo vienas žurnalas „Aukso amžius“. Robertą ypač sudomino straipsnis apie vaikų auklėjimą. Jam taip patiko aiškūs, Biblija pagrįsti nurodymai žurnale, jog pasiūlė Lailai išpažinti „‛Aukso amžiaus’ religiją“. Kai po keleto savaičių juos aplankė Jehovos liudytojai, Robertas pasakė, kad jo šeimą domina tik „‛Aukso amžiaus’ religija“. Liudytojai paaiškino, jog „Aukso amžius“ dabar vadinasi Atsibuskite! Robertas ir Laila pradėjo reguliariai studijuoti Bibliją su liudytojais ir galiausiai pasikrikštijo. Jie bėrė tiesos sėklas savo vaikams ir susilaukė puikaus derliaus. Dabar 20 su viršum šeimyniškių, tarp jų ir visi septyni Roberto ir Lailos vaikai, yra krikštyti Jehovos Dievo tarnai.

13. Kas paskatino Puerto Rike gyvenančius sutuoktinius susidomėti Biblija?

¹³ Maždaug prieš 40 metų Puerto Rike gyvenanti pora, Viljamas ir Ada, visai nesidomėjo Biblija. Kai tik į duris pasibelsdavo Jehovos liudytojai, jiedu apsimesdavo nesantys namuose. Sykį Viljamas atėjo į sendaikčių parduotuvę kai ko nusipirkti namo remontui. Išeidamas dideliame šiukšlių konteineryje pastebėjo gelsvai žalsvą knygą. Tai buvo Jehovos liudytojų 1940 metais išleista knyga „Religija“. Viljamas pasiėmė knygą ir su įdomumu perskaitė, kuo skiriasi teisinga religija nuo klaidingosios. Kai vėl atėjo Jehovos liudytojai, sutuoktiniai mielai išklausė skelbėjus ir pradėjo studijuoti su jais Bibliją. Po keleto mėnesių, per 1958 metais vykusį tarptautinį kongresą „Dievo valia“, abu pasikrikštijo. Nuo to laiko jiedu padėjo daugiau nei 50 žmonių rasti kelią į mūsų krikščionišką broliją.

14. Kaip vienas atsitikimas liudija Biblija pagrįstų spaudinių galią?

¹⁴ Vienuolikmetis Karlas buvo šiek tiek padykęs berniukas. Jam atrodė, jog jis visada pakliūva į bėdą. Karlo tėvas, vokiečių metodistų pastorius, mokė, kad blogi žmonės po mirties dega pragare, todėl  berniukas labai bijojo tos vietos. Kartą 1917 metais Karlas gatvėje rado kažkokį spausdintą lapelį. Tik pažvelgęs, jis pamatė klausimą: „Kas yra pragaras?“ Tai buvo Biblijos tyrinėtojų, dabar besivadinančių Jehovos liudytojais, kvietimas į viešą paskaitą apie pragarą. Maždaug po metų trukusių Rašto studijų Karlas pasikrikštijo ir tapo Biblijos tyrinėtoju. 1925 metais jį pakvietė dirbti į pagrindinį Jehovos liudytojų biurą, kur tebetarnauja iki šiol. Daugiau nei aštuonis dešimtmečius trunkančiai krikščioniškai tarnybai pradžią davė gatvėje rasta popieriaus skiautė.

15. Ką Jehova gali padaryti savo nuožiūra?

¹⁵ Mes negalime žinoti, ar tikrai minėti atsitikimai susiklostė angelų dėka ir kiek tai įvyko dėl jų veiklos. Vis dėlto niekada neturime abejoti, kad Jėzus ir angelai aktyviai prisideda prie skelbimo darbo ir kad Jehova gali pakreipti įvykius savo nuožiūra. Tie ir daugelis kitų pavyzdžių liudija, kaip kam nors mūsų palikta literatūra gali nuveikti gerą darbą.

Mums patikėtas lobis

16. Ką sužinome iš 2 Korintiečiams 4:7?

¹⁶ Apaštalas Paulius kalbėjo apie ‛lobį moliniuose induose’. Lobis — tai Dievo duota užduotis skelbti, o moliniai indai — žmonės, kuriems Jehova patikėjo šį lobį. Kadangi tie žmonės yra netobuli ir riboti, todėl, pasak Pauliaus, „ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo“ (2 Korintiečiams 4:7). Galime būti tikri, kad Jehova suteiks jėgų, būtinų pavestam darbui padaryti.

17. Kokia kartais būna Karalystės sėklų sėja, tačiau kodėl niekada neturėtume prarasti optimistiško požiūrio?

¹⁷ Mums dažnai tenka aukotis. Gali būti nelengva tarnauti ten, kur dauguma žmonių atrodo visiškai abejingi, net priešiški. Tokioje teritorijoje galima dėti daug pastangų, tačiau nesusilaukti regimos sėkmės. Vis dėlto verta darbuotis dėl didžio tikslo. Juk tavo beriamos sėklos gali žmonėms jau dabar atverti kelią į laimę ir į būsimą amžinąjį gyvenimą. Ne sykį pasitvirtino žodžiai iš Psalmyno 126:6: „Nors žmogus išeitų verkdamas, sėkla sėjai nešinas, jis sugrįš namo džiūgaudamas, derliaus pėdais nešinas.“

18. Kaip galime nuolat žiūrėti savo tarnybos ir kodėl?

¹⁸ Išnaudokime kiekvieną progą dosniai berti Karalystės tiesos sėklas. Visada prisiminkime, kad mes tik sodiname ir laistome, o augina Jehova (1 Korintiečiams 3:6, 7). Tačiau kaip Jėzus ir angelai daro savo darbo dalį, taip ir iš mūsų Jehova tikisi, jog kuo geriau vykdysime savo užduotį (2 Timotiejui 4:5, Jr). Žiūrėkime, kaip mokome, tarnaukime noriai ir uoliai. Kodėl? Todėl, kad, pasak Pauliaus, „taip išgelbėsi save ir savo klausytojus“ (1 Timotiejui 4:16, Brb).

Ko mes išmokome?

• Kaip mūsų sėja duoda puikių vaisių?

• Kaip nūdien Jėzus Kristus ir angelai dalyvauja evangelizacijos darbe?

• Kodėl turime dosniai berti Karalystės tiesos sėklas?

• Kas mus skatina nenusivilti, kai skelbiame abejingiems ar priešiškiems žmonėms?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

It senovės Izraelio žemdirbiai, krikščionys nūdien dosniai beria Karalystės tiesos sėklas

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Jehovos liudytojai leidžia ir platina įvairiausius Biblija pagrįstus spaudinius 340 kalbų