Skaitytojų klausimai

Koks tikrųjų krikščionių požiūris į visuomenėje paplitusį įprotį kopijuoti kitiems asmenims komercines kompiuterines programas?

Galbūt kai kurie nederamai teisina šį įprotį Jėzaus žodžiais „dovanai gavote, dovanai ir duokite“. Be abejo, Jėzus nekalbėjo apie nemokamą autoriaus teisėmis paženklintos literatūros ar kompiuterinių programų platinimą, kurį reglamentuoja šalies įstatymai. Jis turėjo omenyje dosnumą tarnyboje. Jėzus liepė apaštalams eiti į įvairius miestus bei kaimus skelbti Karalystę, gydyti ligonius ir išvarinėti demonus. Užuot prašę užmokesčio, apaštalai turėjo ‛duoti dovanai’ (Mato 10:7, 8).

 Kadangi vis daugiau žmonių naudojasi kompiuteriu namie bei darbe, daugeliui prireikė kompiuterinių programų. Paprastai jos yra perkamos. Tiesa, kai kurie asmenys savo sukurtas programas platina nemokamai ir pareiškia, kad jos gali būti kopijuojamos kitiems. Tačiau dažniausiai kompiuterine programine įranga yra prekiaujama. Tikimasi, jog vartotojai įsigis programas už pinigus, nesvarbu, ar naudotųsi jomis asmeniškai, ar verslo tikslais. Jeigu kas nors naudotųsi ar kopijuotų programinės įrangos komplektą nesumokėjęs, tai būtų įstatymo pažeidimas, lygiai kaip ir masinis knygų dauginimas, net ir nekomercinis.

Dauguma kompiuterinių programų (tarp jų ir žaidimai) turi licencijas, tad savininkas ar vartotojas privalo laikytis programos naudojimo sąlygų bei apribojimų. Tokiose licencijose dažnai nurodoma, kad programą įdiegti ir ja naudotis gali tik vienas asmuo, tai yra įdiegti ją tik viename kompiuteryje (nesvarbu kur — namuose, darbovietėje ar mokykloje). Kai kuriose licencijose nurodoma, kad vartotojas gali sau pasidaryti atsarginę programos kopiją, tačiau negali kopijuoti jos kitiems žmonėms. Jeigu programos naudotojas norėtų atiduoti visą programą kam nors kitam (drauge su licencija ir dokumentais), jis gali tai padaryti. Tačiau tokiu atveju jis pats nebetenka teisės ja naudotis. Licencijų sąlygos būna įvairios, tad jeigu asmuo ruošiasi pirkti arba įsigyti jam siūlomą programą, jis turi sužinoti, kokios yra konkrečios licencijos sąlygos.

Daugelis valstybių tarpusavyje turi sudariusios autoriaus teisių sutartis, saugančias „intelektualinę nuosavybę“, tarkim, kompiuterines programas, taigi stengiasi prižiūrėti, kaip laikomasi autoriaus teisių įstatymų. Pavyzdžiui, 2000 metų sausio 14 dienos The New York Times numeryje buvo pranešta, kad „Vokietijos ir Danijos policijos pareigūnai suėmė grupę, kurią pavadino didele programų piratavimo gauja“; ši daugino ir platino kompiuterines programas bei žaidimus, kartais netgi pardavinėdavo internetu.

Kokia yra krikščionių pozicija šiuo klausimu? Na, Jėzus pasakė: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo — Dievui“  (Morkaus 12:17). Pagal šį principą, krikščionys turi paklusti šalies įstatymams, neprieštaraujantiems Dievo įstatymui. Apie vyriausybes apaštalas Paulius rašė: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai... Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui. Kurie priešinasi, užsitraukia teismą“ (Romiečiams 13:1, 2).

Krikščionių susirinkimo vyresnieji nėra įpareigoti tikrinti kitų kompiuterius, tarsi būtų įgalioti aiškinti autoriaus teisių įstatymus ar prižiūrėti, kaip jų laikomasi. Tačiau jie tiki ir moko, kad krikščionims svarbu vengti imti tai, kas jiems nepriklauso, ir stengtis laikytis įstatymų. Taip krikščionys netampa baustinais įstatymų laužytojais ir gali turėti švarią sąžinę Dievo akivaizdoje. Paulius rašė: „Todėl reikia jos [valdžios] klausyti ne tik dėl grasos, bet ir dėl sąžinės“ (Romiečiams 13:5). Panašiai Paulius išreiškė tikrųjų krikščionių troškimą žodžiais: „Esame įsitikinę, jog turime gryną sąžinę, kadangi norime visais atžvilgiais gerai elgtis“ (Hebrajams 13:18, Jr).

[Rėmelis 29 puslapyje]

Kai kurios įmonės bei mokyklos perka programas su licencija, kurioje aiškinama, kiek asmenų gali jomis naudotis. 1995 metais Jehovos liudytojai svarstė straipsnį, kuriame buvo ir toks patarimas:

„Dauguma kompanijų, kuriančių ir parduodančių kompiuterines programas, paženklina jas autoriaus teisėmis ir prideda licenciją, kurioje nurodo, kaip jomis teisėtai naudotis. Licencijoje paprastai nurodoma, kad programos vartotojas negali kopijuoti jos niekam kitam; pagal tarptautinius autoriaus teisių įstatymus tai neteisėta... Kai kurios įmonės prekiauja kompiuteriais su įdiegtomis ir licencijuotomis programomis. Tačiau kai kurios kompiuterių prekybos įmonės nesuteikia licencijų, nes įdiegia programas nelegaliai, tad pirkėjas, naudodamasis jomis, pažeidžia įstatymus. Todėl krikščionys neturi į elektronines skelbimų lentas dėti ar kopijuoti iš jų autoriaus teisėmis apsaugotos medžiagos (tarkim, Bendrijos leidinių), jeigu neturi savininkų teisinio sutikimo.“