Kalėdų papročiai. Ar jie krikščioniški?

ARTĖJA Kalėdų šventės. Ką tai reiškia jums, jūsų šeimai bei bendradarbiams — dvasinį įvykį ar tiktai linksmybių tarpsnį? Ar jums tai metas apmąstyti Jėzaus Kristaus gimimą, ar nesukti sau galvos dėl krikščioniškų nuostatų?

Svarstydami šiuos klausimus turėkite omenyje, jog Kalėdų tradicijos gali skirtis, nelygu, kur gyvenate. Daugelyje šalių net skirtingai vadinama pati šventė. Pavyzdžiui, pavadinimas La Navidad, arba „Kristaus gimimas“, — taip ši šventė vadinama Lotynų Amerikos šalyse — būtent ir nurodo gimimą. Stabtelėkite ir apmąstykite kai kurias meksikiečių papročių detales. Tai gali padėti jums susidaryti savo nuomonę apie šią šventę.

Posadas, „Trys išminčiai“ ir Nacimiento

Iškilmės prasideda gruodžio 16-ąją — nuo posadas. Knygoje Mexico’s Feasts of Life rašoma: „Posadas — tai devynios magiškos Kalėdų išvakarių dienos, skirtos pažymėti Juozapo ir Marijos kelionę į Betliejų bei tą momentą, kai jie galiausiai surado malonę bei prieglobstį. Šeimos ir draugai kas vakarą susirenka kartu paminėti dienų prieš Kristaus gimimą.“

Pagal tradiciją grupė žmonių atsineša prie kokio namo Marijos bei Juozapo atvaizdus ir giedodami prašo prieglobsčio, arba posada. Esantieji name atsako giedojimu, kol galiausiai svečiams leidžiama įeiti. Tada prasideda pokylis. Iš pradžių jie užrištomis akimis su lazda rankoje vienas po kito bando sudaužyti piñata — didžiulį papuoštą molinį puodą, kabantį ant virvės. Jį sudaužius, pokylio dalyviai susirenka turinį (ledinukus, vaisius bei panašius dalykus). Po to užkandžiaujama, geriama, klausomasi muzikos bei šokama. Nuo gruodžio 16-osios iki 23-iosios surengiamos aštuonios posada vakaronės. 24-ąją iškilmingai paminima Nočebuena (Kalėdų išvakarės, arba Kūčios). Tada šeima stengiasi susirinkti drauge ypatingos vakarienės.

Netrukus ateina Naujieji metai. Jie švenčiami labai triukšmingai. Sakoma, jog sausio 5-osios vakarą vaikams žaislų atneša Tres Reyes Magos („trys išminčiai“). Sausio 6-ąją patiekiamas rosca de Reye (žiedo formos tešlainis); tai — iškilmių kulminacija. Kas nors jį valgydamas savo gabalėlyje ras mažą lėlytę, vaizduojančią kūdikėlį Jėzų. Radėjas įpareigojamas vasario 2-ąją organizuoti paskutinį pobūvį ir priimti svečius. (Kai kuriose vietovėse būna trys lėlytės, vaizduojančios „tris išminčius“.) Kaip matote, su Kalėdomis susijusiems pobūviams nėra galo.

Tuo laikotarpiu labai populiarios nacimiento (Kristaus gimimo scenos). Kas tai yra? Na, tiek viešose vietose, tiek bažnyčiose  bei namuose iš keraminių, medinių ar molinių figūrų (didelių ar mažų) kuriamos scenos. Jose vaizduojami Juozapas ir Marija, klūpantys priešais ėdžias, kuriose guli kūdikėlis. Dažnai čia būna ir piemenėlių bei Los Reyes Magos („išminčiai“). Veiksmo vieta — tvartelis, tad sceną gali papildyti vienas kitas gyvulys. Tačiau pagrindinė figūra yra kūdikėlis, ispanų kalba vadinamas el Niño Dios (kūdikėlis Dievas). Ši svarbiausia figūra čia gali būti padėta Kalėdų išvakarėse.

Kalėdų tradicijos iš arčiau

Apie visame pasaulyje gerai žinomas Kalėdų šventes enciklopedijoje The Encyclopedia Americana rašoma: „Dauguma dabartinių kalėdinių papročių savo kilme nėra kalėdiniai, o veikiau ikikrikščioniški bei nekrikščioniški. Juos perėmė krikščionių bažnyčia. Daugumai Kalėdų linksmybių pradžią davė romėnų saturnalijos, kurias jie švęsdavo gruodžio viduryje. Pavyzdžiui, iš jų perimti prabangūs pokyliai, dovanos bei žvakių deginimas.“

Lotynų Amerikoje pagrindiniai Kalėdų papročiai dar gali būti papildomi ir kitais. Galite paklausti: ‛Iš kokio šaltinio?’ Atvirai kalbant, daugelis norinčiųjų tvirtai laikytis Biblijos pripažįsta, jog kai kurie papročiai yra ne kas kita kaip actekų ritualai. Meksiko laikraštyje El Universal buvo aiškinama: „Įvairių ordinų vienuoliai pasinaudojo tuo, kad indėnų švenčių laikas sutapo su katalikų liturginiu kalendoriumi. Jie pritaikė tai savo evangelizacijos bei misionieriškai veiklai remti. Šventinius renginius ikiispaniškųjų dievų garbei jie pakeitė iškilmėmis, skirtomis krikščioniškoms dievybėms; įpynė europietiškų ir indėniškų švenčių bei linksmybių. Taip atsirado kultūrų sinkretizmas (samplaika), lėmęs savitų meksikietiškų terminų atsiradimą.“

 Enciklopedijoje The Encyclopedia Americana aiškinama: „Kristaus gimimo vaidinimai seniai tapo šios šventės dalimi... Sakoma, jog prakartėlę bažnyčioje pradėjęs rengti šventasis Pranciškus.“ Tokios scenos, vaizduojančios Kristaus gimimą, bažnyčiose buvo vaidinamos Meksikos kolonizavimo pradžioje. Jas organizuodavo pranciškonų vienuoliai, norėdami mokyti indėnus apie Kristaus gimimą. Ilgainiui populiaresnis paprotys tapo posadas. Kad ir kokia būtų buvusi pradinė posadas paskirtis, tai, kaip ji švenčiama šiandien, atskleidžia tikrąją šios šventės esmę. Tuo metu būdami Meksikoje galite išvysti arba pajusti tai, ką vieno straipsnio laikraščiui El Universal autorius pabrėžė savo komentaruose: „Posadas šventė, turinti priminti mums apie Jėzaus tėvų kelionę ieškant pastogės, tinkamos gimti kūdikėliui Dievui, dabar tėra tik girtuokliavimo, nesaikingumo, apsirijimo, tuštybės ir vis didėjančio nusikalstamumo dienos.“

Nacimiento idėja kilo kolonializmo laikais iš ankstesnių vaidinimų bažnyčiose. Nors kai kam ji atrodo patraukli, tačiau ar tiksliai atitinka Bibliją? Pagrįstas klausimas. Lankantis vadinamiesiems trims išminčiams, — iš tiesų jie buvo astrologai, — Jėzus su šeima nebegyveno tvartelyje. Jau buvo praėję kiek laiko ir jie gyveno name. Galbūt jums bus įdomu atkreipti dėmesį į šią įkvėpto pranešimo detalę, nurodytą Mato 2:1, 11. Be to, tikriausiai pastebėsite, jog Biblijoje nerašoma, kiek astrologų buvo. *

Lotynų Amerikoje „trys išminčiai“ atitinka Kalėdų senelį. Ten — kaip ir kitose šalyse — daugelis tėvų namuose paslepia žaislus. Paskiau, sausio 6-osios rytą, vaikai jų ieško kaip „trijų išminčių“ atneštos dovanos. Prekiautojams žaislais tai pelningas laikas. Kai kurie iš to, ką daugelis nuoširdžių žmonių supranta esant pramaną, susikrauna didelius pinigus. Populiariu mitu apie „tris išminčius“ nebetiki daugelis, netgi maži vaikai. Nors kai kam nepatinka, kad šiuo mitu nebetikima, tačiau ko galima laukti iš fantazijos, palaikomos vien dėl tradicijos bei komercinių tikslų?

Pirmieji krikščionys Kristaus gimimo, arba Kalėdų, nešventė. Vienoje enciklopedijoje apie tai rašoma: „Tokios šventės pirmųjų amžių krikščionių bažnyčioje nebuvo, nes apskritai krikščionys veikiau minėdavo įžymių žmonių mirtį nekaip jų gimimą.“ Biblijoje gimtadienių šventės siejamos su pagonimis, o ne su tikraisiais Dievo garbintojais (Mato 14:6-10).

Žinoma, tai nereiškia, jog nėra naudinga sužinoti apie tikrus įvykius, susijusius su Dievo Sūnaus gimimu, bei juos atsiminti. Faktais pagrįsti Biblijos pranešimai suteikia įžvalgos ir pamoko tuos, kurie trokšta vykdyti Dievo valią.

 Kas apie Jėzaus gimimą rašoma Biblijoje

Patikimą informaciją apie Jėzaus gimimą rasite Evangelijose pagal Matą bei Luką. Jose rašoma, jog angelas Gabrielius Galilėjos mieste Nazarete aplankė jauną mergelę Mariją. Su kokia žinia? „Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo“ (Luko 1:31-33).

Ši žinia Mariją labai nustebino. Būdama netekėjusi ji paklausė: „‛Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?’ Angelas jai atsakė: ‛Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.’“ Tada Marija suprato, jog tokia Dievo valia ir tarė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Luko 1:34-38).

Angelas paaiškino Juozapui apie stebuklingą gimimą, kad šis neatleistų Marijos, kaip, sužinojęs apie jos nėštumą, jau buvo nutaręs. Tada jis noriai prisiėmė pareigą rūpintis Dievo Sūnumi (Mato 1:18-25).

Vėliau dėl ciesoriaus Augusto įsakymo Juozapas su Marija buvo priversti keliauti iš Galilėjos Nazareto į Judėjos Betliejų — savo protėvių miestą, — kur turėjo užsirašyti. „Jiems tenai esant, prisiartino metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Luko 2:1-7).

Luko 2:8-14 aprašoma, kas vyko toliau: „Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas tarė: ‛Nebijokite! Štai aš skelbiu jums gerąją naujieną, kuri bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose.’ Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: ‛Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!’“

Astrologai

Mato pranešime minima, jog astrologai iš Rytų atkeliavo į Jeruzalę ieškodami, kur gimė žydų karalius. Tai labai rūpėjo ir karaliui Erodui, tačiau jo ketinimai nebuvo dori. „Siųsdamas [astrologus] į Betliejų, jis tarė: ‛Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.’“ Suradę berniuką, astrologai „atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros“. Tačiau į Jeruzalę jie negrįžo, nes ‛sapne buvo įspėti pas Erodą nebegrįžti’. Dievas per angelą perspėjo Juozapą apie Erodo kėslus. Tuomet Juozapas ir Marija su sūneliu pabėgo į Egiptą. Po to, stengdamasis pašalinti naująjį Karalių, žiaurus karalius Erodas įsakė Betliejuje bei jo apylinkėse išžudyti visus berniukus. Kokio amžiaus? Dvejų metų ir jaunesnius (Mato 2:1-16).

Ką sužinome iš šio pranešimo?

Apsilankiusieji astrologai — kad ir kiek jų čia buvo — negarbino tikrojo Dievo. Biblijos vertimo La Nueva Biblia Latinoamérica (išleista 1989 m.) išnašoje teigiama: „Tie magai buvo ne karaliai, o būrėjai, pagonių žyniai.“ Jie atvyko vadovaudamiesi savo žiniomis apie žvaigždes, kuriomis tikėjo. Jei Dievas būtų norėjęs nukreipti juos pas kūdikį, jis būtų juos nuvedęs tiesiai į vietą ir jiems nebūtų reikėję pirmiau vykti į Jeruzalę bei Erodo rūmus. Vėliau, kad apsaugotų  kūdikį, Dievas įsikišo ir pakeitė jų kelionės planus.

Kalėdų laikotarpiu šis pranešimas dažnai apgaubiamas mistiška bei romantiška atmosfera, užtemdančia svarbiausią dalyką, kad šis kūdikis, kaip buvo pareikšta Marijai bei piemenims, gimė būti didingu Karaliumi. Jėzus Kristus nebėra kūdikis ar vaikas. Jis — valdantis Dievo Karalystės Karalius, kuris netrukus pašalins visas Dievo valiai besipriešinančias valdžias ir išspręs visas žmonijos problemas. Tai Karalystė, kurios prašome Viešpaties maldoje (Danieliaus 2:44; Mato 6:9, 10).

Iš angelo žodžių piemenims sužinome, jog galimybė išsigelbėti duota kiekvienam, kas nori išgirsti gerąją naujieną. Tie, kurie pelno Dievo palankumą, tampa „geros valios žmonėmis“. Valdant Jėzaus Kristaus Karalystei atsiveria nuostabi taikos visame pasaulyje perspektyva, tačiau žmonės turi noriai vykdyti Dievo valią. Ar Kalėdų laikotarpis prisideda prie to, ar jis atspindi tą troškimą? Daugybei nuoširdžių žmonių, kurie nori laikytis Biblijos, atsakymas akivaizdus (Luko 2:10, 11, 14).

[Išnaša]

[Rėmelis 4 puslapyje]

KAI KURIUOS TAI TURĖTŲ NUSTEBINTI

Savo knygoje The Trouble With Christmas rašytojas Tomas Flinas pateikė išvadas, kurias padarė daug metų gilindamasis į Kalėdų šventę:

„Daugybė tradicijų, kurias siejame su Kalėdomis, yra kilusios iš ikikrikščioniškų pagonių religinių tradicijų. Kai kurios iš jų turi socialinį, seksualinį ar kosmologinį atspalvį. Dėl to šiuolaikiniai išsilavinę, neabejingi kultūrai žmonės, aiškiau suvokiantys šių tradicijų kilmę, gali būti paskatinti jų atsisakyti“ (19 puslapis).

Pateikęs gausybę patvirtinančios informacijos, Flinas grįžta prie esminio teiginio: „Vienas iš Kalėdų — Kristaus gimimo šventės — paradoksų yra tas, kad jų turinyje iš tikrųjų beveik nėra nieko krikščioniško. Jei atmestume visa, kas ikikrikščioniška, diduma likusių elementų pasirodytų esą veikiau pokrikščioniški nekaip krikščioniški“ (155 puslapis).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Pranešime apie Jėzaus gimimą buvo nurodytas būsimas jo, kaip Dievo išrinkto Karaliaus, vaidmuo