Tu gali išlikti tyras
Tu gali išlikti tyras
„Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus“ (1 JONO 5:3).
1. Kaip šiandien skiriasi žmonių elgesys?
LABAI seniai pranašas Malachijas buvo įkvėptas išpranašauti, jog ateis laikas, kai Dievo tautos elgesys akivaizdžiai skirsis nuo netarnaujančių Dievui žmonių elgsenos. Jis rašė: „Tuomet vėl pamatysite skirtumą tarp teisiojo ir nedorėlio, tarp tarnaujančiojo Dievui ir jam netarnaujančiojo“ (Malachijo 3:18). Ta pranašystė pildosi dabar. Laikytis Dievo įsakymų, įskaitant reikalavimą būti morališkai tyriems, išmintinga ir tinkama, tačiau ne visada lengva. Dėl to Jėzus kalbėjo, kad krikščionys, norėdami įgyti išgelbėjimą, turi stengtis visomis išgalėmis (Luko 13:23, 24, Jr).
2. Dėl kokios išorinės įtakos sunku išlikti morališkai tyriems?
2 Kodėl sunku išlikti tyram? Viena priežastis — aplinkos įtaka. Pramogų versle neteisėtas seksas vaizduojamas kaip žavus, malonus pojūtis ir kaip brandumo požymis, o žalingos jo pasekmės ignoruojamos (Efeziečiams 4:17-19). Televizijos ir kino filmuose intymiai bendraujančios poros daugiausia būna nesusituokusios; lytiniai santykiai tarp jų — atsitiktiniai, nieko neįpareigojantys, be šilumos ir abipusės pagarbos. Daugelis tokius vaizdus mato nuo pat vaikystės. Be to, stipri bendraamžių įtaka verčia taikytis prie laisvos šių dienų moralės, tad nenorintieji taip elgtis dažnai yra pajuokiami ar net užgauliojami (1 Petro 4:4).
3. Kodėl daugelis pasaulio žmonių pasiduoda amoralumui?
3 Vidiniai veiksniai taip pat trukdo išlikti tyram. Jehovos sukurti žmonės turi įgimtą lytinį potraukį, ir jis gali būti stiprus. Troškimams didelę įtaką daro mūsų mąstysena, o amoralumo priežastis — mąstysena, nesiderinanti su Jehovos mintimis (Jokūbo 1:14, 15). Pavyzdžiui, neseniai atliktos apklausos duomenimis, paskelbtais žurnale British Medical Journal, daugelis asmenų pirmą kartą lytiškai santykiavo iš smalsumo, norėdami patirti, kas yra seksas. Kiti manė, kad dauguma jų amžiaus žmonių yra lytiškai aktyvūs, todėl jie irgi norėjo prarasti savo nekaltybę. Dar kiti sakė nesusivaldę arba buvę „apgirtę tuo metu“. Tačiau jei norime įtikti Dievui, turime protauti kitaip. Kaip turime mąstyti, kad išliktume tyri?
Ugdykis tvirtus įsitikinimus
4. Kaip turime elgtis, kad išliktume morališkai tyri?
4 Kad išliktume morališkai tyri, turime pripažinti, jog laikytis tokios gyvensenos verta. Čia dera apaštalo Pauliaus patarimas Romos krikščionims: ‛Ištirkite, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia’ (Romiečiams 12:2, Brb). Pripažinti moralinio tyrumo vertę — tai ne tik žinoti, kad amoralumas smerkiamas Dievo Žodyje, bet ir suvokti, kodėl jis smerkiamas ir kokia mums nauda vengti jo. Kai kurios iš tų priežasčių buvo aptartos ankstesniame straipsnyje.
5. Pirmiausia kodėl krikščionys turi trokšti išlikti tyri?
5 Vis dėlto krikščionims svarbiausia priežastis vengti amoralumo yra jų santykiai su Dievu. Mes patyrėme, kad jis žino, kas mums geriausia. Meilė jam skatins mus neapkęsti blogio (Psalmyno 97:10, Brb). Dievas yra „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ Davėjas (Jokūbo 1:17). Jis myli mus. Klausydami jo parodome, jog iš meilės jam vertiname viską, ką jis padarė dėl mūsų (1 Jono 5:3). Nenorėdami nuvilti ar įskaudinti Jehovos, stengiamės nelaužyti jo teisingų įsakymų ir vengiame elgtis taip, kad būtų niekinamas jo šventas ir tyras garbinimas (Psalmyno 78:41; Titui 2:5; 2 Petro 2:2). Likdami tyri, pradžiuginame Aukščiausiąjį (Patarlių 27:11).
6. Kodėl naudinga pasakyti kitiems, kokių moralinių normų laikomės?
6 Nusprendę likti tyri, turime tai parodyti viešai. Tegu žmonės žino, kad esi Jehovos Dievo tarnas ir pasiryžai laikytis jo aukštų normų. Juk dėl savo gyvenimo, savo kūno turi teisę apsispręsti pats. Kam turi įtakos tavo sprendimas? Brangiems santykiams su dangiškuoju Tėvu. Tad aiškiai pasakyk, kad tavo dora neginčijama. Džiaukis, jog laikydamasis Dievo principų šlovini jį (Psalmyno 64:11 [64:10, Brb]). Niekada nesigėdyk kalbėti apie savo moralinius įsitikinimus su kitais. Drąsiai kalbėdamas galėsi išlikti tvirtas, apginsi save ir paskatinsi kitus sekti tavo pavyzdžiu (1 Timotiejui 4:12).
7. Kaip galime nenustoti ryžto išlikti morališkai tyri?
7 Pasiryžę laikytis aukštų moralės normų ir parodę tai viešai, turime stengtis likti ištikimi savo nusistatymui. Pirma, mums reikia apdairiai rinktis draugus. „Kas vaikšto su išmintingais, taps išmintingas“, — teigiama Biblijoje. Bendrauk su tais, kurie pritaria tavo moralinėms nuostatoms; jie tave sustiprins. Šioje Rašto eilutėje dar sakoma: „O kvailių bendrininkas pražus“ (Patarlių 13:20, Brb). Tad kiek galėdamas venk žmonių, galinčių susilpninti tavo ryžtą (1 Korintiečiams 15:33).
8. a) Kodėl reikia maitinti protą naudingais dalykais? b) Ko turime vengti?
8 Be to, turime mąstyti apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, dora ir šlovinga (Filipiečiams 4:8). Dėl to reikia būti išrankiems, ką žiūrėti ir skaityti bei kokios muzikos klausytis. Teigti, kad amorali literatūra nežalinga, yra tas pats kaip sakyti, jog dora literatūra nedaro gero poveikio. Atmink, kad netobuli žmonės gali greit pasiduoti amoralumui. Tad knygos, žurnalai, filmai bei muzika, sužadinantys seksualinius jausmus, veda prie blogų troškimų, o šie galiausiai pagimdo nuodėmę. Kad išliktume tyri, turime pripildyti savo protus Dievo išminties (Jokūbo 3:17).
Žingsniai, vedantys į amoralumą
9—11. Kas, anot Saliamono, privedė jaunuolį prie amoralumo?
9 Į amoralumą vedantys poelgiai dažniausiai yra atpažįstami. Su kiekvienu nueitu žingsniu vis sunkiau grįžti atgal. Atkreipk dėmesį, kaip tai aprašyta Patarlių 7:6-23. Saliamonas stebi „bernioką be sveikos nuovokos“, arba nesivadovaujantį dorais motyvais. Jaunuolis „ėjo gatve netoli [prostitutės] kampo, žengdamas keliu jos namų link prieblandoje, dienai blėstant“. Tai pirmoji jo klaida. Prietemoje jo „nuovoka“ kužda jam eiti ne bet kuria gatve, o ten, kur paprastai galima sutikti prostitutę.
10 Štai kas vyksta toliau: „Žiūriu, moteris eina jo link, išsipuošusi kaip kekšė, suktos širdies.“ Dabar jis pamato ją! Jis galėtų apsisukti ir grįžti namo, bet tai padaryti dabar sunkiau, ypač dėl to, kad yra morališkai silpnas. Ji pastveria jį ir pabučiuoja. Atsakęs į bučinį dabar jis klausosi jos gundymų: „Turėjau atnašauti bendravimo auką. Šiandien įvykdžiau savo įžadus.“ Bendravimo aukai būdavo atnašaujama mėsa, miltai, aliejus ir vynas (Kunigų 19:5, 6; 22:21; Skaičių 15:8-10). Sakydama tai ji, matyt, daro užuominą, kad nestokojanti dvasingumo, ir drauge leidžia suprasti, jog namuose turinti apsčiai valgių ir gėrimų. „Eime, — įtikinėja ji, — ir skęskime meilėje iki ryto, mėgaukimės glamonėmis.“
11 Rezultatą nesunku atspėti. Ji „viliojančia šneka įtikina“ jį ir jis seka paskui ją „kaip veršis, vedamas skersti“, „tarsi paukštis, skubantis į kilpą“. Saliamonas baigia pasakojimą perspėjimu: ‛Jis nežino, kad tai kainuos jam gyvastį.’ Jam gresia pavojus netekti gyvybės, nes „ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas“ (Hebrajams 13:4). Kokia veiksminga pamoka ir vyrams, ir moterims! Nekelkime nė kojos į tokį kelią, kuriuo eidami užsitrauktume Dievo nemalonę.
12. a) Ką reiškia posakis „be sveikos nuovokos“? b) Kaip mums ugdytis moralinę tvirtybę?
12 Atkreipk dėmesį, kad minėtas jaunuolis neturėjo „sveikos nuovokos“. Tai rodo, kad jo mintys, troškimai, pomėgiai, emocijos ir tikslai nesiderino su Dievo principais. Dėl savo moralinio silpnumo jis susilaukė tragiškų padarinių. Todėl šiomis sunkiomis „paskutinėmis dienomis“ reikia pastangų ugdytis moralinę tvirtybę (2 Timotiejui 3:1). Dievas suteikia mums pagalbą. Pavyzdžiui, per krikščionių sueigas esame skatinami laikytis teisingo kelio ir galime bendrauti su žmonėmis, turinčiais tuos pačius tikslus (Hebrajams 10:24, 25). Susirinkimo vyresnieji gano mus ir moko teisingumo (Efeziečiams 4:11, 12). Mes vadovaujamės Dievo Žodžiu, Biblija (2 Timotiejui 3:16). Ir visuomet galime melsti Dievo dvasios pagalbos (Mato 26:41).
Mokykimės iš Dovydo klaidų
13, 14. Kaip karalius Dovydas padarė sunkią nuodėmę?
13 Deja, net ir žymūs Dievo tarnai kartais pasielgdavo amoraliai. Vienas iš jų — karalius Dovydas, dešimtmečius ištikimai tarnavęs Jehovai. Be abejonės, jis labai mylėjo Dievą, tačiau sykį pasidavė nuodėmei. Jis, kaip ir Saliamono apibūdintasis jaunuolis, žengė keletą neapgalvotų žingsnių, vedusių į sunkią nuodėmę.
14 Tuo laiku Dovydas buvo vidutinio amžiaus, maždaug 50 metų. Nuo savo rūmų viršustogės jis pamatė besimaudančią žaviąją Batšebą ir pasiteiravęs sužinojo, kas ji. Jam buvo pranešta, kad jos vyras Ūrija dalyvauja amonitų miesto Rabos apsiaustyje. Dovydas paliepė atvesti ją į rūmus ir sugulė su ja. Vėliau dalykai ėmė komplikuotis — ji pasijuto esanti nuo jo nėščia. Tikėdamasis, kad Ūrija praleis naktį su žmona, Dovydas atšaukė jį iš karo. Taip būtų atrodę, jog Batšebos vaiko tėvas yra Ūrija. Tačiau jis į namus nėjo. Beviltiškai mėgindamas paslėpti savo nuodėmę, Dovydas vėl išsiuntė Ūriją į Rabą, drauge įduodamas laišką kariuomenės vadui. Laiške buvo liepiama pastatyti Ūriją mūšio metu ten, kur jis galėtų žūti. Taip Ūrija neteko gyvybės, o Dovydas vedė našlę pirmiau, nei paaiškėjo jos nėštumas (2 Samuelio 11:1-27).
15. a) Kaip buvo atskleista Dovydo nuodėmė? b) Kaip Dovydas reagavo į aiškų Natano pabarimą?
15 Regis, Dovydo planas nuslėpti nuodėmę pavyko. Prabėgo keletas mėnesių, ir štai gimė berniukas. Jei Dovydas, rašydamas 32 psalmę, turėjo galvoje šį atsitikimą, galima sakyti, kad jį tikrai kankino sąžinė (Psalmyno 32:3-5). Tačiau nuo Dievo neįmanoma nuslėpti nuodėmės. Biblijoje sakoma: „Darbas, kurį Dovydas padarė, buvo nedoras Dievo akyse“ (2 Samuelio 11:27). Jehova siuntė pranašą Nataną, kuris Dovydui sumaniai atskleidė, ką šis buvo padaręs. Dovydas tuojau prisipažino ir maldavo Jehovos atleisti. Nuoširdžiai atgailaudamas jis susitaikė su Dievu (2 Samuelio 12:1-13) ir neįsižeidė dėl pabarimo. Jis parodė požiūrį, apibūdintą Psalmyno 141:5 (Brb): „Tegul mane plaka teisusis; tai bus malonė. Tegul bara jis, nes tai kaip brangus aliejus mano galvai.“
16. Kokį perspėjimą bei patarimą dėl nusižengimų davė Saliamonas?
16 Saliamonas, antrasis Dovydo ir Batšebos sūnus, galbūt mąstė apie šį niūrų tėvo gyvenimo epizodą. Vėliau jis rašė: „Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks, o kas jas išpažįsta ir nebenusikalsta, tas susilauks gailestingumo“ (Patarlių 28:13). Jei padarome sunkią nuodėmę, turime laikytis šio įkvėpto patarimo bei perspėjimo. Išpažinkime nusižengimą Jehovai ir prašykime susirinkimo vyresniųjų pagalbos. Jų pareiga — padėti pasitaisyti nusidėjėliams (Jokūbo 5:14, 15).
Nuodėmės pasekmės
17. Nors Jehova atleidžia nuodėmes, nuo ko jis neapsaugo mūsų?
17 Jehova atleido Dovydui. Kodėl? Todėl, kad Dovydas buvo doras, gailestingas kitiems ir nuoširdžiai atgailavo. Vis dėlto jis neišvengė pragaištingų nuodėmės pasekmių (2 Samuelio 12:9-14). Taip yra ir šiandien. Nors Jehova neužtraukia nelaimės atgailaujantiems asmenims, jis neapsaugo jų nuo galimų blogo elgesio padarinių (Galatams 6:7). Amoralumo pasekmės gali būti skyrybos, nepageidaujamas nėštumas, lytiškai platinama liga ir prarastas pasitikėjimas bei pagarba.
18. a) Kaip Paulius patarė korintiečių susirinkimui išspręsti klausimą dėl didelio amoralumo? b) Kaip Jehova parodo meilę bei gailestingumą nusidėjėliams?
18 Jeigu sunkiai nusidėjome, galbūt esame nusiminę, kad tenka mokėti už padarytas klaidas. Tačiau būtinai stenkimės atgailauti ir susitaikyti su Dievu. Pirmajame amžiuje Paulius rašė korintiečiams, kad jie pašalintų iš susirinkimo žmogų, ištvirkaujantį su tėvo žmona (1 Korintiečiams 5:1, 13). Kai tas vyras nuoširdžiai atgailavo, Paulius patarė susirinkimui: ‛Atleiskite jam ir jį paguoskite [bei] parodykite meilę’ (2 Korintiečiams 2:5-8). Iš šio įkvėpto patarimo matoma Jehovos meilė ir gailestingumas atgailaujantiems nusidėjėliams. Dėl atsivertusio nusidėjėlio džiaugiasi ir angelai danguje (Luko 15:10).
19. Kuo naudingas deramas liūdesys blogai pasielgus?
19 Nors ir tenka nuliūsti blogai pasielgus, apgailestaudami dėl to galime lengviau ‛apsisaugoti, kad vėl nesigręžtume į pikta’ (Jobo 36:21). Iš tiesų karčios nuodėmės pasekmės turėtų sulaikyti mus nuo nusikaltimo. Be to, Dovydas, pasimokęs iš savo liūdnos patirties, galėjo patarti kitiems. Jis pasakė: „Mokysiu nedorėlius tavo kelių, ir nusidėjėliai sugrįš pas tave“ (Psalmyno 51:15 [51:13, Brb]).
Laimingi, tarnaujantys Jehovai
20. Kokių palaimų susilaukiame paklusdami teisingiems Dievo reikalavimams?
20 „Palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi“, — pasakė Jėzus (Luko 11:28). Paklusdami teisingiems Dievo reikalavimams žmonės yra laimingi jau dabar ir gali patirti laimę per nesibaigiančius amžius. Jei išlikome tyri, toliau eikime doros keliu ir pasinaudokime visomis Jehovos teikiamomis priemonėmis. Įpuolę į nuodėmę nenusiminkime, bet guoskimės tuo, kad Jehova noriai atleidžia tikrai atgailaujantiems žmonėms, ir pasiryžkime niekada nebenusidėti (Izaijo 55:7).
21. Koks apaštalo Petro perspėjimas, jeigu jo laikomės, gali padėti mums išlikti tyriems?
21 Netrukus šis nedoras pasaulis su savo amoraliomis pažiūromis ir darbais praeis. Laikydamiesi moralinio tyrumo būsime palaiminti dabar ir per amžius. Apaštalas Petras rašė: „Mylimieji, šito laukdami, stenkitės, kad jo akivaizdoje būtumėte rasti nesutepti, nepeiktini ir taikingi... Iš anksto tai žinodami, sergėkitės, kad, nedorėlių paklydimo traukiami, neiškryptumėte iš savo stiprybės“ (2 Petro 3:14, 17).
Ar gali paaiškinti?
• Kodėl nelengva išlikti tyram?
• Kaip galime sutvirtinti savo nusistatymą laikytis aukštų moralės normų?
• Kokia mums pamoka iš Saliamono paminėto jaunuolio klaidų?
• Ko mus pamoko apie atgailą Dovydo pavyzdys?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 13 puslapyje]
Savo apsaugai naudinga pasakyti kitiems, kokių laikomės moralės normų
[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]
Jehova atleido nuoširdžiai atgailavusiam Dovydui