Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar verta melstis?

Ar verta melstis?

Ar verta melstis?

BEMAŽ kiekvienas žmogus anksčiau ar vėliau pajunta poreikį melstis. Iš tiesų beveik visų religijų nariai nuoširdžiai meldžiasi. Pavyzdžiui, tūkstančius kartų per dieną budistas gali kartoti „Mano viltis tavyje, Amida Buda“.

Kadangi visoje žemėje tiek daug problemų, dera paklausti: ko žmonės tikisi iš savo maldų? ar visos tos maldos ko nors vertos?

Kodėl žmonės meldžiasi?

Daugelis rytiečių meldžiasi protėviams bei sintoizmo ir daosizmo dievams. Jų maldų tikslas — sėkmingai išlaikyti egzaminus, surinkti gerą derlių ar išvengti ligų. Be to, taip stengdamiesi budistai viliasi būsią apšviesti. Hinduistai savo mylimų dievų ir deivių uoliai meldžia pažinimo, turto bei apsaugos.

Kai kurie katalikai, tikėdamiesi būti naudingi žmonijai, tampa vienuoliais ar vienuolėmis ir užsidarę vienuolynuose atsideda maldai. Milijonai katalikų šaukiasi Marijos pagalbos — kalba išmoktas maldas bei rožinį. Rytų šalyse daugelis naudojasi maldų malūnėliais. Protestantai kartoja Viešpaties maldą ir kartais savais žodžiais išreiškia savo jausmus Dievui. Dauguma žydų keliauja ilgą kelią Jeruzalėn norėdami pasimelsti prie Raudų sienos. Jie prašo, kad būtų atstatyta buvusioji šventykla ir ateitų naujas klestėjimo bei taikos amžius.

Nors milijonai žmonių atsidėję meldžiasi, problemų nemažėja — visuomenė kenčia nuo skurdo, žalingų įpročių, šeimų irimo, nusikalstamumo bei karų. Galbūt tie visi žmonės meldžiasi negerai? Jeigu taip, tai gal jų maldų niekas nesiklauso?

Ar kas nors klausosi maldų?

Maldos būtų visiškai nenaudingos, jeigu jų niekas neišgirstų. Besimeldžiantis asmuo, aišku, mano, jog nematomoje dvasinėje sferoje kas nors jo klauso. Tačiau maldos neperduodamos vien garso bangomis. Daugelis žmonių tiki, jog kažkokia būtybė netgi skaito besimeldžiančiojo mintis. Kas ji galėtų būti?

Kaip milijarduose neuronų, sudarančių mūsų smegenų žievę, gimsta mintys, tyrinėtojams tebėra paslaptis. Tačiau protinga manyti, jog smegenų Projektuotojas gali skaityti tas mintis. Tas Projektuotojas yra ne kas kitas kaip mūsų Kūrėjas, Jehova Dievas (Psalmyno 83:18, NW; Apreiškimo 4:11). Melstis reikia jam. Tačiau ar į visas maldas Jehova atkreipia dėmesį?

Ar išgirstamos visos maldos?

Senovės Izraelio karalius Dovydas dažnai melsdavosi. Dievo įkvėptas jis giedojo: „Tu, kuris išklausai maldas, pas Tave ateis kiekvienas kūnas“ (Psalmyno 65:2, Brb). Jehova pajėgus suprasti maldas, sakomas bet kuria iš tūkstančių kalbų. Žinoma, jokio žmogaus protas nesugeba aprėpti tiek informacijos; vis dėlto tai nereiškia, kad Dievas negali skirti dėmesio visiems, kas meldžiasi jam priimtinai.

Tačiau Jėzus Kristus — irgi dažnai meldęsis — nurodė, jog ne visos maldos Dievui patinka. Pagalvok, ką Jėzus pasakė apie tuomet paplitusį mintinų maldų kartojimą. Pasak vieno vertimo, jis pareiškė: „Melsdamiesi neplepėkite kaip pagonys, kurie tikisi, daug plepėdami, būsią išklausyti“ (Mato 6:7, Vl). Mes negalime tikėtis, kad Jehova išklausys maldas, jei jomis neišsakome savo tikrų jausmų.

Kodėl kai kurios maldos Dievui nepatinka, atsako Biblijos patarlė: „Kai žmogus nusisuka nenorėdamas klausyti įstatymo, net jo malda tampa pasibjaurėtina“ (Patarlių 28:9). Anot kitos patarlės, „Viešpats toli nuo nedorėlių, o teisiųjų maldas išklauso“ (Patarlių 15:29). Kuomet senovės Judo vadovai buvo didžiai nusikaltę, Jehova pareiškė: „Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos“ (Izaijo 1:1, 15; Brb).

Apaštalas Petras paminėjo, dėl ko dar maldos gali būti nepriimtinos Dievui. Jis rašė: „Jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę; tada jūsų maldos nebus trikdomos“ (1 Petro 3:7). Jeigu vyras ignoruoja šį patarimą, jo maldos gali neišeiti toliau jo kambario sienų!

Išvada aiški: kad Dievas išgirstų maldas, reikia laikytis tam tikrų jo reikalavimų. Tačiau daugelis besimeldžiančiųjų beveik nekreipia į tai dėmesio. Todėl ir pačios nuoširdžiausios maldos dažnai būna bevaisės — pasaulis negerėja.

Ko gi tad Dievas reikalauja, kad mūsų maldos pasiektų jo ausis? Atsakymas susijęs su pačia maldų priežastimi. Iš tikrųjų jeigu norime žinoti, ar melstis verta, turime suprasti maldų tikslą. Kodėl Jehova pasirūpino, kad mes galėtume kalbėtis su juo?

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

G.P.O., Jerusalem