Karo žaizdos

„KARE laimėtojų nebūna, tik pralaimėtojai“, — pažymėjo vienas kareivis, kovojęs Antrojo pasaulinio karo frontuose. Daugelis jam pritars. Karo pasekmės būna siaubingos; tiek nugalėtojai, tiek nugalėtieji moka baisią kainą. Net pasibaigus ginkluotam konfliktui, milijonams tenka kęsti didžiausias kančias.

Kokias? Per karą žūsta daug gyventojų, todėl padaugėja našlaičių ir našlių. Išlikusieji turi gydytis ne tik baisius kūno sužalojimus, bet ir emocinius randus. Milijonai žmonių galbūt nuskursta ar turi bėgti iš šalies. Nesunku įsivaizduoti, kokia neapykanta ir sielvartas glūdi širdyse tų, kurie išgyveno tokius baisumus!

Maudžiančios žaizdos

Žaizdas, karo įrėžtas žmonių širdyse, nenustoja mausti ir tuomet, kai nutraukiama ugnis, nutyla pabūklai ir kareiviai grįžta namo. Tolesnės kartos gali slėpti giliai įsišaknijusį kartėlį viena kitai. Taip vieno karo padarytos žaizdos būna pagrindinė kito karo priežastis.

Pavyzdžiui, 1919 metais pasirašyta Versalio sutartimi (ja formaliai užsibaigė Pirmasis pasaulinis karas) Vokietijai buvo primestos sąlygos, kurias jos piliečiai laikė priespauda ir kerštu. Remiantis The Encyclopædia Britannica, tos sutarties sąlygos „sukėlė vokiečių pasipiktinimą ir paskatino ieškoti, kaip atsikeršyti“. Po keliolikos metų „pasipiktinimas taikos sutartimi davė Hitleriui dingstį griebtis veiksmų“ ir tai vedė prie Antrojo pasaulinio karo.

Antrasis pasaulinis karas, prasidėjęs Lenkijoje, apėmė ir Balkanų šalis. Žaizdos, penktajame dešimtmetyje padarytos vienų etninių grupių kitoms, paruošė kelią Balkanų karui XX amžiaus pabaigoje. „Užburtas neapykantos ir keršto ratas tebesisuka iki pat mūsų dienų“, — buvo komentuojama Vokietijos laikraštyje Die Zeit.

Kad žmonija gyventų taikingai, karo žaizdos tikrai turi būti išgydytos. Kaip tai įmanoma? Kas padėtų išrauti neapykantą ir širdgėlą? Kas gali išgydyti karo žaizdas?

 [Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

VIRŠELIS: Fatmir Boshnjaku

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 3 puslapyje]

U.S. Coast Guard photo; UN PHOTO 158297/J. Isaac