Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ieškok Jehovos, kol neatėjo jo rūstybės diena

Ieškok Jehovos, kol neatėjo jo rūstybės diena

Ieškok Jehovos, kol neatėjo jo rūstybės diena

„Ieškokite Viešpaties, ieškokite teisumo, ieškokite nuolankumo!“ „Galbūt galėsite pasislėpti Viešpaties rūstybės dieną“ (SOFONIJO 2:3, Brb; Jr).

1. Kokia buvo Judo dvasinė būklė Sofonijui pradėjus pranašauti?

SOFONIJAS pradėjo pranašauti kritiškais Judo istorijos laikais. Tauta buvo dvasiškai paliegusi. Užuot pasitikėję Jehova, žmonės kreipdavosi į kunigus pagonis bei astrologus. Šalyje klestėjo Baalo garbinimas su jam būdingais vaisingumo ritualais. Valstybės pareigūnai — kunigaikščiai, didikai, teisėjai — engė tuos, kuriuos turėjo ginti (Sofonijo 1:9; 3:3). Nenuostabu, kad Jehova nusprendė ‛pakelti ranką’ prieš Judą ir jį sunaikinti! (Sofonijo 1:4)

2. Kokią viltį turėjo ištikimi Dievo tarnai Jude?

2 Padėtis buvo labai bloga, tačiau viltis dar ruseno. Dabar soste sėdėjo Amono sūnus Jošijas. Jis tebebuvo vaikas, bet nuoširdžiai mylėjo Jehovą. Jeigu naujasis karalius atkurtų Jude tyrą garbinimą, kiek drąsos įgytų saujelė ištikimų tikrojo Dievo tarnų! Tuomet ir kiti galėtų pasekti jais ir būtų apsaugoti Jehovos rūstybės dieną.

Ko reikia, kad būtumei apsaugotas

3, 4. Kokie yra trys reikalavimai žmogui, norinčiam išlikti „Viešpaties rūstybės dieną“?

3 Ar tikrai kai kurie žmonės galėjo išlikti gyvi Jehovos rūstybės dieną? Taip, galėjo laikydamiesi trijų būtinų sąlygų, nurodytų Sofonijo 2:2, 3 (Brb; Jr). Atidžiai įsiklausykime, kokie tie reikalavimai. Sofonijas rašė: „Kol dar nepriimtas sprendimas — diena praeis kaip pelai, — kol neužgriuvo Viešpaties baisioji rūstybė, kol neatėjo Viešpaties rūstybės diena! Visi krašto romieji, kurie vykdote Jo įsakymus, ieškokite Viešpaties, ieškokite teisumo, ieškokite nuolankumo!“ „Galbūt galėsite pasislėpti Viešpaties rūstybės dieną.“

4 Tas, kuris norėjo apsisaugoti, turėjo (1) ieškoti Viešpaties [„Jehovos“, NW], (2) ieškoti teisumo, (3) ieškoti nuolankumo. Šiandien mus turi labai dominti šie reikalavimai. Kodėl? Kaip Judas ir Jeruzalė susilaukė atpildo dienos septintajame amžiuje p. m. e., taip Jehova atsiskaitys su tautomis, priklausančiomis atskalūniškajai krikščionybei, bei visais kitais nedorėliais per artėjantį „didelį suspaudimą“ (Mato 24:21). Visi, kas trokšta išlikti tuo metu, turi jau dabar žengti ryžtingus žingsnius. Kokius? Kol nevėlu, ieškoti Jehovos, ieškoti teisumo, ieškoti nuolankumo.

5. Kaip šiandien galime ‛ieškoti Jehovos’?

5 Galbūt svarstai taip: ‛Esu pasiaukojęs krikštytas Dievo tarnas, Jehovos liudytojas. Argi aš jau nepasielgiau pagal tuos reikalavimus?’ Tačiau pasiaukoti Jehovai — reiškia žengti tik pradinį žingsnį. Izraelis buvo Dievui pasiaukojusi tauta, bet Sofonijo dienomis Judo žmonės negyveno pagal savo įžadą. Todėl jie buvo atmesti. Šiandien ‛ieškoti Jehovos’ reiškia ugdytis artimus asmeninius santykius su Dievu bei išsaugoti juos bendraujant su jo žemiškąja organizacija. Vadinasi, turime žinoti jo požiūrį į viską ir gerbti jo jausmus. Ieškoti Jehovos taip pat reiškia atidžiai studijuoti, apmąstyti jo Žodį ir taikyti jo patarimus. Be to, ieškodami Jehovos vadovavimo nuoširdžioje maldoje ir leisdami jo šventajai dvasiai vesti mus, stipriname tarpusavio ryšį ir stengiamės tarnauti jam „visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“ (Pakartoto Įstatymo 6:5; Galatams 5:22-25; Filipiečiams 4:6, 7; Apreiškimo 4:11).

6. Kaip turime ‛siekti teisumo’ ir kodėl tai įmanoma net šiame pasaulyje?

6 Kitas reikalavimas, paminėtas Sofonijo 2:3, yra ‛ieškoti teisumo’. Kad galėtume krikštytis, daugumai iš mūsų reikėjo daug ką pakeisti savo gyvenime, tačiau ir toliau turime laikytis teisingų Dievo normų. Kai kas puikiai pradėjo savo kelią, bet vėliau susiteršė šiuo pasauliu. Ne visada lengva siekti teisumo, nes mus supa žmonės, kuriems seksualinis palaidumas, melas bei kitos nuodėmės yra normalūs dalykai. Tačiau stiprus troškimas įtikti Jehovai padeda nugalėti bet kokį norą sulaukti pasaulio pritarimo ir siekį derintis prie jo. Judas kaip tik ir prarado Jehovos malonę, kad mėgdžiojo savo kaimynus pagonis. Būkime ne pasaulio, o „Dievo sekėjai“ ir ugdykimės „naują žmogų, sutvertą pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:24; 5:1).

7. Kaip mes turime „ieškoti nuolankumo“?

7 Trečias raginimas iš Sofonijo 2:3 yra ‛ieškoti nuolankumo’. Kasdien sutinkame vyrų, moterų ir jaunuolių, anaiptol nepanašių į romiuosius. Šią savybę jie laiko yda, o nuolankumą — didele silpnybe. Tai reiklūs, savanaudžiai, pernelyg pasitikintys žmonės, bet kokia kaina reikalaujantys „teisių“ ir privilegijų. Kaip būtų liūdna, jei perimtume tokį požiūrį! Dabar pats metas ‛ieškoti nuolankumo’. Kaip galime tai daryti? Paklusdami Dievui, nuolankiai leisdamiesi sudrausminami ir paklusdami jo valiai.

Kodėl pasakyta „galbūt“ galėsite pasislėpti?

8. Ką reiškia žodžio „galbūt“ pavartojimas Sofonijo 2:3 (Jr)?

8 Įsidėmėk, jog Sofonijo 2:3 (Jr) sakoma: „Galbūt galėsite pasislėpti Viešpaties rūstybės dieną.“ Kodėl kalbėdamas „krašto romiesiems“ pranašas pavartojo žodį „galbūt“? Nors romieji ėjo teisinga kryptimi, neturėjo būti savimi pasitikintys, nes gyvenimo kelyje buvo toliau tikrinama jų ištikimybė. Kai kurie galėjo įpulti į nuodėmę. Tą patį galima pasakyti ir apie mus. Jėzus įspėjo: „Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas“ (Mato 24:13). Jehovos rūstybės dieną mes irgi būsime išgelbėti tik tuo atveju, jei nepaliaujamai elgsimės teisiai jo akyse. Ar esi tam pasiryžęs?

9. Kokius teisingus žingsnius žengė jaunasis karalius Jošijas?

9 Atrodo, kad, išgirdęs pranašo Sofonijo žodžius, karalius Jošijas buvo paskatintas „ieškoti Jehovos“. Rašte sakoma: „Aštuntais savo karaliavimo metais, dar jaunuolis [maždaug 16 metų] tebebūdamas, [Jošijas] pradėjo ieškoti savo tėvo [„protėvio“, Jr] Dovydo Dievo“ (2 Metraščių 34:3). Jošijas taip pat ‛ieškojo teisumo’, nes toliau Rašte paminėta: „O dvyliktais metais [būdamas maždaug 20 metų] pradėjo valyti iš Judo ir Jeruzalės aukštumų alkus, šventuosius stulpus ir drožtus bei liedintus stabus. Jam prižiūrint buvo sugriauti Baalo aukurai“ (2 Metraščių 34:3, 4). Be to, Jošijas ‛ieškojo nuolankumo’, tai yra nusižemino prieš Jehovą išvalydamas kraštą nuo stabmeldystės ir visokių klaidingų religinių papročių. Kaip turėjo tuo džiaugtis kiti romieji!

10. Kas atsitiko Judui 607 m. p. m. e., tačiau kas buvo išsaugoti?

10 Valdant Jošijui, nemažai žydų grįžo prie Jehovos. Tačiau karaliui mirus, daugelis vėl pasuko senais keliais ir darė tai, ką Jehova griežtai draudė. 607 m. p. m. e. jie susilaukė Jehovos paskelbto nuosprendžio: babiloniečiai nuniokojo Judą ir sunaikino jo sostinę Jeruzalę. Tačiau ne visų padėtis buvo beviltiška. Pranašas Jeremijas, etiopas Ebed Melechas, Jehonadabo palikuonys bei kiti Dievo ištikimieji buvo išsaugoti „Viešpaties rūstybės dieną“ (Jeremijo 35:18, 19; 39:11, 12, 16-18).

Įsidėmėkite, Dievo priešai!

11. Kodėl šiandien yra nelengva būti ištikimiems Dievui ir apie ką derėtų pagalvoti Jehovos tautos priešams?

11 Laukdami Jehovos rūstybės dienos, ‛pakliūvame į visokius išmėginimus’ (Jokūbo 1:2). Yra šalių, kuriose pripažįstama garbinimo laisvė, tačiau pasaulietinė valdžia dėl klastingų dvasininkų įtakos aršiai persekioja Dievo tautą. Nesąžiningi žmonės šmeižia Jehovos tarnus ir vadina juos „pavojinga sekta“. Dievas žino šių savo priešų darbus ir nepaliks jų nenubaustų. Jiems derėtų pagalvoti, kas atsitiko tokiems jo tautos senovės priešams kaip filistinai. Pranašystėje sakoma: „Gaza bus apleista, Aškelonas virs dykyne, Ašdodo gyventojai viduryje dienos bus išvaryti, Ekronas išgriautas iki pamatų.“ Filistinų miestai Gaza, Aškelonas, Ašdodas ir Ekronas buvo sugriauti (Sofonijo 2:4-7).

12. Kas atsitiko Filistijai, Moabui ir Amonui?

12 Pranašas toliau sako: „Girdėjau Moabo patyčias ir Amono užgaules, kai jie tyčiojosi iš mano tautos ir užgauliojo jų kraštą“ (Sofonijo 2:8). Žinia, Egiptas ir Etiopija nukentėjo nuo babiloniečių. O koks buvo Jehovos nuosprendis Moabui ir Amonui — tautoms, kilusioms iš Abraomo sūnėno Loto? Jehova pasakė: „Moabas bus kaip Sodoma, o Amonas kaip Gomora.“ Išdidieji Moabas ir Amonas, skirtingai nei jų senmotės — abi Loto dukterys, išlikusios per Sodomos ir Gomoros sunaikinimą, — neišvengė Dievo bausmės (Sofonijo 2:9-12; Pradžios 19:16, 23-26, 36-38). Kur šiandien Filistija ir jos miestai? Kur išdidieji Moabas ir Amonas? Jei ir ieškotum jų, nerastum.

13. Ką archeologai rado Ninevėje?

13 Sofonijo dienomis Asirijos imperija buvo pasiekusi savo galybės viršūnę. Archeologas O. Lajardas, Asirijos sostinėje Ninevėje atkasęs karaliaus rūmus, aprašė vieną jų salę taip: „Lubos, ... padalytos kvadratais, o juose išpieštos gėlės bei gyvūnų figūros. Kiekvienas kvadratas apjuostas dailiomis briaunomis ir pagražinimais, kai kurie iš jų inkrustuoti dramblio kaulu. Lubų sijos ir menių sienos tikriausiai buvo paauksuotos ar net padengtos aukso ir sidabro plokštėmis; medžio dirbiniai buvo iš brangiausios medienos, daugiausia kedro.“ Tačiau, pasak Sofonijo pranašystės, Ninevė turėjo tapti „dykyne“ (Sofonijo 2:13).

14. Kaip Ninevei išsipildė Sofonijo pranašystė?

14 Praėjus vos 15 metų po Sofonijo pranašavimo, galingoji Ninevė buvo sunaikinta ir jos karališkieji rūmai virto griuvėsiais. Buvo vaizdžiai nusakyta, kas iš jo liks: „Vanagai ir apuokai nakvos ant [išverstų] kolonų, jų balsai girdėsis languose. Slenksčiai bus nuniokoti“ (Sofonijo 2:14, 15, Brb). Didingi Ninevės pastatai tiko gyventi tik vanagams ir apuokams. Mieste nebesigirdėjo prekiautojų balsų, karių šūksnių, kunigų giesmių. Kažkada judriose gatvėse klaikiai stūgavo vėjas ir kur ne kur graudžiai čypsėjo paukštelis. Panašiai atsitiks visiems Dievo priešams!

15. Ko galima išmokti iš to, kas atsitiko Filistijai, Moabui, Amonui ir Asirijai?

15 Ko galime pasimokyti iš to, kas atsitiko Filistijai, Moabui, Amonui ir Asirijai? Ogi to, kad mums, Jehovos tarnams, nereikia bijoti savo priešų. Dievas mato, ką daro jo tautos priešininkai. Jehova praeityje pakėlė ranką prieš juos ir dabar teis visus žemės gyventojus. Tačiau išliks žmonių — ‛milžiniška minia iš visų tautų’ (Apreiškimo 7:9). Tu irgi gali būti tarp jų, jei nepaliaujamai ieškosi Jehovos, sieksi teisumo ir nuolankumo.

Vargas įžūliems nedorėliams!

16. Kas Sofonijo pranašystėje sakoma apie Judo kunigaikščius bei religinius vadus ir kodėl tie žodžiai tinka atskalūniškajai krikščionybei?

16 Sofonijas toliau pranašauja Judui ir Jeruzalei. Sofonijo 3:1, 2 sakoma: „Vargas maištaujančiam, užterštam, valdingam miestui! Jis neklausė jokio balso, nepriėmė jokio pamokymo. Jis nepasitikėjo Viešpačiu, nesiartino prie savo Dievo.“ Apgailėtina, kad tauta nesileido Jehovos sudrausminama ir kad kunigaikščiai, didikai, teisėjai pasirodė esą kietaširdžiai. Sofonijas pasmerkė Judo religinių vadų begėdystes: „Jo pranašai — įžūlūs, klastingi bičiuliai; jo kunigai suteršia, kas šventa, ir iškraipo Įstatymą“ (Sofonijo 3:3, 4). Šie žodžiai visiškai tinka ir dabartiniams atskalūniškosios krikščionybės pranašams bei kunigams! Jie įžūliai pašalina Dievo vardą iš Biblijos vertimų ir savo mokymais žemina Tą, kurio garbintojais dedasi.

17. Kodėl turi nepaliaujamai skelbti gerąją naujieną nepaisydamas, ar žmonės klauso, ar ne?

17 Jehova rūpestingai įspėjo savo senovės tautą, ką yra numatęs daryti. Jis siuntė savo tarnus pranašus — tarp jų ir Sofoniją su Jeremiju — paraginti žmones atgailauti. Be abejo, „Viešpats... nedaro, kas neteisinga. Savo teisingumą jis atskleidžia kas rytą taip ištikimai, kaip ištikima aušra“. O ar tai vertinama? „Bet nedorėlis nepažįsta gėdos“, — pasakė Sofonijas (Sofonijo 3:5). Panašus perspėjimas girdimas ir dabar. Jei esi gerosios žinios skelbėjas, tu irgi praneši žmonėms šį perspėjimą. Be paliovos skelbk gerąją naujieną! Ar žmonės klauso, ar ne, Dievo požiūriu, tavo tarnystė sėkminga, kol ištikimai ją tęsi, ir tau nėra ko gėdytis, jei esi uolus Dievo darbininkas.

18. Kaip išsipildys pranašystė iš Sofonijo 3:6?

18 Jehovos teismo nuosprendis neapsiribos vien atskalūniškosios krikščionybės sunaikinimu. Jehova baus visas žemės tautas: „Sunaikinau tautas, jų gynybos bokštai sugriauti. Kalaviju taip iššlaviau jų gatves, kad nebėra kam jomis vaikščioti. Jų miestai sunaikinti“ (Sofonijo 3:6). Šie žodžiai tokie patikimi, jog Jehova kalba apie sunaikinimą kaip jau apie buvusį įvykį. Kas atsitiko Filistijos, Moabo ir Amono miestams? O kas liko iš Asirijos sostinės Ninevės? Jų sunaikinimas yra perspėjantis pavyzdys šių dienų tautoms. Dievas nesileidžia išjuokiamas.

Nepaliauk ieškoti Jehovos

19. Apie ką turėtume susimąstyti?

19 Sofonijo dienomis Dievo rūstybės susilaukė visi nedorėliai, ‛darantys tai, kas suteršia visus jų darbus’ (Sofonijo 3:7). Taip bus ir mūsų dienomis. Ar matai įrodymus, jog Jehovos rūstybės diena čia pat? Ar nepaliaujamai ‛ieškai Jehovos’ — skaitai jo Žodį kasdien? Ar ‛sieki teisumo’ — gyveni dorai, pagal Dievo normas? Ar ‛sieki nuolankumo’ — romiai paklūsti Dievui ir eini jo nurodytu išgelbėjimo keliu?

20. Kokius klausimus aptarsime paskutiniame šios serijos straipsnyje apie Sofonijo pranašystes?

20 Nuoširdžiai ieškodami Jehovos, teisumo, nuolankumo, galime tikėtis gausių palaimų jau dabar — net slegiami ištikimybės išbandymų šiomis sunkiomis „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5; Patarlių 10:22). Vis dėlto derėtų pagalvoti: ‛Kokiomis palaimomis mes, šiuolaikiniai Jehovos tarnai, džiaugiamės ir kokios Sofonijo išpranašautos palaimos laukia tų žmonių, kurie bus išgelbėti per sparčiai artėjančią Jehovos rūstybės dieną?’

Kaip atsakytumei?

• Kaip žmonės ‛ieško Jehovos’?

• Ką reiškia ‛ieškoti teisumo’?

• Kaip galime ‛ieškoti nuolankumo’?

• Kodėl turime nepaliaujamai ieškoti Jehovos, teisumo, nuolankumo?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Ar ieškai Jehovos atsidėdamas Biblijos studijavimui ir karštai maldai?

[Iliustracija 21 puslapyje]

Nepaliaujamai ieškodama Jehovos, milžiniška minia išliks jo rūstybės dieną