Ar mokate laukti?

GAL žinai, kiek žmonės kasmet sugaišta belaukdami? Jie laukia eilėje parduotuvėje ar degalinėje, laukia, kol aptarnaus restorane, kol priims gydytojas arba dantistas, laukia autobuso, traukinio. Išties žmogus nepaprastai daug laiko praleidžia ko nors laukdamas. Paskaičiuota, jog dėl kamščių keliuose vien vokiečiai per metus sugaišta 4,7 milijardo valandų — kažkas tai prilygino bendrai 7000 žmonių vidutinei gyvenimo trukmei!

Laukimas gali labai varginti. Nūdien taip trūksta laiko viskam, todėl laukti kamuojamam minčių, kiek daug darbų nepadaryta, gali būti tikras išbandymas. Rašytojas A. Rouzas sykį pasakė: „Laukimui galime priskirti pusę gyvenimo kančių.“

Amerikos politinis veikėjas Bendžaminas Franklinas suprato, jog lūkuriavimas gali ir daug kainuoti. Štai prieš 250 metų jo pasakyti žodžiai: „Laikas — pinigai.“ Todėl verslininkai rūpinasi, kad nebūtų bereikalingos gaišaties darbe, nes kuo daugiau produkcijos pagaminama per trumpesnį laiką, tuo didesnis pelnas. Klientus irgi stengiamasi kuo skubiau aptarnauti: nedelsiant patiekti valgį, atlikti banko operacijas net už automobilio vairo sėdinčiam žmogui ir panašiai, kad jie būtų patenkinti sutaupę laiko.

Veltui prarasti gyvenimo mirksniai

Devynioliktojo amžiaus Amerikos poetas R. Emersonas kartą aimanavo: „Kiek daug laiko prarandama belaukiant!“ Šiuolaikinis rašytojas L. Morou skundėsi, koks nuobodus ir varginantis yra laukimas.  Jis paminėjo dar ir kitą, „subtilesnę laukimo kankynę“. Kokią? Ogi „kad pavagiama didžiausia vertybė — laikas, gyvenimo dalelė, — ir niekas jos nesugrąžins“. Deja, tai tiesa — laukimo laikas nekompensuojamas.

Žinoma, jei gyvenimas nebūtų trumpas, ne taip vargintų ir laukimas. Tačiau jis yra trumpas. Prieš tūkstančius metų Biblijos psalmininkas sakė: „Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni, tai gal ir visas aštuonias. Bet tų metų dauguma — tik triūsas ir vargas; jie greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Psalmyno 90:10). Kur begyventume ir kas bebūtume, mūsų dienų, valandų, minučių skaičius yra ribotas. Tačiau mes negalime išvengti situacijų, kai tenka eikvoti tą brangų laiką laukiant kokio nors įvykio ar žmogaus.

Mokykimės laukti

Daugelis tikriausiai esate važiavę su vairuotoju, besistengiančiu aplenkti kiekvieną priekyje riedančią mašiną. Daryti tokį manevrą dažniausiai nėra būtino reikalo — vairuotojui tiesiog nepatinka, kad jam kažkas diktuoja, kokiu greičiu važiuoti. Tokia kantrybės stoka rodo, kad jis neišmoko laukti. Neišmoko? Taip, laukti reikia išmokti, nes nė vienam tai neįgimta. Praalkęs ar nepatogiai pasijutęs kūdikis tučtuojau reikalauja dėmesio ir tik paaugęs supranta turįs kai kada palaukti to, ko nori. Gyvenime neišvengiamai tenka laukti; mokėti tai daryti, esant būtinybei, yra žmogaus brandumo požymis.

Žinoma, būna aplinkybių, kai nedera lūkuriuoti. Visiškai pateisinamas jauno vyro, skubančio nuvežti žmoną į gimdymo namus, nekantrumas. Angelai, skubinę Lotą palikti Sodomą, nesirengė laukti, kai šis delsė: sunaikinimas buvo čia pat ir jam su šeima grėsė pražūtis (Pradžios 19:15, 16). Tačiau dažniausiai laukimas nepavojingas gyvybei ir tokiais atvejais visiems būtų daug maloniau, jei kiekvienas išmoktų kantriai laukti net verčiamas kito asmens neišmanymo ar nedėmesingumo. Be to, lengviau laukti, jei žmogus moka išnaudoti tą laiką. 5 puslapyje duoti kai kurie pasiūlymai, kaip gali neprailgti ir net būti naudinga laukti.

Nepamirškime, jog nekantrus žmogus gali būti išdidus ir manyti esąs pernelyg svarbus, kad lauktų. Tokiam verta apmąstyti Biblijos posakį: „Kantri dvasia vertingesnė, negu išpuikusi“ (Mokytojo 7:8). Išdidumas yra rimta yda ir Biblijoje sakoma: „Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje“ (Patarlių 16:5, Brb). Todėl norėdami išmokti kantrumo, tai yra laukti, galbūt turėtume ištirti save bei savo santykius su aplinkiniais.

Atlygis už kantrybę

Paprastai lengviau laukti kažko vertingo — to, kas tikrai bus. Visi nuoširdūs Dievo garbintojai kaip tik ir gyvena tuo — Biblijoje užrašytų didingų Dievo pažadų išsipildymo lūkesčiu. Pavyzdžiui, mes žinome Dievo įkvėptos psalmės žodžius: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.“ Tą pažadą pakartoja apaštalas Jonas: „Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (Psalmyno 37:29, Brb; 1 Jono 2:17). Žinoma, jei gyventume amžinai, laukti nebūtų labai sunku. Tačiau dabar, gyvenant ribotą laiką, ar tikroviška net kalbėti apie amžiną gyvenimą?

Ieškodami atsakymo, prisiminkime, kad Dievas sukūrė mūsų pirmuosius tėvus gyventi amžinai. Tik abiem nusidėjus,  jie bei jų vaikai, tai yra ir mes, praradome tokią galimybę. Tačiau tuoj pat po jų nusižengimo Dievas pasakė pašalinsiąs jų neklusnumo pasekmes. Jis pažadėjo ateisiant „sėklą“, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, buvo Jėzus Kristus (Pradžios 3:15, Brb; Romiečiams 5:18).

Ar mums bus naudingas šio pažado įgyvendinimas, priklauso nuo mūsų pačių. Jei nusprendžiame laukti to, reikės apsiginkluoti kantrybe. Ją ugdytis mums padeda Biblijoje pateiktas žemdirbio pavyzdys. Pasėjęs sėklą, jis kantriai laukia ir globoja pasėlius tol, kol ateina pjūtis, ir galop sulaukia atlygio — mato savo darbo vaisių (Jokūbo 5:7). Apaštalas Paulius pamini mums kitus kantrybės pavyzdžius: Dievui ištikimus senovės žmones. Jie laukė Dievo pažadų išsipildymo jo nustatytu laiku. Paulius skatina mus sekti tais, „kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi pažadus“ (Hebrajams 6:11, 12, Brb).

Laukti, deja, dar teks ne kartą, tačiau tai ne dingstis nuolat krimstis. Tie, kurie trokšta Dievo pažadų išsipildymo, laukia su džiaugsmu. Laukdami jie puoselėja artimus santykius su Dievu ir savo tikėjimą įrodo darbais. Maldomis, Rašto studijavimu bei apmąstymu jie gali ugdytis tvirtą tikėjimą kiekvienu Dievo pažado išsipildymu jo nustatytu metu.

[Rėmelis/iliustracijos 5 puslapyje]

KAIP ATSIKRATYTI LAUKIMO ĮTAMPOS

Pasiruoškite iš anksto! Žinodami turėsią laukti, pasiimkite skaityti, rašyti, megzti, nerti ar ką nors kita veikti.

Darykite tai, kas vis mažiau įmanoma dinamiškame nūdienos pasaulyje, — atsidėkite apmąstymams.

Šalia telefono laikykite kokios nors literatūros; laukdami pokalbio penkias ar dešimt minučių, galite perskaityti keletą puslapių.

Laukdami, esant tinkamai progai, užmegzkite pokalbį su kitais žmonėmis ir pasidalykite su jais naudinga informacija.

Automobilyje laikykite bloknotą arba ką nors skaityti, jei netikėtai prireiktų laukti.

Užsimerkite, atsipalaiduokite arba melskitės.

NESUNKU LAUKTI, JEI TINKAMAI NUSITEIKSITE IR PASIRUOŠITE