Padėk kitiems elgtis, kaip verta Jehovos

„Nesiliaujame už jus meldę ir prašę, ... kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių“ (KOLOSIEČIAMS 1:9, 10).

1, 2. Koks gali būti ypatingas džiaugsmo bei pasitenkinimo šaltinis?

„GYVENAME paprastai — kaime, furgone, todėl galime daugiau laiko skirti gerosios naujienos skelbimui. Esame gausiai palaiminti: padėjome daugeliui žmonių pasiaukoti Jehovai“, — sako visalaikių skelbėjų pora, tarnaujanti Pietų Afrikos Respublikoje.

² Ar sutinki, jog padėdamas kitiems patiri džiaugsmą? Yra žmonių, nuolat besirūpinančių ligoniais, vargetomis, vienišaisiais ir dėl to jaučiančių pasitenkinimą. Tikrieji krikščionys neabejoja, jog didžiausia parama yra dalintis su kitais žiniomis apie Jehovą Dievą bei Jėzų Kristų. Tik taip galima paskatinti žmones pripažinti Jėzaus auką, padėti jiems išsiugdyti gerus santykius su Dievu ir stoti į amžinojo gyvenimo kelią (Apaštalų darbų 3:19-21; 13:48).

3. Apie kokią pagalbą verta pamąstyti?

³ O kaip galima padėti tiems, kurie jau tarnauja Dievui — žengia „Keliu“? (Apaštalų darbų 19:9) Be abejo, tu visada skiri jiems nemažai dėmesio, tačiau nežinai, kaip gali padėti daugiau. O gal tavo galimybės paremti bendratikius yra ribotos ir tai neleidžia tau patirti didesnio pasitenkinimo (Apaštalų darbų 20:35). Laiškas kolosiečiams nušviečia abu šiuos klausimus.

4. a) Kokiomis aplinkybėmis Paulius parašė laišką kolosiečiams? b) Koks buvo Epafro vaidmuo?

⁴ Laišką Kolosų krikščionims apaštalas Paulius parašė iš Romos tuomet, kai buvo laikomas areštuotas namuose. Jis turėjo teisę priiminėti lankytojus, ir, be abejo, pasinaudojo šia ribota laisve skelbti Dievo Karalystę (Apaštalų darbų 28:16-31). Jį galėdavo lankyti bendratikiai, o kai kurie galbūt net kalėjo su juo (Kolosiečiams 1:7, 8; 4:10). Vienas iš jų buvo uolus evangelistas Epafras iš Kolosų miesto, įsikūrusio Frygijoje — Mažosios Azijos šalyje į rytus nuo Efezo, kur driekiasi plynaukštės (šiuolaikinė Turkija). Epafras padėjo įkurti Kolosų susirinkimą, taip pat rūpinosi gretimų miestų, Laodikėjos bei Hierapolio, susirinkimais (Kolosiečiams 4:12, 13). Kodėl Epafras atkeliavo į Romą pasimatyti su Pauliumi ir ko mus pamoko apaštalo laiškas?

Veiksminga parama kolosiečiams

5. Ką Paulius parašė kolosiečiams ir kodėl?

⁵ Norėdamas pasikalbėti su Pauliumi apie padėtį Kolosų susirinkime, Epafras įveikė nelengvą kelią į Romą. Jis papasakojo Pauliui apie kolosiečių tikėjimą, meilę bei evangelizacinę veiklą (Kolosiečiams 1:4-8). Tačiau Epafras tikriausiai išsakė ir savo nerimą dėl tam tikros blogos įtakos, keliančios pavojų kolosiečių dvasingumui. Paulius parašė įkvėptą laišką, kuriame atrėmė kai kurias klaidingų mokytojų skleidžiamas pažiūras. Jis ypač sutelkė dėmesį į Jėzaus Kristaus veiklos svarbą. * Ar jis apsiribojo tik esminių Biblijos  tiesų aiškinimu? Kaip dar Paulius galėjo padėti kolosiečiams ir ko mes pasimokome apie pagalbą kitiems?

6. Ką Paulius pabrėžė savo laiške kolosiečiams?

⁶ Pirmiausia Paulius pamini pagalbą, kurią galbūt pamirštame. Tai galimybė veiksmingai padėti per atstumą, panašiai kaip Pauliui su Epafru būnant toli nuo Kolosų. Paulius patikino: „Nuolat melsdamiesi už jus, mes dėkojame Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui.“ Apaštalas ir Epafras meldėsi už Kolosų krikščionis. Paulius pridūrė: „Todėl ir mes nuo tos dienos, kada tai išgirdome, nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu“ (Kolosiečiams 1:3, 9).

7, 8. Už ką dažnai patys meldžiamės bei girdime meldžiantis susirinkime?

⁷ Žinome Jehovą esant „maldų klausytoją“, todėl neabejojame jo noru išklausyti mūsų prašymus, kurie derinasi su jo valia (Psalmyno 65:2, A. Jurėno vertimas, 2000; 86:6; Patarlių 15:8, 29; 1 Jono 5:14). Tačiau kokios yra tavo maldos už kitus?

⁸ Dažnai galbūt prisimename ‛brolius visame pasaulyje’ ir už juos meldžiamės (1 Petro 5:9). Taip pat kreipiamės į Jehovą dėl krikščionių bei kitų žmonių, gyvenančių ten, kur įvyko stichinė nelaimė ar tragedija. Pavyzdžiui, apie badą Judėjoje išgirdę kitur gyvenantys pirmojo amžiaus Kristaus sekėjai prieš pasiųsdami materialinę paramą tikriausiai daug meldėsi už savo brolius (Apaštalų darbų 11:27-30). Šiandien krikščionių sueigose dažnai irgi sakomos maldos už visą broliją ar jos dalį ir klausytojai joms pritaria savo „amen“ (1 Korintiečiams 14:16).

Tegu tavo maldos būna konkrečios

9, 10. a) Kokios maldos rodo, jog dera melstis už konkrečius asmenis? b) Ko reikėjo prašyti maldoje už Paulių?

⁹ Biblijoje yra maldų, kuriose išsakyti daug konkretesni, asmeniškesni dalykai. Pamąstyk apie Jėzaus žodžius, užrašytus Luko 22:31, 32. Jis buvo su 11 ištikimų apaštalų ir jiems reikėjo Dievo paramos sunkiomis ateities dienomis, todėl Jėzus meldėsi už juos visus (Jono 17:9-14). Vis dėlto Jėzus dar atskirai meldėsi už vieną iš mokinių — Petrą. Štai Eliziejus irgi prašė Dievo už vieną žmogų, savo tarną (2 Karalių 6:15-17). Apaštalas Jonas meldė fizinės ir dvasinės sveikatos Gajui (3 Jono 1, 2). Biblijoje paminėtos maldos už tam tikrų žmonių grupę (Jobo 42:7, 8; Luko 6:28; Apaštalų darbų 7:60; 1 Timotiejui 2:1, 2).

¹⁰ Pauliaus laiškuose pabrėžiama konkrečių maldų svarba. Apaštalas prašė melstis už jį bei jo bendražygius. Kolosiečiams 4:2, 3 rašoma: „Būkite atsidėję maldai, budėkite su ja dėkodami; melskitės ir už mus, kad Dievas mums atvertų žodžio duris skelbti Kristaus slėpinį, dėl kurio aš kalinamas.“ Atkreipk dėmesį ir į kitus pavyzdžius — Romiečiams 15:30; 1 Tesalonikiečiams 5:25; 2 Tesalonikiečiams 3:1; Hebrajams 13:18.

11. Už ką meldėsi Epafras būdamas Romoje?

¹¹ Taip darė ir Pauliaus bendražygis Romoje. „Jus sveikina jūsiškis Epafras, ... kuris visuomet grumiasi už jus maldose“ (Kolosiečiams 4:12). Žodis „grumiasi“ asocijuojasi su senovės žaidynių dalyviu. Ar Epafras karštai meldė tiesiog už pasaulinę bendratikių organizaciją, už visus Mažosios Azijos tikruosius garbintojus? Paulius rašo, jog Epafras meldėsi už kolosiečius. Epafras žinojo jų padėtį.  Nors mums nežinomi jų vardai nei juos slėgę sunkumai, galime įsivaizduoti kai kurias aplinkybes. Galbūt jaunasis Linas kovojo su vyraujančios filosofijos, o Rufas — su anksčiau išpažinto judaizmo įtaka. Gal Persidei, turinčiai netikintį vyrą, reikėjo kantrybės bei išminties auklėjant vaikus Viešpaties dvasia, o sirgusiam nepagydoma liga Asinkritui — daugiau paguodos? Be abejo, Epafras pažinojo savojo susirinkimo krikščionis ir karštai meldėsi už juos, nes abu su Pauliumi troško, kad šie pasiaukoję žmonės elgtųsi, kaip verta Jehovos.

12. Kaip konkrečiai galėtume išsakyti prašymus savo maldose?

¹² Ar tai mums ne pavyzdys, kaip padėti kitiems? Minėjome, jog krikščionių susirinkimuose viešosios maldos tema dažnai yra platesnė, nes atsižvelgiama į klausytojų įvairovę. Tačiau mūsų asmeninių bei šeimos maldų turinys gali būti visiškai konkretus. Prašydami Dievą vadovauti bei laiminti visus keliaujančiuosius prižiūrėtojus ir dvasinius ganytojus, ar neturėtume kai kurių paminėti vardais? Pavyzdžiui, kodėl nepaminėjus jūsų susirinkimą lankančio rajono prižiūrėtojo arba Knygos studijų grupės vadovo? Iš Filipiečiams 2:25-28 bei 1 Timotiejui 5:23 eilučių sužinome, jog Pauliui rūpėjo Timotiejaus bei Epafrodito sveikata. Ar ir mums nederėtų melstis už sergančius pažįstamus?

13. Kokias aplinkybes dera paminėti savo maldose?

¹³ Aišku, nederėtų kištis į asmeninius reikalus, tačiau maldos turi atspindėti nuoširdų domėjimąsi bei rūpinimąsi kitais (1 Timotiejui 5:13; 1 Petro 4:15). Galbūt kuris nors brolis neteko darbo ir mes negalime padėti. Vis dėlto savo maldose tiktų paminėti jo vardą bei jį slegiančias problemas (Psalmyno 37:25; Patarlių 10:3). Ar rūpinamės pagyvenusia seserim, likusia vieniša todėl, kad buvo nusistačiusi tekėti ne kitaip, o „tik Viešpatyje“? (1 Korintiečiams 7:39) Kodėl savo maldose nepaprašius jai Jehovos palaimos ir paramos, kad ji toliau ištikimai tarnautų Dievui? O štai du vyresnieji, davę patarimą suklydusiam broliui, ar negalėtų kartkartėmis paminėti jį savo maldose?

14. Kaip konkrečiomis maldomis galime padėti kitiems?

¹⁴ Yra daugybė asmeninėje maldoje minėtinų aplinkybių, dėl kurių mūsų pažįstamiems reikia Jehovos paramos, — paguodos, išminties, šventosios dvasios bei kurio nors iš jos vaisių. Atstumas bei kitos priežastys gali sukliudyti mums materialiai ar kitaip paremti savo brolius ir seseris, tačiau nepamirškime pasimelsti už juos. Jie, be abejo, nori elgtis, kaip verta Jehovos, ir kad taip gyventų diena iš dienos, gali prireikti mūsų pagalbos. Malda yra mūsų puiki parama (Psalmyno 18:3 [18:2, Brb]; 20:2, 3 [20:1, 2, Brb]; 34:16 [34:15, Brb]; 46:2 [46:1, Brb]; 121:1-3).

Stiprink kitus

15. Kodėl mus turi dominti Laiško kolosiečiams pabaigoje išsakytos mintys?

¹⁵ Karšta konkreti malda, aišku, ne vienintelė pagalba žmogui, ypač tam, kuris gyvena  šalia ir yra mums labai brangus. Apie tai aiškiai pasakyta Laiške kolosiečiams. Daugelio biblistų manymu, davęs esminius pamokymus bei praktinius patarimus, Paulius priduria tik „sveikinimus“ (Kolosiečiams 4:7-18). Tačiau mes matome, jog laiško pabaigoje yra reikšmingų patarimų, iš kurių galime daug ko pasimokyti.

16, 17. Ką galima pasakyti apie Kolosiečiams 4:10, 11 paminėtus brolius?

¹⁶ Paulius rašė: „Jus sveikina kalėjimo draugas Aristarchas ir Barnabo pusbrolis Morkus; dėl jo jau esate gavę nurodymų: jeigu jis atvyktų pas jus, priimkite jį. Dar jus sveikina Jėzus, vadinamas Justu. Iš apipjaustytųjų jie vieninteliai su manimi darbuojasi Dievo karalystei; jie yra tapę mano paguoda“ (Kolosiečiams 4:10, 11).

¹⁷ Paulius išvardijo kai kuriuos ypač vertus paminėti brolius. Jie buvo apipjaustytieji, tai yra žydai. Romoje gyveno daug apipjaustytų žydų. Kai kurie jų buvo krikščionys, tačiau būtent paminėtieji padėdavo Pauliui. Matyt, šie nesigėdijo bendrauti su pagoniškos kilmės krikščionimis ir drauge su Pauliumi mielai skelbė svetimtaučiams (Romiečiams 11:13; Galatams 1:16; 2:11-14).

18. Kaip Paulius pagyrė kai kuriuos su juo buvusius brolius?

¹⁸ Atkreipk dėmesį į Pauliaus žodžius: „Jie yra tapę mano paguoda [„stipria parama“, NW]“ (kursyvas mūsų). Jis pavartojo tokį graikišką žodį, kuris tik vieną kartą paminėtas Biblijoje. Daugelis verčia jį „paguoda“, tačiau šitaip paprastai verčiamas kitas  graikiškas žodis (parakaléo). Pastarąjį Paulius tame pačiame laiške vartoja visur, išskyrus Kolosiečiams 4:11 (Mato 5:4; Apaštalų darbų 4:36; 9:31; 2 Korintiečiams 1:4; Kolosiečiams 2:2; 4:8).

19, 20. a) Ką reiškia Pauliaus pasakyta frazė apie jam talkinusius brolius Romoje? b) Kuo tie broliai galėjo padėti Pauliui?

¹⁹ Pauliaus išvardyti krikščionys guodė, be abejo, ne tik žodžiais. Graikiškas žodis, Kolosiečiams 4:11 išverstas „stipri parama“, pasaulietiniuose šaltiniuose kartais vartojamas skausmą malšinantiems vaistams nurodyti. Biblijos vertime New Life Version ši frazė skamba taip: „Kokia parama jie man buvo!“ Vertime Today’s English Version pasakyta taip: „Jie man buvo didelė parama.“ Kaip tie krikščionys broliai, gyvenę netoli Pauliaus, jį paremdavo?

²⁰ Pauliui buvo leista priiminėti lankytojus, tačiau jis turėjo daug tokių reikalų, kurių pats negalėjo padaryti, pavyzdžiui, nusipirkti būtiniausių dalykų: maisto, žieminių rūbų. Kaip jis apsirūpindavo Rašto ritiniais studijavimui arba rašymo reikmenimis? (2 Timotiejui 4:13) Ar nemanai, kad tokiais atvejais anie broliai kaip tik ir ateidavo Pauliui į pagalbą: nupirkdavo, ko reikėdavo, ir atlikdavo kitus pavedimus? Galbūt apaštalui rūpėdavo žinoti kurio nors susirinkimo padėtį bei jį sustiprinti. Areštuotas Paulius negalėdavo ten nuvykti, tad tikriausiai vietoj jo paminėti broliai nukeliaudavo su kokia nors žinia ir grįždavo su pranešimais. Kaip tai jį stiprino!

21, 22. a) Kodėl mūsų dėmesį turi prikaustyti žodžiai iš Kolosiečiams 4:11? b) Kokiais atvejais galėtume taikyti sau Pauliaus padėjėjų pavyzdį?

²¹ Tai, ką Paulius pavadino „stipria parama“, pamoko mus, kaip padėti bendratikiams. Jie galbūt elgiasi, kaip verta Jehovos: laikosi jo moralinių normų, lanko krikščionių sueigas ir skelbia. Jie verti mūsų padėkos  žodžių. Tačiau ar negalėtume daugiau pasitarnauti ir būti „stipria parama“ kaip anie vyrai Pauliui?

²² Ar negalėtumei į šeimos vaišes, tarkim, į nedidelį savo draugų bei giminaičių sambūrį pasikviesti sesers, kuri, klausydama patarimo iš 1 Korintiečiams 7:37, liko vieniša? O kodėl nepasiūlius jai keliauti drauge su savo šeima į kongresą ar atostogauti? Be to, derėtų patogiu laiku padėti tokiai sesei apsipirkti maisto. Taip tinka pasirūpinti ir našlėmis, našliais bei tais, kurie nebegali vairuoti. Jiems ką nors pasakojant, pavyzdžiui, kaip išsirinkti gerų vaisių ar vaikams rūbų, tau yra gera proga pasimokyti iš jų patirties (Kunigų 19:32; Patarlių 16:31). Šitaip gali būti ugdomi artimi ryšiai ir tokie žmonės nesidrovės prireikus paprašyti parnešti vaistų ar kitaip padėti. Tu irgi gali sekti brolių, gyvenusių Romoje netoli Pauliaus ir tikriausiai teikusių jam stiprią praktinę paramą, pavyzdžiu. Kaip tuomet, taip ir dabar susilaukiama daugiau palaimų — stiprėja meilės saitai bei mūsų tvirtas ryžtas drauge ištikimai tarnauti Jehovai.

23. Kam kiekvienas iš mūsų turėtų aukoti laiką?

²³ Kiekvienam derėtų apmąstyti šiame straipsnyje paminėtus pavyzdžius. Jie paprasti, tačiau primena mums gyvenimo aplinkybes, skatinančias daugiau pasitarnauti savo broliams bei seserims kaip „stipri parama“. Tai ne humanitarinės veiklos mėgdžiojimas, nes tokio tikslo neturėjo nė broliai, paminėti Kolosiečiams 4:10, 11 (Brb). Jie buvo „bendradarbiai dėl Dievo karalystės“ ir savo parama stiprino brolius toje veikloje. Mes irgi turime daryti tą patį.

24. Koks yra mūsų maldų už bendratikius bei pastangų juos sustiprinti pagrindinis tikslas?

²⁴ Savo maldose minime kitų vardus ir stengiamės juos stiprinti būdami tikri, jog mūsų broliai bei seserys trokšta ‛elgtis, kaip verta Viešpaties ir tobulai jam patikti’ (Kolosiečiams 1:10). Tai siejasi su kitu dalyku, kurį Paulius paminėjo rašydamas apie Epafro maldas už kolosiečius, — būtent, kad šie ‛liktų visiškai subrendę ir tvirtai įsitikinę, kokia yra Dievo valia’ (Kolosiečiams 4:12, NW). Kaip mes patys galėtume būti tokie? Pasvarstykime.

[Išnaša]

Ar atkreipei dėmesį?

• Kaip mes galėtume daugiau pasitarnauti kitiems savo maldomis?

• Kaip kai kurie krikščionys ‛stipriai parėmė’ Paulių?

• Kokiomis aplinkybėmis mes galėtume ‛stipriai paremti’?

• Koks yra mūsų maldų už brolius bei seseris ir pastangų juos stiprinti tikslas?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Ar negalėtumei pasikviesti kurį nors krikščionį į savo šeimos išvykas?

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of Green Chimney’s Farm