Kodėl tu tarnauji Dievui?

Vienas dievobaimingas karalius sykį davė patarimą sūnui: „Pažink savo tėvo Dievą ir tarnauk jam visa širdimi ir visa gyvastimi“ (1 Metraščių 28:9). Jehova, be abejo, nori, kad garbintojai tarnautų jam dėkinga širdimi.

VISI Jehovos liudytojai galime patvirtinti, kokios sklidinos dėkingumo buvo mūsų širdys pirmąkart išgirdus Biblijos pažadus. Kasdien sužinodavome ką nors nauja apie Dievo tikslus. Gausėjant mūsų žinioms apie Jehovą, stiprėjo troškimas tarnauti jam „visa širdimi ir visa gyvastimi“.

Daugelis Jehovos liudytojų ne tik iš pradžių, bet ir visą gyvenimą tarnauja Dievui lydimi beribio džiaugsmo. Tačiau kai kurių krikščionių pirmieji žingsniai buvo puikūs, o vėliau svarūs argumentai, skatinę tarnauti Dievui, jų atmintyje išblėso. Nenusimink, jei ir tau taip atsitiko. Džiaugsmą galima susigrąžinti. Kaip?

Nepamiršk savo palaimų

Pirmiausia apmąstyk kasdien iš Dievo gaunamas palaimas. Pagalvok apie puikias Jehovos dovanas: jo įvairiausius kūrinius, prieinamus visokios socialinės bei materialinės padėties žmonėms, maistą bei gėrimą, neblogą sveikatą, mums žinomą Biblijos tiesą ir svarbiausią jo dovaną — Sūnų. Savo mirtimi jis atvėrė mums kelią tarnauti Dievui švaria sąžine (Jono 3:16; Jokūbo 1:17). Kuo daugiau apmąstysi Dievo gerumą, tuo dėkingesnis būsi ir širdis skatins tarnauti vertinant viską, ką jis padarė. Tuomet pritarsi tokiems psalmininko žodžiams: „Viešpatie, mūsų Dieve, tu daug mums padarei! Nuostabūs tavo darbai ir užmojai! Panašaus į tave nėra! Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti, nes jų tiek daug“ (Psalmyno 40:6 [40:5, Brb]).

Šiuos žodžius parašė Dovydas — vyras, kurio gyvenimas nebuvo lengvas. Jaunystėje jam teko nemažai slapstytis, nes nedoras karalius Saulius bei jo sargybiniai norėjo jį nužudyti (1 Samuelio 23:7, 8, 19-23). Be to, jis turėjo grumtis su savo paties silpnybėmis. Tai Dovydas paminėjo 40-oje psalmėje: „Mane supa nesuskaičiuojami vargai, apniko nuodėmės, nebematau; jų daugiau negu plaukų man ant galvos“ (Psalmyno 40:13 [40:12, Brb]). Be abejo, Dovydas turėjo daug bėdų, tačiau nepalūžo. Jis nepamiršdavo iš Jehovos gaunamų palaimų ir žinojo, kad jų nepalyginamai daugiau nei vargų.

Jei esi slegiamas vargų ar jautiesi nevisavertis, tau reikėtų kaip Dovydui pamąstyti apie savo palaimas. Juk dėkingumas už jas paskatino pasiaukoti Jehovai, tad panašios mintys gali padėti susigrąžinti prarastą  džiaugsmą ir tarnauti Dievui dėkinga širdimi.

Pagalba susirinkime

Mums būtina ne tik apmąstyti Jehovos gerumą, bet ir bendrauti su kitais krikščionimis. Reguliariai bendraudami su vyrais, moterimis bei jaunuoliais, kurie myli Dievą ir yra pasiryžę jam tarnauti, atsigauname. Jų pavyzdys gali paskatinti mus tarnauti Jehovai visomis jėgomis. Be to, ir patys galime padrąsinti bendratikius lankydamiesi Karalystės salėje.

Parėję namo po sunkios darbo dienos ar prislėgti kokių nors problemų bei silpnybių, galbūt nesame linkę eiti sueigon į Karalystės salę. Tokiais atvejais turime nenuolaidžiauti sau ir, vaizdžiai tariant, ‛tramdyti savo kūną’, kad paklustume įsakymui rinktis draugėn su bendratikiais (1 Korintiečiams 9:26, 27; Hebrajams 10:23-25).

Jei mums taip nutinka, ar turėtume manyti nebemylį Jehovos? Tikrai ne. Brandūs senovės laikų krikščionys, tikrai mylėję Dievą, irgi turėjo įtempti visas jėgas norėdami vykdyti jo valią (Luko 13:24). Tai patyrė ir apaštalas Paulius. Jis atvirai kalbėjo apie savo jausmus: „Aš žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, negyvena gėris. Mat gero trokšti sugebu, o padaryti — ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu“ (Romiečiams 7:18, 19). O korintiečiams jis sakė: „Kad aš skelbiu Evangeliją, neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė... Jeigu tai daryčiau savo valia, gaučiau atlygį; bet kadangi darau ne savo valia, atlieku tik man patikėtą tarnybą“ (1 Korintiečiams 9:16, 17).

Kaip ir mes, Paulius turėjo nuodėmingų polinkių, trukdžiusių jam daryti, kas teisinga. Vis dėlto jis įtemptai ir dažniausiai sėkmingai kovojo su tomis silpnybėmis. Be abejo, Paulius jas įveikė ne savo jėgomis. Jis rašė: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13). Jehova, stiprinęs Paulių, padės ir tau teisingai elgtis, jei jo šauksiesi (Filipiečiams 4:6, 7). Todėl ‛narsiai kovok už tikėjimą’ ir Jehova tave laimins (Judo 3, Brb).

Nebūk vienišas šioje kovoje. Jehovos liudytojų susirinkime tau neatsisakys padėti brandūs krikščionys, irgi ‛kovojantys už tikėjimą’. Kreipkis į kurį nors vyresnįjį paramos ir jis stengsis tave ‛padrąsinti’ (1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb). Jo priedermė — būti „pastoge nuo vėjo, prieglobsčiu nuo audros“ (Izaijo 32:2).

„Dievas yra meilė“ ir nori, kad garbintojai jam tarnautų iš meilės (1 Jono 4:8). Jei trokšti, kad tavo meilė Dievui vėl liepsnotų, ženk nurodytus žingsnius — nenusivilsi.