Kaip galime ugdytis dorumą

REMIANTIS šiuolaikiniais žodynais, dorumas yra „moralinis pranašumas; gerumas“, „teisinga elgsena bei mąstysena; geras būdas“. Leksikografas M. Vincentas sako, kad klasikinėje graikų kalboje žodis, verčiamas „dorumas“, reiškia „kokį nors pranašumą“. Be abejo, dorybe visada buvo laikomos tokios savybės kaip apdairumas, drąsa, savidrausmė, teisingumas, gailestingumas, ištvermė, sąžiningumas, nuolankumas, ištikimybė. Galima sakyti, jog dorumas yra „teisingumo normų laikymasis“.

Kokių pranašumo, gerumo bei teisingumo normų turime laikytis? Pasak žurnalo Newsweek, „remiantis vyraujančia moralės filosofijos kryptimi, Šviečiamajame amžiuje įsigalėjęs skepticizmas visą gėrio ir blogio sampratą pavertė asmeninio, emocinio arba kultūrinio pasirinkimo dalyku“. Ar tikrai pakanka vien savo nuožiūra nustatyti, kas gera, o kas bloga? Ne. Ugdydamiesi dorumą, privalome vadovautis patikimomis gėrį ir blogį nustatančiomis normomis, pagal kurias kokį nors poelgį, požiūrį, savybę galima vertinti kaip gerą arba blogą.

Vienintelis tikrasis moralinių normų šaltinis

Vienintelis tikrasis moralinių normų šaltinis yra žmonijos Kūrėjas — Jehova Dievas. Sukūręs pirmąjį žmogų, Adomą, Jehova Dievas netrukus jam įsakė: „Nuo kiekvieno sodo medžio tau leista valgyti, bet nuo medžio pažinimo gero ir blogo nevalgyk,  nes tą dieną, kurią valgysi jo vaisių, tikrai mirsi“ (Pradžios 2:16, 17, Brb). Duodamas tam medžiui ypatingą pavadinimą, Jehova Dievas pabrėžė savo išimtinę teisę nustatyti, kas jo kūriniams yra gėris, o kas blogybė. Taip Dievo nurodytos gėrio ir blogio normos pasidarė žmogaus poelgių, požiūrio bei savybių vertinimo kriterijus. Be jų negalėtume tinkamai atskirti gėrio nuo blogio.

Įsakymas dėl gero ir blogo pažinimo medžio davė Adomui ir Ievai teisę pasirinkti — paklusti ar nepaklusti. Būti doriems reiškė paklusti tam įsakymui. Ilgainiui Jehova daugiau nušvietė, kas jam patinka, o kas ne, ir ši informacija yra Biblijoje. Vadinasi, ugdytis dorumą reiškia derintis prie Rašte nurodytų teisingų Jehovos normų.

Gerai susipažink su Dievo normomis

Kadangi Jehova Dievas nustatė savo gėrio ir blogio normas ir pasirūpino užrašyti jas Biblijoje, ar neturėtume gerai su jomis susipažinti? Apaštalas Paulius pasakė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17).

Štai pagalvok apie ankstesniame straipsnyje paminėtą nesusipratimą su Kunihitu, parodžiusiu jo visuomenėje įprastą kuklumą. Kruopščiai patyrinėjęs Raštą, jis nuosaikiau išreikšdavo šią savybę. Biblija skatina žmogų būti kuklų ir smerkia pernelyg didelį pasitikėjimą savimi bei išpuikimą (Patarlių 11:2; Michėjo 6:8). Tačiau nurodydamas, kas yra tinkamas būti „prižiūrėtoju“, apaštalas Paulius ragino „siekti“ šių pareigų (1 Timotiejui 3:1; NW). To siekti reikia ne giriantis ar puikuojantis, bet ir be reikalo savęs nemenkinant.

O kas sakoma Biblijoje apie dorumą versle? Šiandien verslo pasaulyje yra įprasta apeiti valstybės nuostatus bei mokesčių įstatymą. Tačiau kad ir ką darytų kiti, iš mūsų Biblijos normos reikalauja „visame kame dorai elgtis“ (Hebrajams 13:18). Todėl ugdydamiesi dorumą, būsime sąžiningi su darbdaviais, darbuotojais, klientais bei valdžiomis (Pakartoto Įstatymo 25:13-16; Romiečiams 13:1; Titui 2:9, 10). Sąžiningumu remiasi pasitikėjimas ir reputacija. O raštiškas susitarimas paprastai padeda išvengti ‛atsitiktinių’ nesusipratimų bei komplikacijų (Mokytojo 9:11, Brb; Jokūbo 4:13, 14).

Ugdydamiesi dorumą, turime tinkamai rengtis bei atrodyti. Įvairios kultūros siūlo skirtingą aprangą ir diktuoja naujausią drabužių stilių. Tačiau ar dera paisyti kiekvieno mados klyksmo? Biblija ragina ‛nemėgdžioti šio pasaulio’ (Romiečiams 12:2). Apaštalas Paulius nenustatinėjo taisyklių, o parašė tokį įkvėptą patarimą: „[Trokštu], kad moterys puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, — kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu“ (1 Timotiejui 2:9, 10, Brb). Tokia pagrindinė norma tinka tiek vyrams, tiek moterims. Žinoma, kiekvienas renkasi mėgstamą stilių pagal savo vietovę, skonį.

Biblijoje nurodyti amoralūs poelgiai, kuriuos Dievas atvirai smerkia. 1 Korintiečiams 6:9, 10 parašyta: „Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei  sanguliautojai su vyrais, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.“ Šis Rašto perspėjimas anksčiau paminėtai Marijai padėjo suprasti, kad pagal Kūrėjo nustatytą moralinę normą jos elgesys su Chuanu yra nedoras ir reikia liautis nuodėmiavus norint susilaukti Dievo palankumo. Ugdydamiesi dorumą, be abejo, turime puikiai žinoti Jehovos normas.

Mokykis širdimi

Būti doram nereiškia tiesiog vengti blogio. Dorovė turi moralinę galią. Doram žmogui būdingas gerumas. Pasak vieno profesoriaus, „dorumo reikia mokytis tiek širdimi, tiek protu“. Ugdantis dorumą, privalu ne tik gerai žinoti Dievo Žodį, bet ir apmąstyti, kas parašyta, kad mūsų širdis būtų kupina dėkingumo Jehovai ir trokštume taikyti Rašto principus savo gyvenime.

„O, kaip aš branginu tavo Įstatymą! — sušuko psalmininkas. — Mąstau apie jį visą dieną“ (Psalmyno 119:97). Karalius Dovydas rašė: „Prisimenu senąsias dienas, pergalvoju visus tavo [Dievo] darbus, svarstau, ką tavo rankos padarė“ (Psalmyno 143:5). Kaip privalu studijuoti Bibliją bei ja grindžiamus leidinius, taip būtina maldingai apmąstyti jų turinį.

Žinia, nelengva, tačiau reikia kai ko atsisakyti, kad liktų laiko nuodugniam studijavimui bei apmąstymui, padedančiam siekti dorumo (Efeziečiams 5:15, 16). Aaronas (jam 24 metai) kasdien randa tam laiko: keliasi 30 minučių anksčiau. Jis sako: „Iš pradžių pusvalandį vien skaitydavau Bibliją. Tik neseniai supratau, kaip svarbu apmąstyti jos mintis, todėl dabar tam skiriu maždaug pusę laiko. Tai išties labai naudinga.“ Kitu metu irgi galima rasti laiko apmąstymams. Dovydas taip giedojo Jehovai: „Mąstysiu apie Tave budėdamas naktį“ (Psalmyno 63:6, Brb). Biblijoje sakoma: „Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti“ (Pradžios 24:63, Brb).

Ugdantis dorumą, apmąstymai ypač svarbūs, nes padeda suvokti Jehovos mintis ir į viską žvelgti jo akimis. Pavyzdžiui, Marija žinojo, jog Dievas draudžia ištvirkavimą, bet norėdama ‛vengti pikto ir laikytis gero’ turėjo apmąstyti pagrindinius Biblijos pamokymus ta tema (Romiečiams 12:9). Todėl ji buvo paskatinta sutelkti dėmesį į Kolosiečiams 3:5 užrašytą raginimą ‛numarinti ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą’ ir pasitaisyti. Marija privalėjo apgalvoti: ‛Kokį aistringumą turėčiau numarinti? Ko reikėtų vengti, kad nekiltų netyrų geismų? Kaip turėčiau pakeisti  savo elgesį su kitos lyties asmenimis?’

Apmąstymai padeda suprasti, koks bus mūsų veiksmų rezultatas. Paulius skatina krikščionis neištvirkauti, valdytis, kad ‛niekas neperžengtų ribų ir neapgaudinėtų savo brolio šituo reikalu’ (1 Tesalonikiečiams 4:3-7). Verta pagalvoti: ‛Kaip pakenkčiau sau, šeimai bei kitiems ištvirkaudamas? Kiek tai paveiktų mane dvasiškai, emociškai, fiziškai? Kuo viskas baigėsi tiems, kurie praeityje sulaužė Dievo įstatymą?’ Tokios mintys deramai nuteikė Marijos širdį; ir mums tai būtų naudinga.

Mokykis iš pavyzdžių

Ar galima išmokyti doros? Dėl to tūkstantmečius laužė galvą ne vienas mąstytojas. Graikų filosofas Platonas manė, jog tai įmanoma. O Aristotelis tvirtino, kad dorumas ugdomas patirtimi. Vienas žurnalistas taip apibendrino šias spėliones: „Apskritai žmogus negali išmokti dorumo etikos nei pats, nei pasitelkęs knygas. Gerų bruožų įgyjama visuomenėje, ... kurioje skatinama elgtis dorai ir už tai susilaukiama atlygio.“ Kur galėtume rasti tikrai dorų žmonių pavyzdžių? Daugumoje kultūrų jų maža (dažniausiai mitologiniai bei literatūriniai herojai), o štai Biblijoje apstu tikrų doros pavyzdžių.

Didžiausias dorumo pavyzdys — Jehova. Jis visada elgiasi dorai, teisingai, gerai. Mes galime ugdytis dorumą būdami „Dievo sekėjai“ (Efeziečiams 5:1). Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, irgi ‛paliko mums pavyzdį, kad eitume jo pėdomis’ (1 Petro 2:21). Be to, Biblijoje kalbama apie daugybę ištikimų žmonių, tokių kaip Abraomas, Sara, Juozapas, Rūta, Jobas, Danielius bei trys jo draugai hebrajai. Naudingi ir šiuolaikinių dorų Jehovos tarnų pavyzdžiai.

Dorai elgtis įmanoma

Ar tikrai mums įmanoma dorai elgtis Dievo akyse? Dėl netobulos prigimties kartais vyksta sunkios proto grumtynės su kūnu, kai nuodėmingi polinkiai trukdo elgtis dorai (Romiečiams 5:12; 7:13-23). Vis dėlto Dievo padedami galime laimėti kovą (Romiečiams 7:24, 25). Jehova aprūpina mus savo Žodžiu bei Biblija pagrįstais leidiniais. Kruopščiai studijuodami Raštą ir maldingai jį apmąstydami, galime pasidaryti tyraširdžiai. O tyra širdis skatins dorai mąstyti, kalbėti, elgtis (Luko 6:45). Sekdami Jehovos Dievo bei Jėzaus Kristaus pavyzdžiais, išsiugdysime Dievui patinkančio asmens bruožus. Be to, galime daug išmokti iš ištikimų šiuolaikinių Dievo tarnų.

Apaštalas Paulius ragino savo skaitytojus ‛nepaliauti mąstyti’ apie tai, kas dora, šlovinga. Dievas laimina už tokias pastangas (Filipiečiams 4:8, 9, NW). Jehova mums padeda sėkmingai ugdytis dorumą.

[Iliustracija 6 puslapyje]

Tegu tavo Biblijos studijavimą lydi apmąstymai

[Iliustracija 7 puslapyje]

Ugdykis Dievui patinkančio asmens bruožus sekdamas Jėzumi Kristumi