Ar tu privalai tuo patikėti?

DVYLIKAMETIS mokinys stengiasi suvokti elementarius algebros principus. Jo mokytojas pateikė klasei iš pirmo žvilgsnio paprastai išsprendžiamą algebros uždavinį.

„Tarkim, x=y ir jų abiejų reikšmės lygios 1“, — pradėjo jis.

‛Kol kas viskas teisinga’, — pagalvojo mokinys.

Prirašęs keturias eilutes veiksmų, kurie atrodė logiški, mokytojas padarė stulbinančią išvadą: „Taigi 2=1!“

„Įrodykite, kad tai netiesa“, — pasakė jis suglumusiems mokiniams.

Neturėdamas pakankamai algebros žinių, jaunuolis negalėjo sugalvoti, kaip tai paneigti. Visi veiksmai atrodė visiškai teisingi. Ar dėl to jis turėtų patikėti, kad ši išvada teisinga? Juk mokytojas yra daug geresnis matematikos žinovas nei jis. Žinoma, vien dėl to mokinys neturėtų patikėti jo išvada! „Aš neprivalau įrodinėti, kad tai netiesa, — pagalvojo jaunuolis. — Sveika nuovoka sako man, kad tai nesąmonė“ (Patarlių 14:15, 18). Jis žinojo, kad nei mokytojas, nei mokiniai neiškeistų dviejų litų į vieną!

Nors po kurio laiko mokinys rado skaičiavimo klaidą, šis atvejis jam buvo gera pamoka. Netgi jei kažkas turintis daug daugiau žinių pasako gerai sugalvotą ir berods nepaneigiamą argumentą, klausytojas neprivalo patikėti kvaila išvada vien dėl to, kad šiuo metu jis negali jos paneigti. Mokinys vadovavosi praktišku Biblijos principu, užrašytu 1 Jono 4:1 (NW) — neskubėk patikėti viskuo, ką girdi, netgi jei tai teigia autoritetingas šaltinis.

Tačiau tai nereiškia, kad turėtum užsispyrusiai laikytis savo sampratos. Būtų neišmintinga nekreipti dėmesio į informaciją, kuri galėtų pataisyti klaidingą požiūrį. Kita vertus, jeigu koks nors asmuo, laikantis save autoritetingu ir daug išmanančiu, ką nors primygtinai tvirtina, neturėtum leistis ‛lengvai nukreipiamas nuo sveiko proto’ (2 Tesalonikiečiams 2:2). Mokytojas, žinoma, tik norėjo iškrėsti pokštą savo mokiniams. Vis dėlto kartais tai nėra tik nekalti pokštai. Kai kurie gali būti labai ‛gudrūs paklydimo pinklėms spęsti’ (Efeziečiams 4:14, Jr; 2 Timotiejui 2:14, 23, 24).

Ar žinovai visada teisūs?

Kad ir kaip gerai žinovai išmano kurią nors sritį, jų mintys gali būti prieštaringos, o nuomonė — nepastovi. Pamąstyk, pavyzdžiui, apie tebevykstančius medikų debatus dėl ligų atsiradimo. „Mokslininkai karštai ginčijasi, kokia yra pagrindinė ligų priežastis: prigimtis ar aplinkos veiksniai“, — sako Harvardo universiteto medicinos dėstytojas. Deterministai tvirtai įsitikinę, kad paveldėti genai lemia mūsų imlumą tam tikroms ligoms. Tačiau kiti tvirtina, kad pagrindinės ligų priežastys yra aplinkos poveikis ir gyvenimo būdas. Abi pusės gali tuojau paminėti tyrimų rezultatus bei statistiką, paremiančią jų požiūrį. Nepaisant to, debatai vis dar tęsiasi.

Žymiausiųjų mąstytojų mintys jau ne kartą pripažintos klaidingomis, nors savo laiku jos buvo laikomos neginčytinomis.  Filosofas Bertranas Raselas apibūdino Aristotelį kaip vieną „įtakingiausių filosofų“. Tačiau daugelį Aristotelio pažiūrų jis pavadino „visiškai klaidingomis“. Knygoje History of Western Philosophy Raselas rašė: „Šiais laikais kiekvienam postūmiui į priekį mokslo, logikos ir filosofijos srityse priešinosi Aristotelio sekėjai.“

„Tariamasis pažinimas“

Pirmiesiems krikščionims tikriausiai teko sutikti nemažai tokių asmenų, kurie buvo įžymių graikų filosofų Sokrato, Platono ir Aristotelio mokiniai. To meto išsilavinę žmonės manė turį didesnių protinių sugebėjimų nei dauguma krikščionių. Tik nedaugelis Jėzaus mokinių buvo išmintingi „žmonių akimis žiūrint“ (1 Korintiečiams 1:26). Išmokytieji to meto filosofų netgi manė, jog krikščionių įsitikinimai yra paprasčiausia „kvailystė“ ar „visiška nesąmonė“ (1 Korintiečiams 1:23; Phillips).

Jeigu būtum vienas iš pirmojo amžiaus krikščionių, ar tavęs nepaveiktų įtikinami tuometinės elitinės šviesuomenės argumentai? O gal tave sužavėtų jų protiniai sugebėjimai? (Kolosiečiams 2:4) Pasak apaštalo Pauliaus,tam neturėtų būti jokio pagrindo. Jis priminė krikščionims, kad Jehova žiūri į tų „išmintingųjų išmintį“ ir „protingųjų išmanymą“ kaip į kvailystę (1 Korintiečiams 1:19, Brb). Paulius klausia: „Ką šio pasaulio filosofas, rašytojas ar kritikas pasiekė savo išmintimi?“ (1 Korintiečiams 1:20, Phillips) Nepaisant įspūdingų protinių sugebėjimų, Pauliaus dienų filosofai, rašytojai ir kritikai nepateikė jokio realaus žmonijos problemų sprendimo kelio.

Taigi krikščionys suvokė, jog reikia saugotis, Pauliaus žodžiais sakant, „tariamojo pažinimo prieštaringų teigimų“ (1 Timotiejui 6:20). Paulius pavadino tokį pažinimą „tariamuoju“, nes jis neatitiko paties svarbiausio kriterijaus — nebuvo paremtas Dievo duotu šaltiniu, pagal kurį jį būtų galima patikrinti (Jobo 28:12; Patarlių 1:7). Neturėdami tokio pažinimo bei būdami apakinti didžiausio apgaviko — Šėtono, jie negalėjo tikėtis atrasti tiesą (1 Korintiečiams 2:6-8, 14; 3:18-20; 2 Korintiečiams 4:4; 11:14; Apreiškimo 12:9).

Biblija — įkvėptas vadovas

Pirmieji krikščionys niekuomet neabejojo, kad Dievo valia, tikslai ir principai yra užrašyti Šventajame Rašte (2 Timotiejui 3:16, 17). Tai padėjo apsisaugoti, kad ‛kas nors nenusineštų jų kaip grobio tuščia, apgaulinga filosofija, paremta žmonių padavimu’ (Kolosiečiams 2:8, Jr). Šiandieną yra susiklosčiusi tokia pati padėtis. Kitaip nei painios ir prieštaringos žmonių nuomonės, Dievo įkvėptas Žodis yra tvirtas pamatas, ant kurio galime statyti savo tikėjimą (Jono 17:17; 1 Tesalonikiečiams 2:13; 2 Petro 1:21). Jeigu neturėtume tokio pamato, mes tarsi bandytume įgyvendinti neįmanomą dalyką — pastatyti ką nors tvirta ant lakaus žmonių samprotavimų ir filosofijų smėlio (Mato 7:24-27).

‛Tačiau, palaukite, — kas nors galbūt pasakys, — argi mokslas neįrodė, jog Biblijoje esama klaidų ir dėl to ji yra ne ką patikimesnė už nuolat besikeičiančias žmonių filosofijas?’ Pavyzdžiui, anot Bertrano Raselo, „Kopernikas, Kepleris ir Galilėjus norėdami pakeisti nusistovėjusį požiūrį, kad Žemė yra visatos centras, turėjo paneigti Aristotelio, taip pat ir Biblijos teiginius“ (kursyvas mūsų). O ką galima pasakyti apie kreacionistų tvirtinimą, kad Biblija moko, esą žemė buvo sukurta per šešias 24 valandų trukmės dienas, nors faktai rodo žemę egzistuojant jau milijardus metų?

Iš tikrųjų Biblijoje nėra sakoma, kad Žemė yra visatos centras. To mokė bažnyčios  vadovai, kurie nesilaikė Dievo Žodžio. Pagal kūrimo aprašymą Pradžios knygoje žemė gali būti milijardų metų senumo ir jame nesakoma, kad kiekviena kūrimo diena truko tik 24 valandas (Pradžios 1:1, 5, 8, 13, 19, 23, 31; 2:3, 4). Nuoširdžiai įvertinę Bibliją suprantame, kad nors tai nėra mokslinis vadovėlis, joje, be jokių abejonių, nėra rašoma „visiška nesąmonė“. Iš tikrųjų ji visiškai derinasi su patvirtintomis mokslo žiniomis. *

„Proto jėga“

Nors daugelis Jėzaus mokinių buvo paprasti vyrai bei moterys, turintys tik pagrindinį išsilavinimą, Dievas davė jiems kitokių vertybių. Nepaisant įgyto išsilavinimo, jiems buvo suteiktas gebėjimas samprotauti ir mąstyti. Apaštalas Paulius skatino bendratikius pasitelkti savo „proto jėgą“, kad „galėtų suvokti Dievo valią — kas gera, tinkama ir tobula“ (Romiečiams 12:1, 2, NW).

Naudodamiesi Dievo suteiktu sugebėjimu samprotauti pirmieji krikščionys aiškiai matė, kad bet kokie filosofiniai teiginiai ar mokymai, nesiderinantys su įkvėptu Dievo Žodžiu, yra beverčiai. Kai kurie to meto išminčiai norėjo ‛užgniaužti tiesą’ ir nepaisė juos supančių Dievo egzistavimo įrodymų. „Girdamiesi esą išmintingi, tapo kvaili“, — rašė apaštalas Paulius. Jie atmetė tiesą apie Dievą ir jo tikslą, todėl „tuščiai svarstydami paklydo, ir neišmani jų širdis aptemo“ (Romiečiams 1:18-22, Jr; Jeremijo 8:8, 9).

Laikantys save išmintingais dažnai prieina prie išvados, kad „Dievo nėra“, „Biblija negalima pasitikėti“ arba „dabar nėra ‛paskutinės dienos’“. Šios ir panašios mintys Dievo akyse yra tokios pat kvailos, kaip ir teiginys „2=1“ (1 Korintiečiams 3:19). Nors kai kurie mano esą labai autoritetingi, tu neprivalai sutikti su jų padarytomis išvadomis, jei jie neigia Dievo egzistavimą, ignoruoja jo Žodį ir peržengia sveiko proto ribas. Taigi išmintingiausia leisti, kad „Dievas pasirodytų tiesakalbis, o kiekvienas žmogus — melagis“ (Romiečiams 3:4, Jr).

[Išnaša]

[Iliustracijos 31 puslapyje]

Kitaip nei nuolat besikeičiančios žmonių nuomonės, Biblija yra tvirtas tikėjimo pagrindas

[Šaltinių nuorodos]

Kairėje — Epikūras: Photograph taken by courtesy of the British Museum; viduryje — Platonas: National Archaeological Museum, Athens, Greece; dešinėje — Sokratas: Roma, Musei Capitolini