Likite subrendę ir tvirtai įsitikinę

„Nuostabiausias projektas“

ŠIUOLAIKINIUS Jehovos liudytojus, tik pradėjusius savo veiklą, labai domino viena iš Jėzaus Kristaus pranašysčių: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14). Artėjant 1914 metams — „paskutinių dienų“ pradžiai — nuoširdūs Biblijos tyrinėtojai su tvirtu įsitikinimu ėmėsi beprecedenčio pasaulinio švietimo darbo — žmonių mokymo, pagrįsto Šventuoju Raštu (2 Timotiejui 3:1).

Norėdami pasiekti savo tikslą skelbti gerąją naujieną visame pasaulyje, šie Jehovos tarnai pasinaudojo nauju, drąsiu bei vaizdingu metodu. Kad sužinotume daugiau apie tai, grįžkime į praeitį.

Naujas būdas skelbti gerąją naujieną

1914-ieji, sausis. Įsivaizduok sėdįs tarp 5000 žiūrovų pritemdytoje salėje Niujorko mieste. Priešais tave didelis kino ekranas. Netrukus jame pasirodo žilaplaukis vyras vilkintis durtinį. Tu buvai matęs begarsių kino filmų, tačiau šis vyras kalba ir tu gali girdėti jo žodžius. Tai — tam tikros techninės naujovės premjera. Pati žinia irgi unikali. Kalbėtojas yra pirmasis Sargybos bokšto bendrijos prezidentas Čarlsas Teizas Raselas, o rodomas filmas — „Kūrimo fotodrama“.

Č. Raselas suvokė galimybę panaudoti kiną skelbti daugybei žmonių. 1912 metais jis pradėjo ruošti „Kūrimo fotodramą“. Visas užbaigtas kūrinys buvo aštuonių valandų trukmės spalvoto kino filmo ir skaidrių demonstracija kartu su garso įrašais.

„Fotodramą“ sudarė keturios dalys. Žiūrovai galėjo matyti žmonijos istoriją nuo sukūrimo iki pat Jehovos Dievo tikslo įgyvendinimo žemės bei žmonių atžvilgiu Kristaus tūkstantmečio viešpatavimo pabaigoje. Praėjo nemažai metų, kol tokia technologija sėkmingai buvo pritaikyta komerciniame kine. Tačiau milijonai žmonių „Kūrimo fotodramą“ pamatė nemokamai!

„Fotodramai“ buvo parinkti geriausi muzikos įrašai bei 96-ios gramofono plokštelėse įrašytos kalbos. Skaidrėms buvo pasirinkti klasikiniai meno kūriniai, vaizduojantys pasaulio istoriją. Be to, reikėjo sukurti šimtus naujų piešinių bei eskizų. Kai kurie skaidrių bei kino juostos paveikslėliai buvo kruopščiai nuspalvinti ranka. Ilgainiui buvo paruošta 20  šios keturių dalių dramos egzempliorių. Tai leido per dieną parodyti atskiras „Fotodramos“ dalis 80 miestų!

Ko nematė žiūrovai

Kas vykdavo už scenos rodant „Fotodramą“? „Dramos pradžioje išvysdavome brolį Raselą, — pasakojo Biblijos tyrinėtoja Alisa Hofman. — Kai tik jis pasirodydavo ekrane ir jo lūpos imdavo judėti, būdavo įjungiamas gramofonas... ir mes džiugiai klausydavomės jo balso.“

Zola Hofman, prisimindama pagreitinto judesio kadrus, sakė: „Iš nuostabos išplėtusi akis stebėjau kūrimo dienų vaizdus. Kai kuriuose kadruose lelijos pamažu išsiskleisdavo tiesiog mūsų akyse.“

Muzikos mėgėjas Karlas Kleinas, Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos narys, priduria: „Keičiantis paveikslėliams, kartu skambėdavo labai puiki muzika, pavyzdžiui, tokie perlai kaip ‛Narcizas’ ir ‛Humoreska’.“

Būta ir įsimintinų nuotykių. „Kartais nutikdavo juokingų nesusipratimų, — prisimena Kleitonas Vudvortas jaun. — Sykį, skambant melodijai ‛Skrisk kaip paukštelis į savo kalnus’, ekrane pasirodė milžiniško gigantozauro, didžiulio prieštvaninio roplio, paveikslas!“

Be nuolat rodomos „Kūrimo fotodramos“, greit buvo sukurta kita — „Eureka drama“. (Žiūrėk rėmelį.) Pastarąją sudarė kalbų ir muzikos įrašai, o tuo tarpu pirmąją — ir įrašai, ir skaidrės. Nors „Eureka dramoje“ nebuvo filmo, ji sutraukdavo daug žmonių, ypač mažiau apgyvendintose teritorijose.

Veiksminga liudijimo priemonė

Baigiantis 1914-iesiems, „Kūrimo fotodramą“ jau buvo matę daugiau kaip 9000000 Šiaurės Amerikos, Europos ir Australijos gyventojų. Nors Biblijos tyrinėtojų buvo mažai, jie su tvirtu įsitikinimu skelbė gerąją naujieną naudodamiesi šia nauja priemone ir mielai aukodavo lėšas nuomoti tinkamoms patalpoms dramai rodyti. Taip „Kūrimo fotodrama“ puikiai padėjo supažindinti žiūrovus su Dievo Žodžiu bei Kūrėjo tikslais.

Laiške Č. Raselui vienas asmuo rašė: „Tas pirmas apsilankymas jūsų dramoje pakeitė mano gyvenimą; tiksliau sakant, pakeitė mano požiūrį į Biblijos pažinimą.“ O štai kitas atsiliepimas: „Aš visiškai skendėjau bedievybės liūne ir manau, kad mane išgelbėjo ‛Kūrimo fotodrama’, parodyta čia praėjusią vasarą... Dabar turiu tokią ramybę, kokios pasaulis negali duoti, ir jos neiškeisiu į jokius turtus.“

Dimitrijus Papadžordžis, ilgą laiką tarnavęs Bendrijos pagrindiniame biure, komentavo: „‛Fotodrama’ buvo nuostabiausias projektas, turint omenyje, kiek mažai buvo Biblijos tyrinėtojų ir kokios menkos finansinės galimybės. Jeigu ne Jehovos dvasia, nieko nebūtume padarę!“

[Rėmelis/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

„Eureka drama“

Praėjus aštuoniems mėnesiams po „Fotodramos“ premjeros, Bendrija nusprendė paruošti kitą šios dramos variantą — „Eureka dramą“. Visa „Fotodrama“ toliau buvo rodoma dideliuose miestuose, o „Eureka“ tą pačią, tik sutrumpintą žinią nešė kaimo gyventojams. Vienas „Eureka dramos“ variantas buvo vadinamas skelbimo priemone, skirta „išimtinai seserims“. Kodėl? Todėl, kad dėžutė su visais įrašais svėrė tik 14 kilogramų. Įrašams leisti, žinoma, reikėjo dar nešiotis gramofoną.