Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kaip rasti saugumą pavojingame pasaulyje

Kaip rasti saugumą pavojingame pasaulyje

Kaip rasti saugumą pavojingame pasaulyje

KELIONĖ per minų lauką gali baigtis mirtimi. Ar tokiu atveju nepadėtų žemėlapis, kuriame pažymėtos užminuotos vietos? O kaip pravartu būtų mokėti atpažinti įvairias minas. Be abejo, tokios žinios labai sumažintų tikimybę susižaloti ar žūti.

Bibliją galima prilyginti minėtam žemėlapiui bei informacijai apie minų rūšis. Rašte sukaupta nepranokstama išmintis moko išvengti pavojų bei įveikti iškilusius sunkumus.

Įsidėmėtinas pažadas, užrašytas Patarlių 2:10, 11 (Brb, Jr): „Kai išmintis įeis į tavo širdį ir pažinimas bus malonus tavo sielai“, „įžvalgumas tave apsaugos, išmanymas tave apsergės.“ Čia kalbama ne apie žmogaus, o iš Dievo kilusią išmintį bei įžvalgumą. „O [Dievo išminties] klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė“ (Patarlių 1:33). Aptarkime, kaip Biblija gali padėti saugiau gyventi ir išvengti daugelio problemų.

Kaip išvengti mirtinų pavojų

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) naujausiais duomenimis, kasmet pasaulyje per autoavarijas 1171000 žmonių žūsta, apie 40 milijonų sužalojami ir maždaug 8 su viršum milijono tampa invalidais.

Nors keliuose neįmanoma būti visiškai saugiam, vis dėlto laikantis eismo taisyklių pavojų žymiai sumažėja. Apie eismo taisykles nustatančius ir jų laikytis reikalaujančius valdžios pareigūnus Biblija taip sako: „Kiekviena siela tebūna klusni aukštesnėms valdžioms“ (Romiečiams 13:1, Brb). Šio patarimo klausantys vairuotojai rečiau pakliūva į avarijas, dažnai pasibaigiančias mirtimi.

Pagarba gyvybei — dar viena paskata vairuoti saugiai. Biblijoje taip sakoma apie Jehovą Dievą: „Tu esi gyvenimo šaltinis“ (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Tad gyvybė yra Dievo dovana. Todėl mes neturime teisės atimti šios dovanos iš ko nors arba nepagarbiai elgtis su gyvybe (netgi su savąja) (Pradžios 9:5, 6).

Iš pagarbos gyvybei kiek įmanoma pasirūpinsime savo automobilio bei namų saugumu. Senovės Izraelyje saugumui buvo skiriamas dėmesys kiekviename žingsnyje. Pavyzdžiui, Dievo įstatymas reikalavo, kad pasistačius namą stogas — vieta, kur dažnai susirinkdavo šeima, — būtų aptvertas. „Statydamas naujus namus, padirbsi savo stogui turėklus, idant neužsitrauktumei kraujo kaltės ant savo namų, jei kas nuo jo žemėn nupultų“ (Pakartoto Įstatymo 22:8). Namų šeimininkas likdavo kaltas Dievo akyse, jei nepadarydavo turėklų ir dėl to koks nors žmogus nukrisdavo. Šis įstatymas — mylinčio Dievo principas, kurio laikantis, be abejo, sumažėtų nelaimingų atsitikimų dirbant bei poilsiaujant.

Kaip išvengti žalingų įpročių

PSO duomenimis, dabar pasaulyje daugiau kaip milijardas žmonių rūko ir dėl to kasmet maždaug keturi milijonai miršta, o per kitus 20—30 metų jų skaičius gali padidėti iki 10 milijonų. Be to, milijonai rūkorių kaip ir kvaišalų vartotojų dėl žalingo įpročio ardo savo sveikatą bei gyvenimą.

Nors Dievo Žodis konkrečiai nekalba apie tabako bei narkotikų vartojimą, jo principų laikymasis gali apsaugoti nuo tokių įpročių. Pavyzdžiui, 2 Korintiečiams 7:1 patariama: „Apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios dėmių.“ Neabejotina, jog tabakas bei narkotikai užteršia kūną daugybe žalingų cheminių medžiagų. Bet, svarbiausia, Dievas nori, kad mūsų kūnas būtų „šventas“, tai yra tyras bei švarus (Romiečiams 12:1). Ar nemanote, jog tokių principų taikymas žymiai sumažins pavojų gyvybei?

Kaip įveikti pavojingus įpročius

Nemažai žmonių be saiko valgo, geria. Persivalgydami jie gali susirgti diabetu, vėžiu, širdies ligomis, o per daug vartodami svaigalų — tapti alkoholikais, susirgti kepenų ciroze, prarasti šeimą, pakliūti į autoavariją. Kitas kraštutinumas — griežta dieta. Ji taip pat žalinga, nes gali sukelti pavojingą maitinimosi sutrikimą — nervinę anoreksiją.

Nors Biblija ne medicinos vadovėlis, ji aiškiai pataria maitintis bei vartoti gėrimus saikingai. „Klausykis, mano vaike, būk išmintingas ir vesk savo širdį tikru keliu. Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos. Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais“ (Patarlių 23:19-21). Antra vertus, Biblijoje sakoma, kad valgyti bei gerti yra malonu. „Tai yra Dievo dovana, kad žmogus valgo, geria ir džiaugiasi savo darbo gėrybėmis“ (Mokytojo 3:13, Brb).

Biblija taip pat skatina turėti nuosaikų požiūrį į mankštinimąsi sakydama, jog „kūno lavinimas nedaug naudos duoda“. Ji priduria: „O dievotumas [„atsidavimas Dievui“, NW] viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą“ (1 Timotiejui 4:8, Brb). Jums galbūt kyla klausimas: ‛Kuo net dabar naudingas atsidavimas Dievui?’ Daug kuo. Toks atsidavimas ugdo žmogaus dvasingumą, taip pat meilę, džiaugsmą, ramybę, susivaldymą — visa tai kelia optimizmą, stiprina sveikatą (Galatams 5:22, 23).

Skaudžios amoralumo pasekmės

Nūdien milijonai žmonių atmeta visus moralės apribojimus. Viena tokio elgesio pasekmių yra AIDS. PSO duomenimis, nuo šios ligos jau mirė 16 milijonų, o šiuo metu 34 milijonai yra užsikrėtę ŽIV — virusu, sukeliančiu AIDS. Daugelis žmonių šia liga susirgo paleistuvaudami, leisdamiesi narkotikus naudotu švirkštu arba perpylus užkrėstą kraują.

Už amoralų gyvenimą mokama ir tokiomis ligomis kaip pūslelinė, gonorėja, B bei C hepatitas, sifilis. Nors šių pavadinimų nevartojo bibliniais laikais, buvo žinoma, kokius organus pažeidžia lytiškai plintančios anuometinės ligos. Pavyzdžiui, Patarlių 7:23 (Brb) kalbama, kad ištvirkavimo pasekmės siaubingos — it ‛strėlė perveria kepenis’. Sifilis kaip ir hepatitas dažniausiai pažeidžia kepenis. Be abejo, Biblijos patarimas krikščionims ‛susilaikyti nuo kraujo ir ištvirkavimo’ yra meilingas ir tinkamas! (Apaštalų darbų 15:28, 29)

Meilės pinigams pinklės

Stengdamiesi kuo greičiau praturtėti, daugelis žmonių nesibijo aukoti savo pinigų rizikingiems sandėriams. Deja, dažnai taip jie praranda santaupas ir sandėris žlunga. O Biblija Dievo tarnui pataria: „Tegu... imasi triūso, dirbdamas savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam“ (Efeziečiams 4:28). Sunkiu darbu žmogus, be abejo, ne visada pelno turtą, tačiau jis džiaugiasi vidine ramybe, savigarba ir gali net paaukoti vertingam tikslui.

Biblija perspėja: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jai pasidavę, ... patys save drasko daugybe kančių“ (1 Timotiejui 6:9, 10). Žinia, daugelis ‛geidžiančių pralobti’ praturtėja. Tačiau kokia kaina? Ar dėl to nenukenčia jų sveikata, šeima, dvasingumas, net miegas? (Mokytojo 5:11)

Išmintingas žmogus suvokia, kad „gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15). Daugumoje kultūrų būtina turėti pinigų ir šiek tiek daiktų. Net Biblijoje pasakyta, kad ‛pinigai yra apsauga’, tačiau čia pat priduriama, jog „pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi“ (Mokytojo 7:12, Brb). Skirtingai nei pinigai, teisingos žinios bei išmintis gali padėti mums visokiomis aplinkybėmis, o ypač gyvybiškai svarbiose srityse (Patarlių 4:5-9).

Metas, kuomet tik išmintis mus apsaugos

Gan greit tikroji išmintis apsaugos mus kaip niekad iki šiol — per sparčiai artėjantį „didelį suspaudimą“, kai Dievas sunaikins nedorėlius (Mato 24:21). Tuomet, Biblijos žodžiais tariant, žmonės išmes savo pinigus į gatves kaip „netyrą daiktą“. Kodėl? Kadangi susivoks, jog nei auksas, nei sidabras neišgelbės jų gyvybės „Viešpaties rūstybės dieną“ (Ezechielio 7:19, Brb). O „milžiniška minia“, išmintingai ‛krovusi lobį danguje’, tai yra pirmiausia rūpinusis savo dvasiniais poreikiais, susilauks naudos iš tokių savo vertybių ir galės amžinai gyventi žemės rojuje (Apreiškimo 7:9, 14; 21:3, 4; Mato 6:19, 20).

Kaip užsitikrinti tokią saugią ateitį? Štai koks yra Jėzaus atsakymas: „Amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Milijonai žmonių įgyja tą pažinimą iš Dievo Žodžio, Biblijos. Jie ne tik puoselėja puikią tokios ateities viltį, bet jau dabar gali džiaugtis didesne ramybe bei saugumu. Jie jaučiasi kaip psalmininkas: „Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi“ (Psalmyno 4:8, Brb).

Koks dar informacijos šaltinis, jei ne Biblija, padeda šitiek sumažinti pavojus sveikatai bei gyvybei? Jokia kita knyga neturi tokio autoriteto ir pavojingame nūdienos pasaulyje neveda prie tikrojo saugumo. Kodėl nepatyrinėjus Biblijos daugiau?

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Biblija padeda sveikiau ir saugiau gyventi

Norėdama pabėgti nuo tikrovės, jauna moteris, Džeinė, * įprato rūkyti tabaką, marihuaną, vartoti kokainą, amfetaminus, LSD bei kitus narkotikus. Be to, ji daug girtaudavo. Pasak Džeinės, vyras irgi panašiai gyveno. Jų laukė niūri ateitis. Vėliau Džeinė susipažino su Jehovos liudytojais. Ji ėmė lankyti krikščionių sueigas, skaityti žurnalą Sargybos bokštas bei jo palydovą Atsibuskite!; juos duodavo ir vyrui. Abu pradėjo studijuoti Bibliją su liudytojais. Išsiugdę dėkingumą Jehovai už jo aukštas moralines normas, jiedu atsisakė anksčiau minėtų žalingų įpročių. Kas pasikeitė? „Naujas gyvenimas suteikė daug džiaugsmo, — parašė Džeinė po keleto metų. — Kokia aš dėkinga Jehovai už jo Žodžio švarinančią galią, mūsų išvadavimą iš praeities bei sveiką gyvenseną.“

Kaip svarbu būti sąžiningu darbuotoju, liudija Kurto, kompiuterių tinklo prižiūrėtojo, pavyzdys. Darbdavys paprašė jo paieškoti naujos įrangos už įperkamą kainą. Kurtas kaip tik surado tokį tiekėją ir suderėjo kainą. Tačiau tiekėjo bendradarbis suklydo ir paraiškoje įrašė kainą, beveik 40000 JAV dolerių žemesnę nei buvo sutarta. Kurtas pranešė apie netikslumą tos kompanijos vadybininkui ir šis pasakė, jog per visą savo 25 metų karjerą jis nebuvo matęs tokio sąžiningumo. Kurtas paminėjo, kad tokią sąžinę jam padėjo išsiugdyti Biblija. Vadybininkas savo bendradarbiams paprašė net 300 egzempliorių Atsibuskite!, kur buvo rašoma apie sąžiningumą versle. O Kurtą už tokį poelgį paaukštino.

[Išnaša]

^ pstr. 30 Vardai pakeisti.

[Iliustracija 7 puslapyje]

„Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga“ (IZAIJO 48:17).