Kodėl turėtume melstis?

„JŪS prašote ir negaunate, kadangi prašote nedoriems tikslams...“ „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:3, 8; Vl). Šie Jėzaus mokinio Jokūbo žodžiai gali mus labai paskatinti ištirti savo maldų motyvus.

Malda nėra vien priemonė išsakyti Dievui savo poreikius. Savo žymiajame Kalno pamoksle Jėzus pasakė: „Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.“ Tačiau Jėzus pridūrė: „Prašykite, ir jums bus duota“ (Mato 6:8; 7:7). Jehova nori, kad pasakytume jam, ko mums trūksta. Tačiau į maldas dera įtraukti ne tik tai.

Tikrieji draugai bendrauja ne vien tada, kai jiems ko nors reikia. Jie domisi vienas kitu, ir jų draugystė tvirtėja, kai jie išsipasakoja savo jausmus. Taip pat ir maldos motyvas neturėtų būti tik ko nors prašyti. Malda yra galimybė stiprinti ryšius su Jehova išreiškiant jam savo nuoširdų atsidavimą.

Taip, Dievas mums suteikė privilegiją melstis, kad galėtume artintis prie jo. Tai įmanoma tik tuomet, jei išsakome Dievui savo jausmus, o ne kartojame mintinas maldas. Koks malonumas kalbėtis su Jehova maldoje! Be to, pasak Biblijos patarlės,  „teisiųjų malda jam patinka“ (Patarlių 15:8).

„Man gera artėti prie Dievo“, — giedojo psalmininkas Asafas (Psalmyno 73:28, Brb). Tačiau norėdami priartėti prie jo turime ne tik melstis. Tai suprasime iš tolesnės minties.

„Vienas [Jėzaus] mokinys paprašė: ‛Viešpatie, išmokyk mus melstis.’“ Atsakydamas Jėzus tarė: „Kai melsitės, sakykite: ‛Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo karalystė’“ (Luko 11:1, 2). Argi galėtume prasmingai melstis, jei nežinotume Dievo vardo ir kaip jis gali būti pašventintas? Be to, ar galėtume melsti, ko mokė Jėzus, jei nesuprastume, kas yra Dievo Karalystė? Suprasti šiuos dalykus įmanoma kruopščiai studijuojant Bibliją. Įgytos žinios padės pažinti Dievą ir suvokti jo kelius. Be to, Rašto pažinimas leis mums priartėti prie Jehovos Dievo ir labiau pasiaukoti jam. Taip mes laisviau kalbėsimės su juo maldoje.

Malda padeda išspręsti problemas

Ugdydami artimus santykius su Jehova, lengviau išspręsime problemas. Atkreipk dėmesį, kaip tai pasitvirtino toliau nurodytais atvejais. Čia paminėtiems asmenims malda padėjo sustiprinti ryšį su Jehova.

Brazilijoje viena moteris, vardu Marija, meldė Dievo pagalbos. Jai norėjosi nepaisyti visuomenės elgesio normų, nes visur matė veidmainystę. Marija net paliko vyrą, vaikus ir namus. Ji pradėjo vartoti narkotikus, tačiau nesuradusi laimės atvėrė savo širdį Dievui ir šaukėsi jo pagalbos.

Netrukus ją aplankė du Jehovos liudytojai. Jie paliko jai Sargybos bokšto numerį, kuriame buvo straipsnis apie tai, kaip svarbu priimti Dievo vadovavimą. Straipsnio mintys palietė jos širdį ir ji tą pačią dieną su liudytojais pradėjo studijuoti Bibliją. Tai galiausiai padėjo jai susigrąžinti šeimą. Mokydamasi apie Jehovą, Marija troško parodyti jam savo meilę. „Aš pakeičiau savo elgseną, — sako ji. — Vyras ir šeima iš pradžių priešinosi mano studijoms, bet pamatę, kaip pasikeičiau, ėmė pritarti man.“ Vėliau Marija pasiaukojo maldų Klausytojui ir paskyrė savo gyvenimą jo tarnybai.

Nors Chosė turėjo žavingą žmoną bei klestintį verslą Bolivijoje, jis nebuvo patenkintas. Dėl nesantuokinių jo ryšių žmona jį paliko. Jis ėmė girtuokliauti ir jautėsi niekam nereikalingas. Chosė sako: „Pradėjau karštai melstis ir prašiau atsakymo, ką turiu daryti, kad įtikčiau Dievui. Netrukus mano verslo įmonėje apsilankė Jehovos liudytojai. Jie pasiūlė nemokamas Biblijos studijas, bet aš atsisakiau. Tai kartojosi tris kartus. Kai tik melsdavau pagalbos, ateidavo liudytojai. Galiausiai nusprendžiau, kad kitą kartą jų pasiklausysiu. Perskaičiau Bibliją ir iškėliau daugybę klausimų, bet visada gaudavau patenkinančius atsakymus. Mokydamasis apie Jehovą radau gyvenimo tikslą, o mano draugai liudytojai buvo puikūs pavyzdžiai! Nutraukiau ryšius su drauge bei sugėrovais. Greitai vėl gyvenau su žmona ir vaikais. 1999-ųjų pradžioje pasikrikštijau.“

Italijoje gyvenančios Tamaros santuoka buvo nelaiminga, ir ji meldė išminties. Vaikystėje mušama ir 14-os metų palikta, Tamara turėjo polinkį į viską reaguoti agresyviai. Ji sako: „Radau Bibliją ir pradėjau ją skaityti. Vieną vakarą perskaičiau, kad ‛įgyti išminties yra lyg rasti paslėptus turtus’. Meldžiau tokios išminties (Patarlių 2:1-6). Kitą rytą į duris paskambino Jehovos liudytojai. Pradėjau su jais studijuoti Bibliją, bet tik vėliau ėmiau taikyti tai, ko išmokau. Galiausiai pasirinkau krikščionišką kelią ir pasikrikštijau. Dabar kartu su savo vyru padedu  kitiems semtis naudos iš Dievo išminties.“

Beatrisė iš Karakaso (Venesuela) priklausė elitui, tačiau jos santuoka iširo ir ji jautėsi prislėgta. Iš nevilties kartą ji kelias valandas meldėsi. Kitą rytą į duris kažkas paskambino. Sudirgusi ji pažvelgė pro durų akutę ir pamatė du žmones su portfeliais. Ji dėjosi nesanti namie, bet tie žmonės išeidami pakišo po durimis reklaminį lapelį. Jame buvo rašoma: „Pažink savo Bibliją.“ Ar jų apsilankymas galėjo būti susijęs su jos vakarykšte malda? Ji pašaukė juos sugrįžti. Netrukus ji jau studijavo Bibliją ir vėliau buvo pakrikštyta. Pagaliau tapusi laiminga, Beatrisė dabar moko kitus, kaip surasti laimę.

Karmen meldė pagalbos išsivaduoti iš skurdo. Ji turėjo dešimt vaikų, o jos vyras, Rafaelis, buvo girtuoklis. „Stengiausi užsidirbti skalbdama drabužius“, — sako Karmen. Rafaelis nesiliovė gėręs. „Tai tęsėsi tol, kol pradėjome studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Tuomet jis ėmė pamažu keistis. Mes sužinojome apie Karalystės pažadą, kad Jehova greitai išgelbės žmoniją iš skurdo ir priespaudos. Mano maldos Dievui pagaliau buvo išgirstos!“ Mokydamasis apie Jehovos kelius Rafaelis nustojo gerti ir apsivilko „nauju žmogumi“ (Efeziečiams 4:24). Jis su šeima įstengė pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Rafaelis sako: „Mes nesame turtingi ir neturime savo namo, tačiau turime tai, kas būtina, ir esame laimingi.“

Kuomet į visas maldas bus atsakyta

Ar tiems žmonėms buvo verta melstis? Be abejo! Bet ar pastebėjote, kad daugiausia į jų maldas buvo atsakyta, kuomet kas nors iš krikščionių susirinkimo padėdavo jiems suartėti su Jehova Dievu studijuojant Bibliją? (Apaštalų darbų 9:11)

Taigi turime pagrįstų priežasčių melstis. Netrukus prašymas, kad ateitų Dievo Karalystė ir kad jo valia būtų vykdoma žemėje, bus patenkintas (Mato 6:10). Kai Dievas pašalins iš mūsų planetos savo priešininkus, „žemė bus kupina Viešpaties pažinimo“ (Izaijo 11:9). Tuomet visi, kas myli Jehovą, džiaugsis „šlovinga Dievo vaikų laisve“ — ir jų maldos tikrai bus išklausytos (Romiečiams 8:18-21; Brb).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ar žinai, kodėl turėtume melstis?