Naujasis tūkstantmetis be karų?

PARYŽIUJE ir Niujorke 1999-ųjų rugsėjo 14-ąją buvo iškilmingai pradėti Tarptautiniai taikos kultūros metai. Šios iniciatyvos artėjant 2000-iesiems ėmėsi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Federikas Majoras, buvęs UNESCO generalinis direktorius, rimtai paragino „įkurti pasaulinį judėjimą už taikos kultūrą ir smurto nevartojimą“.

UNESCO turi tokią sentenciją: „kadangi karai prasideda žmonių protuose, protuose turi būti kuriamos ir taikos gynimo priemonės“. Dėl to ši organizacija numato skatinti taikos kultūrą remdama „švietimą, keitimąsi nuomonėmis ir bendradarbiavimą“. Ponas Majoras pareiškė, jog negana „būti taikingais žmonėmis ar netgi pacifistais, — reikia būti taikdariais“.

Deja, 2000-ieji toli gražu ne taikos metai. Dabartinė istorija — įskaitant 2000-ųjų įvykius — aiškiai rodo žmogaus nesugebėjimą užkirsti kelio karui bei smurtui, nors ir uoliai stengiantis.

Vis dėlto įsidėmėtina, kad taika iš tikrųjų susijusi su švietimu. Prieš maždaug 2700 metų pranašas Izaijas skelbė: „Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje“ (Izaijo 54:13, Brb, kursyvas mūsų). Tas pats pranašas nusakė laiką, kai visų tautų žmonės plauks tyrai garbinti Jehovą Dievą ir mokysis jo kelių. Kas bus tuo pasiekta? „Jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti“ (Izaijo 2:2-4, kursyvas mūsų). Išpildydami tą pranašystę, Jehovos liudytojai visame pasaulyje dirba šviečiamąjį darbą ir milijonams žmonių jau padėjo įveikti nacionalistinę bei rasinę neapykantą — daugumos karų priežastį.

Dievo Karalystė suteiks žmonijai amžiną taiką bei saugumą ir karų daugiau nebebus (Psalmyno 72:7; Danieliaus 2:44). Tuomet išsipildys psalmininko žodžiai: „Pamatykite, ką Viešpats padarė, pasižiūrėkite į jo nuostabius darbus žemėje. Karus visoje žemėje jis sustabdo“ (Psalmyno 46:9, 10 [46:8, 9, Brb]).