Studijos — vertingos ir džiugios

„Jei sieksi, ... rasi Dievo pažinimą“ (PATARLIŲ 2:4, 5, Brb).

1. Kokio džiaugsmo mums gali suteikti skaitymas laisvalaikiu?

NEMAŽA žmonių skaito vien savo malonumui. Jeigu skaitiniai naudingi, jie gali padėti pailsėti. Kai kuriems krikščionims malonu skaityti Bibliją ne tik pagal tvarkaraštį — jie dar paskaito iš Psalmyno, Patarlių, evangelijų ir kitų Biblijos knygų. Tyras kalbos bei minčių grožis labai džiugina. Kiti laisvalaikiu paskaito „Jehovos liudytojų metraštį“, Atsibuskite! žurnalą, biografijas, spausdinamas šiame žurnale, arba spaudinius apie istoriją, geografiją bei gamtą.

2, 3. a) Kaip gilias dvasines žinias galima palyginti su stipriu maistu? b) Ką reiškia studijuoti?

² Šiaip skaitymas gali būti poilsis, bet studijuojant būtina samprotauti. Anglų filosofas Fransis Bekonas rašė: „Vienos knygos — ragauti, kitos — praryti, o kai kurias derėtų sukramtyti ir suvirškinti.“ Biblijai itin tinka pastarasis apibūdinimas. Apaštalas Paulius rašė: „Apie tai [kaip karalius ir kunigas Melchizedekas vaizduoja Kristų] mums reikėtų daug kalbėti, ir sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti... Tik subrendusiems dera stiprus maistas — tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius ir sugeba atskirti gera nuo bloga“ (Hebrajams 5:11, 14). Stiprų maistą prieš nuryjant reikia sukramtyti. Taip ir gilias dvasines žinias, kad perprastum, būtina apmąstyti.

³ Viename žodyne „studijomis“ vadinamas „veiksmas ar procesas, kuomet pasitelkus protą semiamasi žinių ar supratimo skaitant, tyrinėjant ir pan.“ Išeina, kad studijuoti — tai ne vien paviršutiniškai skaityti pasibraukiant žodžius. Studijuojant tenka paplušėti — samprotauti ir pasitelkti nuovoką. Tačiau tai nereiškia, kad studijuoti negali būti malonu.

Kad studijuoti būtų malonu

4. Kaip Dievo Žodžio studijos, pasak psalmininko, gali atgaivinti ir įkvėpti jėgų?

⁴ Dievo Žodžio skaitymas bei tyrinėjimas gali atgaivinti ir įkvėpti jėgų. Psalmininkas pareiškė: „Viešpaties Įstatymas tobulas; jis atnaujina gyvastį; Viešpaties įsakai teisingi, — jie paprastus žmones padaro  išmintingus. Viešpaties įstatai teisūs; jie džiugina širdį; Viešpaties įsakymas aiškus; jis teikia akims šviesos“ (Psalmyno 19:8, 9 [19:7, 8, Brb]). Jehovos įstatymai bei priminimai atgaivina sielą, praturtina dvasiškai, teikia vidinį džiaugsmą ir praskaidrina akis aiškiu nuostabių Jehovos tikslų supratimu. Kaip puiku!

5. Kaip studijos gali suteikti didelio malonumo?

⁵ Kuomet matome gerus savo darbo vaisius, darbas teikia džiaugsmą. Kad ir studijos būtų malonios, turime nedelsdami pritaikyti įgytas žinias. Pasak Jokūbo, „kas geriau įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, kas tampa nebe užuomarša klausytojas, o darbo vykdytojas, tas bus palaimintas už savo darbą“ (Jokūbo 1:25). Iš karto pritaikę naujas žinias, jaučiame didelį pasitenkinimą. Jeigu tyrinėsime ieškodami atsakymo į klausimą, pašnekovo iškeltą skelbimo ar mokymo tarnyboje, irgi patirsime daug džiaugsmo.

Išmokime mėgautis Dievo Žodžiu

6. Kaip 119 psalmės rašytojas išreiškė pomėgį tyrinėti Jehovos žodį?

⁶ Jehovos žodžiu mėgavosi 119 psalmės kūrėjas, galbūt Ezekijas, dar būdamas jaunas princas. Lyriška kalba jis tarė: „Mėgaujuosi tavo įstatais, paisysiu tavo žodžio. Tavo įsakai man žavūs... Mėgaujuosi tavo įsakymais, nes juos myliu. Tepasiekia mane tavo gailestingumas, kad būčiau gyvas, nes tavo Įstatymas man žavus. Ilgiuosi tavo išganymo, Viešpatie, ir žaviuosi tavo Įstatymu“ (Psalmyno 119:16, 24, 47, 77, 174).

7, 8. a) Ką reiškia, pasak vieno žodyno, „mėgautis“ Dievo Žodžiu? b) Kaip galime rodyti meilę Jehovos Žodžiui? c) Kaip Ezra ruošdavosi skaityti Jehovos Įstatymą?

⁷ Žodį, 119 psalmėje verčiamą „mėgautis“ bei „žavėtis“, vienas Hebrajiškųjų raštų žodynas paaiškino taip: „Žodžiai, vartojami 16 eilutėje, analogiški [veiksmažodžiams] džiaugtis... ir mąstyti... Seka tokia: džiaugtis, mąstyti, mėgautis... Toks derinys tikriausiai reiškia, kad tikslingi apmąstymai yra priemonė pamėgti Jahvės žodį... Reikšmė turi emocinį atspalvį.“ *

⁸ Taip, meilės Jehovos Žodžiui šaltinis turi būti širdis — jausmų centras. Turime sustoti prie kai kurių perskaitytų eilučių ir pasimėgauti jomis. Dera pasinerti į gilias dvasines mintis, analizuoti jas ir apsvarstyti. Tad reikia ramiai susimąstyti ir melstis. Kaip ir Ezra, turime paruošti savo širdį skaityti ir tyrinėti Dievo Žodį. Apie jį rašoma: „[Ezra] paruošė savo širdį tyrinėti Viešpaties įstatymą, jį vykdyti ir mokyti Izraelyje jo nuostatų ir teisės“ (Ezros 7:10, Brb). Atkreipk dėmesį į tris tikslus, kurių Ezra siekė paruošdamas savo širdį: tyrinėti, taikyti asmeniškai ir mokyti. Mes turime sekti jo pavyzdžiu.

 Studijos taip pat yra garbinimas

9, 10. a) Kaip psalmininkas gilinosi į Jehovos Žodį? b) Ką reiškia hebrajų kalbos veiksmažodis, verčiamas „gilinuosi“? c) Kodėl Dievo Žodžio studijas turime laikyti „garbinimo dalimi“?

⁹ Psalmininkas teigė gilinąsis į Jehovos įstatymus, įsakymus bei priminimus. Jis giedojo: „Gilinuosi į tavo įsakymus ir įsižiūriu į tavo kelius. Gerbiu ir myliu tavo įsakymus, — gilinuosi į tavo įstatus. O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną. Įgijau daugiau įžvalgos už savo mokytojus, nes tavo įsakai — mano užsiėmimas“ (Psalmyno 119:15, 48, 97, 99). Ką reiškia ‛gilintis’ į Jehovos Žodį?

¹⁰ Hebrajų kalbos žodis, čia išverstas ‛gilintis’, reiškia „svarstyti, mąstyti“, „perkratyti klausimą mintyse“. „Juo apibūdinamas tylus Dievo darbų... bei Dievo žodžio apmąstymas“ (Theological Wordbook of the Old Testament). Daiktavardis „gilinimasis“ kaip „garbinimo dalį“ nurodo „psalmininko apmąstymus“ ir „jo pomėgį tyrinėti“ Dievo įstatymą. Jei Dievo Žodžio studijos taip pat yra mūsų garbinimas, tai jos dar reikšmingesnės. Tad studijuoti dera stropiai ir maldingai. Taip garbiname Dievą ir mokomės garbinti geriau.

Dievo Žodžio kasinėjimas

11. Kaip Jehova atskleidžia gilias dvasines tiesas savo tarnams?

¹¹ Apimtas pagarbaus susižavėjimo, psalmininkas sušuko: „Kokie didingi tavo darbai, Viešpatie, kokios gilios tavo mintys!“ (Psalmyno 92:6 [92:5, Brb]) Apaštalas Paulius irgi kalbėjo apie „Dievo gelmes“ — gilias mintis, kurias Jehova atskleidžia savo tarnams „per Dvasią“, vadovaujančią ištikimo ir protingo vergo klasei (1 Korintiečiams 2:10; Mato 24:45, Jr). Ši vergo klasė stropiai tiekia dvasinį maistą visiems — „pieną“ naujiems asmenims ir „stiprų maistą“ subrendusiems (Hebrajams 5:11-14).

12. Pateik „Dievo gelmių“ pavyzdį, kurį išaiškino vergo klasė.

¹² Kad galėtume suprasti tokias „Dievo gelmes“, būtina maldingai tyrinėti bei apmąstyti jo Žodį. Pavyzdžiui, buvo išspausdinta puikios medžiagos apie tai, kaip Jehova gali būti ir teisingas, ir kartu gailestingas. Jo gailestingumas nėra jo teisingumo sušvelninimas; veikiau Dievo gailestingumas yra jo teisingumo bei meilės išraiška. Teisdamas nusidėjėlį, Jehova pirmiausia nustato, ar įmanoma parodyti jam gailestingumą jo Sūnaus išperkamosios aukos pagrindu. Jeigu nusidėjėlis neatgailauja arba maištauja, Dievas įvykdo teisingumą neslopindamas jo nepagrįstu gailestingumu. Šiaip ar taip, jis ištikimai laikosi savo aukštų normų * (Romiečiams 3:21-26). ‛O Dievo išminties gelme!’ (Romiečiams 11:33)

13. Kaip turime rodyti dėkingumą už jau atskleistų dvasinių tiesų „visumą“?

¹³ Mus, kaip ir psalmininką, Jehova džiugina pranešdamas daugelį savo minčių. Dovydas rašė: „Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė! Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi“ (Psalmyno 139:17, 18, Brb). Nors šiandien mūsų žinios tėra tik kruopelė tos minčių gausos, kurią per amžinybę atskleis Jehova, mes didžiai branginame jau atskleistų vertingų dvasinių tiesų „visumą“ ir vis giliau kasinėjame Dievo Žodžio esmę (Psalmyno 119:160, NW, išnaša).

 Reikia pastangų ir veiksmingų priemonių

14. Kaip Patarlių 2:1-6 pabrėžiama, jog tyrinėti Dievo Žodį reikia pastangų?

¹⁴ Nuodugniai tyrinėti Bibliją reikia pastangų. Tai galima aiškiai suprasti atidžiai panagrinėjus Patarlių 2:1-6. Atkreipk dėmesį į aktyvų veiksmą reiškiančius veiksmažodžius, kuriais Saliamonas pabrėžė, kaip reikia stengtis semtis Dievo pažinimo, išminties bei įžvalgumo. Jis rašė: „Mano vaike, jei priimsi mano žodžius ir branginsi širdyje mano įsakymus, jei palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį, norėdamas suprasti, jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgumo ir pakelsi balsą, norėdamas suprasti, jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro, ir ieškosi jo tarsi paslėptų turtų, tai suprasi pagarbią Viešpaties baimę ir sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą. Juk Viešpats duoda išminties, iš jo lūpų ateina pažinimas ir supratimas“ (kursyvas mūsų). Taip, kad studijos būtų naudingos, reikia tyrinėti, kasinėti, tarsi ieškant paslėpto lobio.

15. Koks Biblijos palyginimas pabrėžia gerų tyrinėjimo metodų būtinybę?

¹⁵ Studijos dvasiškai praturtina, kuomet taikomi geri tyrinėjimo metodai. Saliamonas rašė: „Jei kirvis būtų atšipęs ir žmogus prieš tai jo nepagaląstų, reikėtų įtempti jėgas“ (Mokytojo 10:10). Kuomet darbininkas naudojasi atbukusiu kirviu arba nemokšiškai, jis tuščiai išeikvoja jėgas ir darbą atlieka prastai. Taip ir studijoms paskirtas laikas gali būti išnaudotas labai nevienodai — nelygu studijų metodai. Puikių praktinių patarimų, kaip juos pagerinti, galima rasti „Teokratinės tarnybos mokyklos vadovėlio“ (rusų kalba) 7 pamokoje. *

16. Kokie praktiniai pasiūlymai padės mums nuodugniai studijuoti?

¹⁶ Prieš imdamasis kokio darbo, amatininkas susirenka reikiamus įrankius. Taip ir mes prieš studijuodami turime išsirinkti savo bibliotekoje leidinius, kurių reikės. Turint omenyje, kad studijos yra pastangų reikalaujantis darbas, svarbu derama laikysena. Išlikti budriems bus lengviau, jei sėdėsime ant kėdės prie stalo, o ne išsitiesime lovoje ar jaukiame krėsle. Kurį laiką pastudijavus, tikriausiai būtų naudinga prasimankštinti ar išeiti pakvėpuoti grynu oru.

17, 18. Pateik pavyzdžių, kaip galima pasinaudoti puikiomis pagalbinėmis priemonėmis, kurios tau prieinamos.

¹⁷ Turime daugelį pagalbinių priemonių. Svarbiausia jų — Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio vertimas“, šiuo metu visas ar iš dalies išleistas 37 kalbomis. Standartinio leidimo „Naujojo pasaulio vertime“ pateikta nuorodų į kitas Rašto eilutes, taip pat yra „Biblijos knygų sąrašas“, kuriame nurodytas kiekvienos knygos rašytojas, taip pat rašymo vieta bei aprašytasis laikotarpis. Be to, jame yra Biblijos žodžių rodyklė, priedas ir žemėlapių. Kai kuriomis kalbomis ši Biblija išleista ir didesnio formato; tai „Vertimas su nuorodomis“, kuriame pateiktos visos minėtos priemonės ir daugelis kitų, tarp jų — gausybė indeksuotų išnašų. Ar pasinaudoji viskuo, kas išleista tavo kalba, kad galėtum giliau kasinėti Dievo Žodį?

¹⁸ Dar viena neįkainojama studijavimo priemonė yra dvitomė Biblijos enciklopedija „Rašto supratimas“. Jeigu turi šį leidinį kokia nors tau suprantama kalba, jis turi būti tavo nuolatinis studijų pagalbininkas. Jame rasi esminės informacijos dauguma biblinių temų. Taip pat naudinga priemonė  yra knyga „Visas Raštas Dievo įkvėptas ir naudingas“ (anglų k.). Pradedant skaityti naują Biblijos knygą, būtų naudinga patyrinėti atitinkamą skyrių iš knygos „Visas Raštas“, kuriame aprašomos geografinės bei istorinės įvykių aplinkybės, taip pat tos Biblijos knygos turinys ir jos vertė mums. Neseniai pagrindinės studijų priemonės pasipildė kompiuterine „Sargybos bokšto biblioteka“, šiuo metu išleista devyniomis kalbomis.

19. a) Kodėl Jehova suteikė mums gerų Biblijos tyrinėjimo priemonių? b) Ko reikia, norint deramai skaityti bei studijuoti Bibliją?

¹⁹ Jehova teikia visas šias priemones per „ištikimą ir protingą vergą“, kad jo tarnai žemėje galėtų ‛siekti Dievo pažinimo’ (Patarlių 2:4, 5). Geri studijų įpročiai padeda geriau pažinti Jehovą ir džiaugtis artimesniais ryšiais su juo (Psalmyno 63:2-9 [63:1-8, Brb]). Taip, studijos yra darbas, tačiau džiugus ir naudingas. Tiesa, joms reikia laiko, ir tau galbūt kyla klausimas: ‛Kaip galiu rasti pakankamai laiko skaityti ir tyrinėti Bibliją?’ Tai svarstoma paskutiniame serijos straipsnyje.

[Išnašos]

Pakartojimo klausimai

• Ką galime daryti, kad studijos mums būtų naudingos ir džiugios?

• Kaip, sekdami psalmininko pavyzdžiu, galime „mėgautis“ Jehovos Žodžiu ir „gilintis“ į jį?

• Kaip Patarlių 2:1-6 pabrėžiama, jog tyrinėti Dievo Žodį reikia pastangų?

• Kokių puikių priemonių studijoms davė Jehova?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 14 puslapyje]

Ramūs apmąstymai bei malda stiprina mūsų meilę Dievo Žodžiui

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Ar pasinaudoji visomis studijų priemonėmis, nuodugniai tyrinėdamas Dievo Žodį?