Ar biblinės moralės normos geriausios?

„VISUOMENEI reikia esminių vertybių sistemos, kuri garantuotų jos nariams saugumą bei teiktų vadovavimą.“ Taip kalbėjo vienas patyręs vokiečių rašytojas, dirbantis televizijoje. Jo žodžiuose yra prasmės. Kad žmonių visuomenė būtų tvirta ir klestėtų, ji turi vadovautis bendrai priimtomis normomis, nurodančiomis, kas gera ir bloga, teisinga ir neteisinga. Tad kyla klausimas: kokios normos geriausios tiek pačiai visuomenei, tiek jos nariams?

Kad Biblijoje nurodytos normos būtų priimtinos, jos turėtų padėti žmonėms gyventi ramiai ir laimingai. Jų laikydamasi visuomenė turėtų būti stabilesnė bei laimingesnė. Ar taip ir yra? Panagrinėkime, kas Biblijoje sakoma dviem svarbiais klausimais: dėl ištikimybės santuokoje ir sąžiningumo kasdieniame gyvenime.

Ištikimybė sutuoktiniui

Kūrėjas sukūrė Adomą, o paskui jo žmoną Ievą. Ši pirmoji istorinė santuoka turėjo būti  tvirta. Dievas pasakė: „Vyras paliks tėvą ir motiną, glausis prie žmonos.“ Maždaug po 4000 metų Jėzus Kristus pakartojo šią santuokos normą visiems savo sekėjams ir pasmerkė nesantuokinius ryšius (Pradžios 1:27, 28; 2:24; Mato 5:27-30; 19:5).

Pasak Biblijos, du svarbūs laimingos santuokos veiksniai yra abipusė sutuoktinių meilė bei pagarba. Vyras, kaip šeimos galva, turi nesavanaudiškai mylėti žmoną ir trokšti jai geriausio. Jis privalo elgtis su žmona „supratingai“ ir nebūti jai ‛šiurkštus’, o žmona turi ‛gerbti’ vyrą. Laikydamiesi šių principų, sutuoktiniai gali išvengti daugumos sunkumų arba juos įveikti. Vyras turi likti ištikimas žmonai, o žmona — vyrui (1 Petro 3:1-7; Kolosiečiams 3:18, 19; Efeziečiams 5:22-33).

Ar dviejų asmenų, pagal Biblijos reikalavimą ištikimų vienas kitam, santuoka yra laiminga? Aptarkime Vokietijoje atliktos vienos apklausos rezultatus. Žmonių buvo klausiama, kokie veiksniai lemia sėkmingą santuoką. Svarbiausiu veiksniu buvo nurodyta abipusė ištikimybė. Turbūt sutiksite, jog susituokę žmonės yra daug laimingesni, jei žino, kad sutuoktinis yra ištikimas?

Kai iškyla sunkumai

O kaip tuomet, jei vyras ir žmona nesutaria tarpusavyje arba jų meilė ima blėsti? Galbūt geriausia išeitis — skyrybos? O gal išmintinga paklusti Biblijos reikalavimui laikytis ištikimybės sutuoktiniui?

Biblijos rašytojai pripažino, jog dėl žmogiško netobulumo visos sutuoktinių poros turės sunkumų (1 Korintiečiams 7:28). Vis dėlto Biblijos normų besilaikantys sutuoktiniai stengiasi atleisti vienas kitam ir drauge spręsti sunkumus. Žinoma, būna aplinkybių, tokių kaip svetimavimas ar fizinė prievarta, kai krikščionis galbūt nusprendžia atsiskirti arba išsiskirti (Mato 5:32; 19:9). Bet skubotas santuokos nutraukimas, nesant svarbios priežasties ar norint tuoktis su kitu partneriu, yra savanaudiška nepagarba kitiems. Dėl to gyvenimas netampa ramus ir laimingas. Štai vienas pavyzdys.

Piteris jautė, kad jo santuoka nebeteikia tiek džiaugsmo kaip anksčiau. * Todėl jis paliko žmoną ir išėjo pas Moniką, kuri buvo pametusi savo vyrą. Kas dėjosi toliau? Per keletą mėnesių Piteris pamatė, kad gyventi su Monika ‛ne taip lengva, kaip įsivaizdavo’. Kodėl? Užmezgus naują draugystę, žmogiški trūkumai buvo tokie pat akivaizdūs kaip ir anksčiau. Negana to, ūmus ir savanaudiškas jo sprendimas sukėlė didelių finansinių problemų. Be to, dėl tokio esminio pokyčio emociškai kentėjo Monikos vaikai.

Šis atvejis rodo, jog ištikus sunkumams palikti šeimą — ne išeitis. O laikantis Dievo Žodžio, Biblijos, moralės normų, užklupus audrai galima išsaugoti santuoką. Taip atsitiko Tomui ir Doris.

Jiedviem išgyvenus santuokoje daugiau nei 30 metų, Tomas pradėjo smarkiai gerti. Doris apėmė depresija ir jiedu jau kalbėjo apie skyrybas. Doris apie tai pasakė vienai Jehovos liudytojai. Ši jai parodė, kas Biblijoje sakoma apie santuoką, ir paskatino ją neskubėti skirtis, bet pirma kartu su vyru stengtis ieškoti išeities. Doris taip ir padarė. Po keleto mėnesių noras skirtis išblėso. Tomas ir Doris drauge sprendė savo problemas.  Laikydamiesi Biblijos patarimų, jie sutvirtino savo santuoką ir įveikė sunkumus.

Sąžiningumas visame kame

Kad sutuoktiniai liktų ištikimi vienas kitam, jie turi parodyti dvasios tvirtybę bei principingumą. To paties reikia norint išlikti sąžiningam nedorame pasaulyje. Biblijoje daug kalbama apie sąžiningumą. Apaštalas Paulius rašė pirmojo amžiaus Judėjos krikščionims: ‛Mes norime visame kame dorai elgtis’ (Hebrajams 13:18). Ką tai reiškia?

Sąžiningas asmuo kalba tiesą ir nesukčiauja. Su kitais žmonėmis jis yra atviras, elgiasi garbingai, jų neklaidina. Be to, doras asmuo neapgaudinėja savo artimo. Sąžiningi žmonės padeda sukurti pasitikėjimo atmosferą, kurioje vyrauja sveikos pažiūros bei geri santykiai.

Ar dori žmonės laimingi? Taip. Nepaisant plintančios korupcijos bei apgavysčių — arba galbūt dėl to, — sąžiningi asmenys paprastai mėgstami kitų. Atlikus apklausą tarp jaunimo, paaiškėjo, jog 70 procentų jaunuolių labai vertina sąžiningumą. Be to, kad ir koks būtų mūsų amžius, sąžiningumas yra būtina savybė asmenims, kuriuos laikome savo draugais.

Kristina jau nuo 12 metų buvo mokoma vogti. Ilgainiui ji tapo įgudusia kišenvage. „Būdavo dienų, kai parnešdavau namo iki 5000 Vokietijos markių“, — sako ji. Keletą kartų Kristina buvo areštuota, tad jai nuolat grėsė pavojus pakliūti į kalėjimą. Kai Jehovos liudytojai paaiškino Kristinai, kas Biblijoje sakoma apie sąžiningumą, ją patraukė biblinės moralės normos. Ji išmoko klausyti perspėjimo: „Kas vogdavo, tegu nebevagia“ (Efeziečiams 4:28).

Kristina nustojo vagiliauti ir tapo krikštyta Jehovos liudytoja. Ji stengėsi būti sąžininga visuose dalykuose, nes liudytojai ypač pabrėžia sąžiningumą bei kitas krikščioniškas savybes. Pasak laikraščio Lausitzer Rundschau pranešimo, „liudytojų tikėjime labai vertinamos tokios moralinės savybės kaip dora, nuosaikumas bei meilė artimui“. Ką Kristina mano apie savo gyvenimo pokyčius? „Dabar esu daug laimingesnė, nes nustojau vogti. Jaučiuosi garbinga visuomenės nare.“

Nauda visuomenei

Ištikimi savo sutuoktiniams ir sąžiningi žmonės ne tik patys yra laimingesni, bet ir teikia naudos visuomenei. Darbdaviai nori tokių darbuotojų, kurie nesukčiauja. Visiems patinka turėti patikimus kaimynus ir pirkti prekes iš dorų verslininkų. Tikriausiai visi gerbiame nepaperkamus politikus, policininkus ir teisėjus. Visuomenei yra didelė nauda, kai jos nariai elgiasi sąžiningai iš įsitikinimo, o ne tik tada, kai jiems tai patogu.

Be to, ištikimi sutuoktiniai sudaro tvirtas šeimas. Turbūt dauguma pritars vieno Europos politiko žodžiams: „[Tradicinė] šeima iki šiol tebėra saugiausias žmonijos prieglobstis.“ Taikingoje šeimoje ir suaugusieji, ir vaikai jaučiasi saugūs. Taigi ištikimi sutuoktiniai padeda ugdyti tvirtą visuomenę.

Pamąstyk, kiek naudos turėtų kiekvienas, jeigu nebūtų paliktų sutuoktinių, skyrybų bylų ar ginčų dėl vaikų globos. Argi ne puikiai jaustumėmės, jei nebūtų kišenvagių, vagišių, sukčių, korumpuotų pareigūnų ar nesąžiningų mokslininkų? Gal tai atrodo tik svajonė? Žmonėms, nuoširdžiai besidomintiems Biblija ir tuo, kas joje kalbama  apie ateitį, tai realu. Dievo Žodyje pažadama, kad Jehovos Mesijo Karalystė netrukus užvaldys visą žmoniją. Visi tos Karalystės pavaldiniai bus mokomi laikytis biblinių moralės normų. Tada „teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb).

Biblinės moralės normos geriausios

Milijonai žmonių, tyrinėjančių Šventąjį Raštą, suprato, jog Biblijos patarimai yra pagrįsti Dievo išmintimi, toli pranokstančia žmonių protą. Jie laiko Bibliją patikima bei aktualia šiuolaikiniame pasaulyje ir žino, kad laikytis Dievo Žodžio patarimų jiems naudingiausia.

Šitie žmonės atkreipia dėmesį į Biblijos patarimą: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6). Taip elgiantis jų gyvenimas yra daug malonesnis ir daro gerą įtaką aplinkiniams. Be to, jie ugdosi tvirtą tikėjimą „būsimuoju gyvenimu“, kai biblinių moralės normų laikysis visa žmonija (1 Timotiejui 4:8).

[Išnaša]

[Anotacija 5 puslapyje]

Laikydamiesi Biblijos normų, užklupus šeimyniniams sunkumams sutuoktiniai gali išsaugoti santuoką

[Anotacija 6 puslapyje]

Nepaisant plintančios korupcijos — arba galbūt dėl to, — sąžiningi žmonės paprastai mėgstami kitų