Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ženk koja kojon su Jehovos organizacija

Ženk koja kojon su Jehovos organizacija

Ženk koja kojon su Jehovos organizacija

„Ramybės Dievas... tepadaro jus tinkamus viskam, kas gera, idant vykdytumėte jo valią“ (HEBRAJAMS 13:20, 21).

1. Kiek gyventojų yra pasaulyje ir kiek iš jų priskaitoma prie kai kurių religijų?

PASAULIO gyventojų skaičius 1999 metais pasiekė šešis milijardus! Leidinyje The World Almanac rašoma, jog tarp jų yra 1165000000 musulmonų, 1030000000 katalikų, 762000000 hinduistų, 354000000 budistų, 316000000 protestantų ir 214000000 stačiatikių.

2. Ką galima pasakyti apie dabartinę religinę padėtį?

2 Matydami religinį susiskaldymą bei pakrikimą, ar galime tvirtinti, jog tie milijonai žmonių elgiasi pagal Dievo valią? Ne, „nes Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas“ (1 Korintiečiams 14:33). O ką galima pasakyti apie tarptautinę Jehovos tarnų broliją? (1 Petro 2:17) Atidžiai patyrinėję, įsitikinsime, kad ‛ramybės Dievas tobulina juos kiekvienam geram darbui, kad vykdytų jo valią’ (Hebrajams 13:20, 21, Brb).

3. Kas įvyko Jeruzalėje per 33 m. e. m. Sekmines ir kodėl?

3 Dievo palankumas Jehovos liudytojams matomas, be abejo, ne iš jų skaičiaus; statistika nedaro Jehovai įspūdžio. Izraelitus jis išsirinko ne dėl to, kad buvo „gausesni“ už kitas tautas. Jie kaip tik buvo „skaičiumi mažiausi“ (Pakartoto Įstatymo 7:7). Tačiau kai Izraelis pasirodė esąs neištikimas Dievui, per 33 m. e. m. Sekmines Jehovos palankumas atiteko naujai įkurtam susirinkimui, sudarytam iš Jėzaus Kristaus pasekėjų. Jie buvo patepti Jehovos šventąja dvasia ir uoliai skelbė kitiems tiesą apie Dievą bei Kristų (Apaštalų darbų 2:41, 42).

Nepaliaujamai žengiama pirmyn

4. Kodėl galima tvirtinti, jog pirmųjų krikščionių susirinkimas nepaliaujamai žengė pirmyn?

4 Pirmajame šimtmetyje krikščionių susirinkimas nepaliaujamai žengė pirmyn — skelbdavo naujose vietovėse, ruošdavo mokinius ir vis geriau suvokdavo Dievo tikslus. Pirmieji krikščionys nedelsdavo pasinaudoti dvasiniu apšvietimu, sklindančiu iš Dievo įkvėptų laiškų. Skatinami apsilankančių apaštalų bei kitų brolių, jie įvykdė savo tarnybos užduotį. Tai puikiai paliudyta Krikščionių graikiškuosiuose raštuose (Apaštalų darbų 10:21, 22; 13:46, 47; 2 Timotiejui 1:13; 4:5; Hebrajams 6:1-3; 2 Petro 3:17, 18).

5. Kodėl šiandien Dievo organizacija žengia pirmyn ir kodėl turime nuo jos neatsilikti?

5 Šiuolaikinių Jehovos liudytojų kaip ir pirmojo amžiaus krikščionių veikla prasidėjo nuo mažo būrelio (Zacharijo 4:8-10). Nuo XIX amžiaus pabaigos aiškiai matyti, kad Dievo dvasia yra su jo organizacija. Pasikliaudami ne žmogaus galia, o šventosios dvasios vadovavimu, mes nuolat augame Rašto supratimu ir vis geriau vykdome Dievo valią (Zacharijo 4:6). Dabar, „paskutinėmis dienomis“, itin svarbu neatsilikti nuo pirmyn žengiančios Jehovos organizacijos (2 Timotiejui 3:1-5). Tai padės mums išsaugoti savo viltį gyvą ir liudyti apie Dievo įkurtą Karalystę, kol ateis šios santvarkos pabaiga (Mato 24:14).

6, 7. Kokias tris Jehovos organizacijos pažangos sritis apsvarstysime?

6 Mūsų gretose yra liudytojų, atėjusių į Jehovos organizaciją XX amžiaus trečiąjį, ketvirtąjį, penktąjį dešimtmečius. Kas iš jų būtų galėjęs įsivaizduoti, kad jos gretos taip išaugs ir sustiprės iki mūsų dienų? Pagalvok apie reikšmingiausius šiuolaikinės jos istorijos įvykius! Prisimindami, ką Jehova įgyvendino per savo teokratiškai organizuotą tautą, išties sustiprėjame dvasiškai.

7 Senovėje apmąstydamas nuostabius Jehovos darbus, Dovydas buvo kupinas pasigėrėjimo. „Niekada nepajėgčiau jų visų apsakyti, — pasakė jis, — nes jų tiek daug“ (Psalmyno 40:6 [40:5, Brb]). Mūsų galimybės tokios pat ribotos: negalėtume išpasakoti daugybės didžių, šlovingų darbų, Jehovos nuveiktų šiais laikais. Vis dėlto apsvarstykime tris Jehovos organizacijos pažangos sritis: (1) ryškėjančią dvasinę šviesą, (2) tarnybos tobulinimą bei plėtrą ir (3) organizacinius pakeitimus, daromus laikui pribrendus.

Dėkingi už ryškėjančią dvasinę šviesą

8. Kokį Karalystės vaidmenį padėjo mums įžiūrėti Patarlių 4:18 paminėta ryškėjanti dvasinė šviesa?

8 Tikrai pasitvirtino Patarlių 4:18 žodžiai apie ryškėjančią dvasinę šviesą: „Teisiųjų takas — tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti iki skaisčios dienos.“ Kokie dėkingi esame už vis didesnį dvasinį apšvietimą! 1919 metais Sydar Pointo (Ohajo valstija) kongrese buvo pabrėžta Dievo Karalystės svarba. Per ją Jehova pašventins savo vardą ir apgins savo visavaldystę. Būtent ryškėjanti dvasinė šviesa ir padėjo mums įžiūrėti visoje Biblijoje nuo Pradžios iki Apreiškimo knygos Jehovos tikslą pašventinti savo vardą per Karalystę, valdomą jo Sūnaus. O tai kaip tik teikia didžią viltį visiems teisingumo mylėtojams (Mato 12:18, 21).

9, 10. Kas XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje buvo suvokta apie Karalystę bei dvi priešiškas organizacijas ir kuo tai mums naudinga?

9 1922 metų Sydar Pointo kongrese brolis Dž. Rezerfordas pagrindinėje kalboje paskatino Dievo tautą ‛skelbti, skelbti, skelbti Karalių ir jo karalystę’. Straipsnyje „Tautos gimimas“, išspausdintame 1925 metų kovo 1-osios Sargybos bokšte, dėmesys buvo sutelktas į pranašystes, nurodančias Dievo Karalystės įkūrimą 1914 metais. Be to, trečiąjį dešimtmetį buvo suvokta, kad yra dvi viena kitai priešiškos organizacijos — Jehovos ir Šėtono. Tarp jų vyksta kova ir mes nugalėtojų pusėje būsime tik žengdami koja kojon su Jehovos organizacija.

10 Kuo toks dvasinis apšvietimas mums naudingas? Kadangi Dievo Karalystė ir Karalius Jėzus Kristus ne iš pasaulio, mes irgi neturime jam priklausyti. Laikydamiesi atskirai, įrodome esą tiesos pusėje (Jono 17:16; 18:37). Matydami šią sugedusią santvarką varginamą daugybės problemų, esame dėkingi, kad nepriklausome Šėtono organizacijai! Kokia palaima mums būti dvasiškai saugiems Jehovos organizacijoje!

11. Kokiu Biblija pagrįstu vardu Dievo tauta pasivadino 1931 metais?

11 1931 metais Kolambo (Ohajas) kongrese buvo deramai pritaikytos Izaijo 43:10-12 eilutės: Biblijos tyrinėtojai pasivadino Jehovos liudytojais. Kokia didžiulė privilegija skelbti Dievo vardą, kad kiti taip pat galėtų jo šauktis ir išsigelbėti! (Psalmyno 83:18, NW; Romiečiams 10:13)

12. Kokia dvasinė šviesa apie milžinišką minią sužibo 1935 metais?

12 Daugeliui Dievo tautos žmonių iki ketvirtojo dešimtmečio ateities viltis nebuvo visiškai aiški. Kai kurie susimąstydavo apie dangiškąjį gyvenimą ir kartu žavėdavosi Biblijos mokymais apie žemės rojų. 1935 metais Vašingtono kongrese buvo paskelbta jaudinanti žinia, kad Apreiškimo 7 skyriuje paminėta didžioji daugybė, arba milžiniška minia, yra žmonės, puoselėjantys žemišką viltį. Nuo tada jie vis sparčiau renkami. Argi nesame dėkingi, kad mums nebe paslaptis, kas ta Apreiškime aprašyta milžiniška minia? Mūsų akyse renkama daugybė žmonių iš visų giminių, genčių, kalbų — tai mus skatina energingai triūsti ir neatsilikti nuo Jehovos organizacijos.

13. Koks svarbus klausimas buvo nušviestas 1941 metais Sent Luiso kongrese?

13 Vienas svarbus žmoniją dominantis dalykas, nušviestas 1941 metais Sent Luiso (Misūrio valstija) kongrese, buvo visuotinio viešpatavimo, arba visavaldystės, klausimas. Didi, baimę kelianti diena, kada jis bus išspręstas, jau arti! Drauge tais pačiais metais buvo iškeltas ir ištikimybės Dievui klausimas: ar kiekvienas iš mūsų palaikome Dievo visavaldystę.

14. Kas buvo pasakyta 1950 metų tarptautiniame kongrese apie Izaijo 32:1, 2 paminėtus kunigaikščius?

14 1950 metais Niujorko tarptautiniame kongrese buvo tiksliai nurodyta, kas yra Izaijo 32:1, 2 (Brb) paminėti kunigaikščiai. Tai buvo įspūdingas momentas, kai šia tema kalbėjęs brolis Frederikas Frencas ištarė, kad būsimieji naujosios žemės kunigaikščiai yra tarp mūsų. Ne tik tame, bet ir paskesniuose kongresuose sužibo daugybė dvasinės šviesos blyksnių (Psalmyno 97:11). Kokie esame dėkingi, kad mūsų „takas — tarsi aušros šviesa, vis labiau švintanti“!

Žengiame pirmyn tarnyboje

15, 16. a) Kokia buvo mūsų tarnybos pažanga XX amžiaus trečiąjį bei ketvirtąjį dešimtmečius? b) Kokios knygos labai pravertė krikščioniškoje tarnyboje praėjusiais dešimtmečiais?

15 Jehovos organizacijos pažanga matoma ir iš svarbiausio darbo — Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo (Mato 28:19, 20; Morkaus 13:10). Kad jis būtų užbaigtas, organizacija nuolat primena, kaip svarbu mums plėsti savo tarnybą. 1922 metais visi buvo paraginti skelbti. Kiekvienas turėjo leisti šviesti savo šviesai, tai yra liudyti kitiems tiesą (Mato 5:14-16). 1927-aisiais sekmadieniai buvo skiriami lauko tarnybai. Nuo 1940 metų vasario verslo rajonuose praeiviai nuolat sutikdavo liudytojus, siūlančius Sargybos bokštą ir „Paguodą“ (dabar Atsibuskite!).

16 1937 metais imta leisti Pavyzdinių studijų brošiūrą, akcentuojančią, kaip svarbu pakartotinai lankyti susidomėjusius ir mokyti juos Biblijos tiesos. Vėliau ypač buvo pabrėžiama būtinybė studijuoti su žmonėmis Bibliją. Tam tikslui puikiai pravertė knygos „Dievas išlieka tiesakalbis“ (1946) ir Tiesa, vedanti į amžiną gyvenimą (1968). Dabar naudojamės knyga Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą. Iš jos studijuotojai sužino Rašto pagrindus, padedančius jiems tapti Kristaus mokiniais.

Pažangūs organizaciniai pokyčiai

17. Kaip Jehovos organizacija darė pažangą pildantis pranašystei iš Izaijo 60:17?

17 Trečia Jehovos organizacijos pažangos sritis — organizaciniai pokyčiai. Izaijo 60:17 užrašytas Jehovos pažadas: „Vietoj žalvario teiksiu auksą, vietoj geležies — sidabrą, vietoj medžių — žalvarį, o vietoj akmenų — geležį. Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju, o teisumą — tavo valdytoju.“ Atsižvelgiant į šią pranašystę, buvo pagerinta Karalystės skelbimo bei kaimenės priežiūra.

18, 19. Kaip laikui bėgant pagerėjo organizacinė tvarka?

18 1919-aisiais kiekviename susirinkime buvo paskirtas tarnybos vadovas skelbimo darbui organizuoti ir dėl to mūsų lauko tarnyba suaktyvėjo. 1932 metais atsisakyta demokratinių tvarkymosi metodų, tai yra vyresnieji ir diakonai nebebūdavo išrenkami. Kitas svarbus žingsnis buvo žengtas 1938 metais, kuomet visus susirinkimo tarnus imta skirti, stengiantis kuo daugiau derintis prie pirmųjų krikščionių susirinkimo teokratinės tvarkos (Apaštalų darbų 14:23; 1 Timotiejui 4:14). Nuo 1972 metų prižiūrėtojai bei tarnybiniai padėjėjai paskiriami tarnauti, kaip buvo pirmųjų krikščionių laikais. Susirinkimo priežiūra buvo pavesta nebe vienam asmeniui: iš Filipiečiams 1:1 bei kitų Biblijos eilučių paaiškėjo, kad Rašto reikalavimus prižiūrėtojams atitinkantys vyrai turi sudaryti vyresniųjų tarybą (Apaštalų darbų 20:28 ir Efeziečiams 4:11, 12).

19 Nuo 1975 metų pasaulinį Jehovos organizacijos darbą ėmė prižiūrėti Vadovaujančiosios tarybos komitetai. Taip pat rūpintis liudytojų veikla savo teritorijose buvo paskirti filialų komitetai. Nuo tada stengiamasi supaprastinti Sargybos bokšto bendrijos pagrindinio biuro bei filialų darbą, kad jų dėmesys būtų sutelktas į „tai, kas esminga“ (Filipiečiams 1:9, 10, Jr). Kristaus ganytojų padėjėjų priedermė yra vadovauti evangelizacijos darbui, mokyti susirinkimą bei deramai ganyti Dievo kaimenę (1 Timotiejui 4:16; Hebrajams 13:7, 17; 1 Petro 5:2, 3).

Aktyvus Jėzaus vadovavimas

20. Kokią Jėzaus padėtį turime pripažinti norėdami žengti koja kojon su Jehovos organizacija?

20 Norėdami žengti koja kojon su pažangia Jehovos organizacija, turime pripažinti Jėzaus Kristaus — Dievo paskirto „Bendruomenės galvos“ vaidmenį (Efeziečiams 5:22, 23, Jr). Įsimintina, jog Izaijo 55:4 sakoma: „[Aš, Jehova] padariau jį liudytoju tautoms, vadu ir tautų valdovu.“ Neabejotina, jog Jėzus žino, kaip vadovauti. Jis pažįsta savo avis ir mato jų darbus. Tikrindamas septynetą Mažosios Azijos susirinkimų, jis penkiskart paminėjo: „Žinau tavo darbus“ (Apreiškimo 2:2, 19; 3:1, 8, 15). Jėzus, kaip ir jo Tėvas Jehova, žino ir mūsų poreikius. Prieš tardamas savo pavyzdinę maldą, Jėzus patikino: „Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia“ (Mato 6:8-13).

21. Kaip Jėzus vadovauja krikščionių susirinkimams?

21 Kaip Jėzus vadovauja? Viena — per „žmones dovanas“, tai yra krikščionių prižiūrėtojus (Efeziečiams 4:8, NW). Apreiškimo 1:16 simboliškai aprašyta, jog pateptieji prižiūrėtojai laikomi Jėzaus dešinėje rankoje, tai reiškia yra jo vadovaujami. Šiandien Jėzus vadovauja vyresniųjų — tiek dangiškąją, tiek žemiškąją viltį puoselėjančių krikščionių — institucijai. Jau minėjome ankstesniame straipsnyje, kad tie krikščionys paskiriami šventosios dvasios pagal Rašto reikalavimus (1 Timotiejui 3:1-7; Titui 1:5-9). Pirmajame amžiuje vyresniųjų grupė Jeruzalėje sudarė vadovaujančiąją tarybą, prižiūrėjusią susirinkimus bei Karalystės skelbimo darbą. Tokios tvarkos laikomasi ir šiuolaikinėje Jehovos organizacijoje.

Neatsilik!

22. Kuo rūpinasi Vadovaujančioji taryba?

22 Karalystės reikalai žemėje patikėti „ištikimam ir protingam vergui“, kuriam atstovauja Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba (Mato 24:45-47, Jr). Pirmiausia ji rūpinasi krikščionių susirinkimų dvasiniu mokymu bei vadovavimu jiems (Apaštalų darbų 6:1-6). Kitus reikalus, pavyzdžiui, bendratikiams nukentėjus nuo stichinės nelaimės, Vadovaujančioji taryba paveda vienai ar daugiau korporacijų: jos organizuoja paramą tiems broliams, jų apgadintų namų bei Karalystės salių remontą. Jei kai kur krikščionys yra slegiami žiaurios priespaudos ar persekiojami, stengiamasi sustiprinti juos dvasiškai. Be to, daroma visa, kad ir „nepatogiu laiku“ nenutrūktų skelbimo darbas (2 Timotiejui 4:1, 2, Jr).

23, 24. Kad ir kas ištiktų Jehovos tautą, kaip jis nuolat ja rūpinasi ir ką turime būti pasiryžę daryti?

23 Kad ir kas ištiktų Jehovos tautą, jis nuolat tiekia dvasinį maistą bei reikiamą vadovavimą. Dievas taip pat suteikia atsakingiems broliams įžvalgumo ir supratimo, kad jie būtų pasiruošę tolesniam teokratinės organizacijos progresui bei tobulėjimui (Pakartoto Įstatymo 34:9; Efeziečiams 1:16, 17). Jehova pasirūpina viskuo, ko mums reikia, kad įvykdytume mokinių ruošimo užduotį ir užbaigtume savo globalinį darbą (2 Timotiejui 4:5).

24 Nėmaž neabejojame, kad Jehova niekada neapleis savo ištikimų žmonių ir išgelbės iš artėjančio „didžio sielvarto“ (Apreiškimo 7:9-14; Psalmyno 94:14; 2 Petro 2:9). Mums nestinga motyvų išsaugoti savo pradinį pasitikėjimą Dievu iki galo (Hebrajams 3:14). Tad būkime pasiryžę neatsilikti nuo Jehovos organizacijos.

Kaip tu atsakytumei?

• Kodėl galime tvirtinti, jog Jehovos organizacija vis pažangėja?

• Kokie yra įrodymai, kad Dievo tauta regi vis ryškėjančią dvasinę šviesą?

• Kaip buvo pagerinta krikščioniška tarnyba?

• Kaip Jehovos tarnai keitė organizacinę tvarką laikui pribrendus?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 17 puslapyje]

Mes kaip ir Dovydas negalime suskaičiuoti visų nuostabių Jehovos darbų

[Iliustracija 18 puslapyje]

Dievo kaimenei yra naudingi tinkamu metu daromi organizacinės tvarkos pakeitimai