Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Atėjo valanda!“

„Atėjo valanda!“

„Atėjo valanda!“

„Atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą“ (JONO 13:1).

1. Artėjant 33 m. e. m. Paschai, kokios spėlionės girdėtis Jeruzalėje ir kodėl?

NUO savo krikšto 29 m. e. m. Jėzus pradėjo tarnystę, pasibaigusią jo mirties, prikėlimo bei pašlovinimo „valanda“. 33 m. e. m. pavasaris. Praėjo vos kelios savaitės nuo aukščiausiojo žydų teismo, sinedriono, nuosprendžio nužudyti Jėzų. Sužinojęs apie tai (galbūt iš draugiško jam sinedriono nario Nikodemo), Jėzus palieka Jeruzalę ir patraukia į Užjordanės apylinkes. Artėjant Paschai, daug žmonių keliauja iš viso krašto į Jeruzalę ir aplinkui girdisi spėlionės apie Jėzų. „Kaip jūs manote? — klausinėja žmonės. — Nejaugi jis nebeateis į iškilmes?!“ Dar didesnį žmonių domėjimąsi Jėzumi sukelia aukštųjų kunigų ir fariziejų įsakymas visiems pranešti, kur jis esąs (Jono 11:47-57).

2. Koks Marijos poelgis sukelia nepasitenkinimą ir kokie Jėzaus žodžiai jai apginti rodo, jog jis žino savo „valandą“?

2 Nisano 8-ąją, likus šešioms dienoms iki Paschos, Jėzus vėl pasirodo netoli Jeruzalės. Jis ateina į Betaniją — savo artimų draugų Mortos, Marijos ir Lozoriaus namus, esančius maždaug už trejeto kilometrų nuo Jeruzalės. Dabar yra penktadienio vakaras ir čia Jėzus praleidžia šabą. Kitą vakarą mokiniai lieka nepatenkinti, kuomet Marija patepa jį brangiu kvapniu aliejumi. Vienam iš jų Jėzus taria: „Palik ją ramybėje. Ji tai laikė mano laidotuvių dienai. Vargšų jūs visada turite šalia savęs, o mane ne visuomet turėsite“ (Jono 12:1-8; Mato 26:6-13). Jėzus žino, jog „atėjo valanda jam iš šio pasaulio keliauti pas Tėvą“ (Jono 13:1). Po penkių dienų jis ‛savo gyvybę atiduos kaip išpirką už daugelį’ (Morkaus 10:45). Tad visą likusį laiką jis neatidėliodamas išnaudoja savo veiklai ir mokymams. Koks puikus pavyzdys mums, trokštantiems šios sistemos pabaigos! Pamąstyk apie kitos Jėzaus dienos įvykį.

Šlovingo Jėzaus įžengimo diena

3. a) Kaip Jėzus įžengia į Jeruzalę nisano 9-ąją ir kaip minios jį sutinka? b) Kaip Jėzus atsako fariziejams, priekaištaujantiems dėl minios reakcijos?

3 Nisano 9-ąją, sekmadienį, Jėzus šlovingai įžengia į Jeruzalę. Jam jojant ant asilaičio į miestą — tai buvo pranašystės iš Zacharijo 9:9 išsipildymas — didžiulė minia tiesia jam ant kelio drabužius, kiti kerta ir kloja medžių šakas. „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu!“ — šaukia jie. Kai kurie fariziejai iš minios liepia Jėzui sudrausti savo mokinius, tačiau jis taria: „Sakau jums, jei šitie tylės, akmenys šauks!“ (Luko 19:38-40; Mato 21:6-9)

4. Kodėl Jėzui įžengus subruzda visa Jeruzalė?

4 Tik prieš keletą savaičių daugelis minioje esančių žmonių matė, kaip Jėzus prikėlė Lozorių, ir dabar jie pasakoja kitiems apie tą stebuklą. Jėzui įžengus į Jeruzalę, subruzda visas miestas. „Kas jis toksai?“ — klausinėja žmonės. Minios kalba: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“ Tai matydami, fariziejai aimanuoja: „Visas pasaulis eina paskui jį!“ (Mato 21:10, 11; Jono 12:17-19)

5. Kas atsitinka Jėzui atėjus į šventyklą?

5 Atvykęs į Jeruzalę, Jėzus, Didysis Mokytojas, kaip paprastai eina į šventyklą mokyti. Čia prie jo susirenka aklų bei raišų ir jis išgydo juos. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, matydami vaikus, šaukiančius „Maldaujame, išgelbėk, Dovydo Sūnau!“, įpyksta. „Ar girdi, ką jie sako?“ — prikiša jie. „Girdžiu, — taria Jėzus. — Argi niekada nesate skaitę: Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ Mokydamas šventykloje, Jėzus įsidėmi, kas joje vyksta (Mato 21:15, 16; NW; Morkaus 11:11).

6. Koks pasikeitęs yra Jėzaus elgesys, palyginus su ankstesniu laiku, ir kodėl?

6 Šį kartą Jėzus elgiasi visai kitaip nei prieš pusmetį! Tada jis atėjo į Palapinių šventę „ne viešai, o tarsi slapčiomis“ (Jono 7:10). Iškilus mirtinai grėsmei, anksčiau jis visada pasišalindavo. Dabar Jėzus viešai įžengia į miestą, kuriame įsakyta jį suimti! Be to, Jėzus nesiskelbdavo esąs Mesijas (Izaijo 42:2; Morkaus 1:40-44). Jis nenorėdavo, kad iš lūpų į lūpas sklistų apie jį triukšmingos iškreiptos kalbos. Šiuo metu minios garsina jį esant Karalių bei Gelbėtoją — Mesiją, o jis, nors ir prašomas religinių vadovų, nė nemano jų nutildyti! Kodėl jis taip pasikeitė? Kadangi, anot paties Jėzaus kitą dieną ištartų žodžių, „atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus“ (Jono 12:23).

Ryžtingi veiksmai ir gyvybę gelbstintis mokymas

7, 8. Ką Jėzus padaro 33 m. e. m. nisano 10-ąją šventykloje kaip ir per Paschą prieš trejetą metų?

7 Pirmadienį, nisano 10-ąją, atėjęs į šventyklą, Jėzus ima šalinti tai, ką buvo nužiūrėjęs išvakarėmis. Jis ‛varo laukan parduodančius ir perkančius šventykloje, išvarto pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus ir neleidžia nešti rakandų per šventyklą’. Smerkdamas tuos piktadarius, jis taria: „Argi neparašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai visoms tautoms! O jūs pavertėte juos plėšikų lindyne“ (Morkaus 11:15-17).

8 Tą patį Jėzus darė šventykloje prieš trejetą metų, per 30 m. e. m. Paschą. Tačiau šįkart jis daug griežtesnis ir šventyklos prekiautojus pavadina „plėšikais“ (Luko 19:45, 46; Jono 2:13-16). Jie ir yra tokie, nes lupikauja iš perkančiųjų gyvulius aukai. Išgirdę, ką Jėzus padarė, aukštieji kunigai, Rašto aiškintojai ir tautos seniūnai vėl svarsto, kaip jį pražudyti, tačiau neišmano, ko griebtis, nes visi žmonės apstulbinti jo mokymo ir apgulę jo klausosi (Morkaus 11:18; Luko 19:47, 48).

9. Ko Jėzus moko šventykloje ir ką ragina daryti savo klausytojus?

9 Jėzus toliau moko šventykloje ir sako: „Atėjo valanda, kad būtų pašlovintas Žmogaus Sūnus.“ Jis žino, jog liko tik keletas žemiškojo gyvenimo dienų. Pasakęs, jog kviečio grūdas turi mirti, kad duotų vaisių, ir taip nurodęs savo mirtį kaip priemonę suteikti amžinąjį gyvenimą kitiems, Jėzus savo klausytojus kviečia: „Kas nori man tarnauti, tegul seka paskui mane: kur aš esu, ten bus ir mano tarnas. Kas man tarnaus, tą pagerbs mano Tėvas“ (Jono 12:23-26).

10. Ką Jėzus mano apie jo laukiančią kankinančią mirtį?

10 Žinodamas, kad po keturių dienų jo laukia kankinanti mirtis, Jėzus tęsia: „Dabar mano siela sukrėsta. Ir ką aš pasakysiu: ‛Tėve, gelbėk mane nuo šios valandos!’?“ Tačiau Jėzus negali išvengti mirties. Jis sako: „Bet juk tam aš ir atėjau į šią valandą.“ Jėzus pritaria viskam, ką Dievas yra numatęs. Jis kupinas ryžto būti Dievo vadovaujamas kiekviename žingsnyje iki pat savo pasiaukojamos mirties (Jono 12:27). Koks pavyzdys mums — besąlygiškai paklusti Dievo valiai!

11. Kokius mokymus Jėzus skiepija žmonėms pasigirdus balsui iš dangaus?

11 Labai sunerimęs, kaip jo mirtis gali paveikti dangiškojo Tėvo reputaciją, Jėzus meldžia: „Tėve, pašlovink savo vardą!“ Į šventyklą susirinkusios minios nuostabai, iš dangaus pasigirsta balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“ Didysis Mokytojas pasinaudoja proga paaiškinti žmonėms, kodėl pasigirdo balsas, kokį vaisių atneš jo mirtis ir kam jiems reikia tikėti (Jono 12:28-36). Pastarąsias dvi dienas Jėzus darbavosi be atvangos. Bet svarbiausia diena dar priešakyje.

Nedorėlių smerkimo diena

12. Kaip religiniai vadovai nori įvilioti Jėzų į spąstus antradienį, nisano 11-ąją, tačiau kuo baigiasi jų užmačia?

12 Antradienį, nisano 11-ąją, Jėzus vėl ateina į šventyklą mokyti. Prie jo prisiartina priešiškai nusiteikę aukštieji kunigai bei tautos seniūnai ir klausia: „Kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?“ Juos suglumina Didžiojo Mokytojo atsakymas, paremtas trimis taikliais palyginimais, — du apie vynuogyną ir vienas apie vestuves — demaskuojančiais Jėzaus priešininkų nedorumą. Supykę dėl jo žodžių, religiniai vadovai nori jį suimti, tačiau bijo liaudies, nes ši laiko Jėzų pranašu. Tuomet jie stengiasi sugauti jį kalboje, kad galėtų suimti, bet Jėzaus atsakymai priverčia juos nutilti (Mato 21:23—22:46).

13. Kokį patarimą duoda Jėzus savo klausytojams dėl Rašto aiškintojų bei fariziejų?

13 Kadangi Rašto žinovai ir fariziejai tvirtina esą Dievo Įstatymo mokytojai, Jėzus paskatina savo klausytojus taip: „Visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro“ (Mato 23:1-3). Koks įsimenantis viešas pasmerkimas! Tai dar ne viskas. Šiandien Jėzus paskutinį kartą lankosi šventykloje, tad drąsiai it griausmas aidi jo žodžiai, demaskuojantys kitas nedorybes.

14, 15. Kokius rūsčius, smerkiančius žodžius Jėzus taria Rašto aiškintojams ir fariziejams?

14 „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“ — šešis kartus skelbia Jėzus. Jie yra tokie, nes, pasak Jėzaus, užrakina žmonėms dangaus Karalystę ir neleidžia einantiems į ją patekti. Tie veidmainiai keliauja per jūrą bei sausumą ieškodami bent vieno naujatikio ir jį padaro gehenos sūnumi. Jie labai skrupulingai moka dešimtinę, tačiau pamiršta „kas svarbiausia Įstatyme: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę“. Religiniai vadai ‛valo taurės bei dubens išorę, o viduje pilni gobšumo ir nesivaldymo’, tai yra po jų išoriniu pamaldumu slepiasi vidinis sugedimas. Be to, jie mielai stato pranašams antkapius ir puošia juos, kad būtų matomas jų dosnumas, nors patys yra „pranašų žudytojų vaikai“ (Mato 23:13-15; vertė A. Jurėnas, 1972 [Jr72], išnaša; 23:23-31).

15 Jėzus pasmerkia dvasinių dalykų nevertinančius savo priešininkus: „Vargas jums, aklieji vadai.“ Jie įrodo esą morališkai akli, nes labiau brangina šventyklos auksą nei dvasinę garbinimo vietos vertę. Toliau Jėzus pasmerkia juos pačiais griežčiausiais žodžiais: „Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į geheną?“ Jėzus pasako, kad dėl tokių savo nedorybių jie susilauks amžinojo sunaikinimo (Mato 23:16-22, 33; Jr72, išnaša). Ir mes turime drąsiai skelbti Karalystės žinią, net jei reikia demaskuoti klaidingas religijas.

16. Kokią svarbią pranašystę pasako Jėzus savo mokiniams ant Alyvų kalno?

16 Dabar Jėzus palieka šventyklą. Vakaro saulei leidžiantis, jis su apaštalais kopia į Alyvų kalną. Čia sėdėdamas, Jėzus pranašauja šventyklos sugriovimą ir savo dalyvavimo bei šios sistemos pabaigos ženklą. Anie pranašiški žodžiai reikšmingi iki pat mūsų laikų. Tą vakarą Jėzus taria mokiniams: „Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Pascha, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti“ (Mato 24:1-14; 26:1, 2; Brb).

Jėzus ‛rodo jiems savo meilę iki galo’

17. a) Kokią pamoką duoda Jėzus dvylikai nisano 14-ąją per Paschą? b) Kokį minėjimą Jėzus įsteigia išsiuntęs Judą Iskarijotą?

17 Kitas dvi dienas, nisano 12-ąją ir 13-ąją, Jėzus nebepasirodo šventykloje. Religiniai vadai nori jį nužudyti, todėl jis stengiasi, kad niekas nesutrukdytų jam su apaštalais atšvęsti Paschos. Nusileidus saulei ketvirtadienį, prasideda nisano 14-oji — paskutinė Jėzaus gyvenimo žemėje diena. Tą vakarą Jėzus su apaštalais susirenka į vienus namus Jeruzalėje, kur paruoštas Paschos stalas. Jos metu jis pamoko 12 apaštalų nuolankumo — numazgoja jiems kojas. Išsiuntęs Judą Iskarijotą, sutarusį išduoti savo Mokytoją už 30 sidabrinių (Mozės įstatymu nustatyta vergo kaina), Jėzus įsteigia savo mirties Minėjimą (Išėjimo 21:32; Mato 26:14, 15, 26-29; Jono 13:2-30).

18. Ko dar meilingai moko Jėzus 11 ištikimų apaštalų ir kaip jis paruošia juos savo artėjančiam iškeliavimui?

18 Po Minėjimo įsteigimo tarp apaštalų kyla karštas ginčas, kuris iš jų yra didžiausias. Jėzus jų nebara, o kantriai pamoko, jog svarbu patarnauti kitiems. Brangindamas tai, kad mokiniai drauge ištvėrė jo išbandymuose, Jėzus sudaro su jais sandorą dėl karalystės (Luko 22:24-30). Jėzus taip pat įsako jiems mylėti vienas kitą, kaip jis myli juos (Jono 13:34). Vis dar užtrukdamas tame kambaryje, Jėzus meilingai paruošia juos artėjančiam išsiskyrimui. Jis laiduoja jiems savo draugystę, skatina tikėti ir pažada šventosios dvasios paramą (Jono 14:1-17; 15:15). Prieš palikdamas tuos namus, Jėzus meldžia savo Tėvą: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų tave.“ Jėzus išties prirengia apaštalus savo iškeliavimui ir ‛rodo jiems savo meilę iki galo’ (Jono 13:1; 17:1).

19. Kodėl Jėzus taip kankinasi Getsemanės sode?

19 Matyt, gerokai po pusiaunakčio Jėzus bei 11 jo ištikimų apaštalų ateina į Getsemanės sodą, kur anksčiau jie dažnai rinkdavosi (Jono 18:1, 2). Po keleto valandų jis turės mirti lyg niekingas nusikaltėlis. Jėzus taip sunkiai kankinasi belaukdamas egzekucijos ir tiek apimtas nerimo užtraukti dėl jos savo Tėvui apgėdinimą, kad meldžiantis jo prakaitas pasidaro tarsi kraujo lašai, varvantys žemėn (Luko 22:41-44). „Atėjo valanda“, — sako Jėzus apaštalams. — Štai mano išdavėjas čia pat.“ Jam tebekalbant, pasirodo Judas Iskarijotas, lydimas didelio būrio ginkluotų vyrų su deglais bei žibintais. Jie atėjo suimti Jėzaus. Jis nesipriešina. „Kaipgi išsipildytų Raštai, — primena Jėzus, — kad šitaip turi atsitikti?!“ (Morkaus 14:41-43; Mato 26:48-54)

Žmogaus Sūnus pašlovinamas!

20. a) Kokius žiaurumus patiria Jėzus po suėmimo? b) Kodėl prieš pat mirtį Jėzus sušunka: „Atlikta!“?

20 Suimtas Jėzus melagingai apkaltinamas, šališkų teisėjų pripažįstamas kaltu, Poncijaus Piloto nuteisiamas, kunigų bei minios išjuokiamas ir kareivių kankinamas (Morkaus 14:53-65; 15:1, 15; Jono 19:1-3). Penktadienio vidurdienį Jėzus jau prikaltas prie kančių stulpo; jį slegia nepakeliamas skausmas, nes perdurtų rankų ir kojų žaizdas visu svoriu plėšia kūnas (Jono 19:17, 18). Apie trečią popietės valandą Jėzus sušunka: „Atlikta!“ Jis iš tiesų įvykdė visa, dėl ko atėjo į žemę. Pavesdamas savo dvasią Dievui, Jėzus nuleidžia galvą ir miršta (Jono 19:28, 30; Mato 27:45, 46; Luko 23:46). Trečiąją dieną Jehova prikelia savo Sūnų iš mirties (Morkaus 16:1-6). Praėjus keturiasdešimčiai dienų po prikėlimo, Jėzus pakyla į dangų ir yra pašlovinamas (Jono 17:5; Apaštalų darbų 1:3, 9-12; Filipiečiams 2:8-11).

21. Kaip galime sekti Jėzumi?

21 Kaip mes galime ‛eiti Jėzaus pėdomis’? (1 Petro 2:21) Sekime jo pavyzdžiu ir visas jėgas skirkime Karalystės skelbimui bei mokinių ruošimui, ryžtingai, be baimės praneškime Dievo žodį (Mato 24:14; 28:19, 20; Apaštalų darbų 4:29-31; Filipiečiams 1:14). Niekad nepamirškime, koks dabar laikas, ir nenustokime skatinti vieni kitus mylėti bei daryti gerus darbus (Morkaus 13:28-33; Hebrajams 10:24, 25). Visus savo veiksmus derinkime su Jehovos Dievo valia atsižvelgdami į tai, kad gyvename „pabaigos metu“ (Danieliaus 12:4).

Kaip tu atsakytumei?

• Ką Jėzus daro Jeruzalės šventykloje žinodamas veikiai turėsiąs mirti?

• Iš ko matyti, kad Jėzus ‛rodė saviesiems meilę iki galo’?

• Ką liudija apie Jėzų paskutinių jo gyvenimo valandų įvykiai?

• Kaip mes galime sekti Jėzumi Kristumi savo tarnyboje?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jėzus „parodė jiems savo meilę iki galo“