Katrie vaikšto šviesoje, tie džiaugiasi
Katrie vaikšto šviesoje, tie džiaugiasi
„Ateikite ir visi vaikščiokime Viešpaties šviesoje!“ (IZAIJO 2:5, Brb)
1, 2. a) Kiek būtina šviesa? b) Kodėl perspėjimas apie žemę gaubsiančią tamsą yra toks svarbus?
JEHOVA yra šviesos Šaltinis. Biblijoje sakoma, kad jis „davė saulę šviesti dieną ir paskyrė mėnulį bei žvaigždes spindėti naktį“ (Jeremijo 31:35, Brb; Psalmyno 8:4 [8:3, Brb]). Jis sukūrė mūsų Saulę — didžiulį branduolinį reaktorių, iš kurio plūsta milžiniška energija, pavyzdžiui, šviesa ir šiluma. Tik dalelytė tos energijos pasiekia mus kaip Saulės šviesa ir palaiko visa, kas gyva Žemėje. Be šviesos mes neišgyventume — Žemėje nebūtų gyvybės.
2 Tai žinodami, suvoksime pranašo Izaijo žodžių esmę: „Štai tamsa padengs žemę ir tautas“ (Izaijo 60:2, Brb). Čia, aišku, nekalbama apie tamsą tiesiogine prasme; pranašas nemanė, jog Saulė, Mėnulis ir žvaigždės nebešvies (Psalmyno 89:37, 38 [89:36, 37, Brb]; 136:7-9). Jis kalbėjo apie dvasinę tamsą. Ji — mirtina. Be dvasinės kaip ir be Saulės šviesos negalime išgyventi (Luko 1:79).
3. Ką krikščionys turi daryti prisimindami Izaijo žodžius?
3 Svarbu žinoti, kad Izaijo žodžiai, apibūdinantys senovės Judo dvasinę būseną, šiandien išsipildo didesniu mastu. Dabar pasaulį gaubia dvasinė tamsa. Esant tokiai pavojingai padėčiai, sunku pervertinti dvasinės šviesos svarbą. Todėl krikščionys turi klausyti Jėzaus raginimo: „Tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje“ (Mato 5:16). Krikščionys gali šviesti tamsoje nuolankiems žmonėms ir taip padėti jiems pasirinkti gyvenimą (Jono 8:12).
Tamsybės metas Izraelyje
4. Kada pirmąkart išsipildė pranašiški Izaijo žodžiai ir kokia padėtis jau buvo paties pranašo dienomis?
4 Izaijo žodžiai apie žemę gaubiančią tamsą pirmąkart išsipildė tomis dienomis, kai Judas buvo nuniokotas ir jo gyventojai ištremti į Babiloną. Jau anksčiau, Izaijo laikais, diduma tautos skendėjo dvasinėje tamsoje, todėl pranašas savo tautiečius ragino: „Jokūbo namai, ateikite ir visi vaikščiokime Viešpaties šviesoje!“ (Izaijo 2:5, Brb; 5:20)
5, 6. Kodėl Izaijo dienomis viešpatavo tamsa?
5 Izaijas Jude pranašavo „karalių Uzijo, Jotamo, Ahazo ir Ezekijo dienomis“ (Izaijo 1:1). Anas audringas metas pasižymėjo politiniais neramumais, religine veidmainyste, teisėjų korupcija ir vargšų engimu. Netgi viešpataujant tokiems ištikimiems valdovams kaip Jotamas, ant kalvų stovėjo netikrų dievų aukurai. Neištikimų karalių dienomis padėtis buvo dar siaubingesnė. Štai nedoras karalius Ahazas puolė tiek, jog paaukojo savo sūnų kaip ritualinę atnašą dievui Molechui. Kokia tvyrojo tamsa! (2 Karalių 15:32-34; 16:2-4)
6 Tarptautinė padėtis irgi buvo niūri. Moabas, Edomas ir Filistija grėsmingai stovėjo prie Judo sienų. Šiaurinė Izraelio karalystė, nors ir buvo tos pačios giminės, dabar virto užkietėjusiu priešu. Toliau į šiaurę įsikūrusi Sirija taip pat galėjo suardyti Judo taiką. Dar pavojingesnė buvo žiaurioji Asirija, nuolat siekusi plėstis. Izaijo pranašavimo laikais Asirija užgrobė Izraelį ir kone sunaikino Judą. Vienu metu Asirija buvo pasiglemžusi visus įtvirtintus Judo miestus, išskyrus Jeruzalę (Izaijo 1:7, 8; 36:1).
7. Kokį kelią pasirinko Izraelis ir Judas ir ką darė Jehova?
7 Taip Dievo sandoros tauta kentėjo dėl Izraelio ir Judo neištikimybės. Jie, kaip ir paminėtieji Patarlių knygoje, ‛paliko dorumo kelią ir ėjo tamsybėmis’ (Patarlių 2:13). Tačiau net rūstaudamas ant savo tautos Jehova nepaliko jos. Priešingai, jis siuntė Izaiją bei kitus pranašus skleisti dvasinę šviesą tuo tamsiu laikotarpiu visiems savo tautiečiams, norėjusiems ištikimai tarnauti Jehovai. Kokia brangi buvo anų pranašų skleidžiama šviesa! Ji palaikė gyvastį.
Dabartiniai tamsybės laikai
8, 9. Kodėl dabartinį pasaulį dengia tamsa?
8 Dabar yra panašiai kaip Izaijo dienomis. Mūsų laikais tautų valdovai atmeta Jehovą ir jo paskirtąjį Karalių, Jėzų Kristų (Psalmyno 2:2, 3). Krikščioniškųjų bažnyčių vadovai klaidina kaimenę: sakosi tarnaują Dievui, o išties dauguma jų palaiko šio pasaulio dievų — nacionalizmo, militarizmo, turto, garsenybių šlovinimą, jau nekalbant apie pagoniškus mokymus.
9 Tai vienur, tai kitur krikščioniškosios bažnyčios kišasi į karus, pilietines kovas, per kurias vyksta etninis valymas ir kitos baisybės. Be to, daugelis bažnyčių ne gina, o ignoruoja Biblijos moralines normas arba aktyviai remia tokią nepadorią gyvenseną kaip paleistuvavimas, homoseksualizmas. Biblijos normas atmetusioms krikščioniškųjų bažnyčių kaimenėms tinka senovės psalmininko žodžiai: „Jie neišmano ir nesupranta, jie vaikščioja tamsoje“ (Psalmyno 82:5, Brb). Krikščioniškąjį pasaulį, kaip ir senovės Judą, tikrai dengia tiršta tamsa (Apreiškimo 8:12).
10. Kaip šiandien šviesa šviečia tamsybėse ir kuo ji naudinga nuolankiems žmonėms?
10 Tokiame tamsiame pasaulyje Jehova skleidžia šviesą nuolankių žmonių labui. Dėl to jis panaudoja savo pateptuosius tarnus žemėje, „ištikimą ir protingą vergą“, kad spindėtų „tarsi žiburiai pasaulyje“ (Mato 24:45, Jr; Filipiečiams 2:15). Ši vergo klasė, remiama milijonų „kitų avių“, atspindi Dievo Žodžio, Biblijos, dvasinę šviesą (Jono 10:16). Pasaulio tamsybes perskrodžianti šviesa nuolankiems žmonėms teikia viltį, padeda išlaikyti gerus santykius su Dievu ir išvengti dvasinių spąstų. Ji — brangi gyvybės palaikytoja.
„Šlovinsiu tavo vardą“
11. Ką žmonės sužinojo iš Jehovos Izaijo dienomis?
11 Kaip Jehova vadovavo tamsiomis Izaijo dienomis bei vėliau, dar niūresniais Dievo tautos tremties Babilone laikais? Jis nurodė moralines gaires, be to, iš anksto paaiškino, kaip įgyvendins tai, ką yra numatęs savo tautai. Pavyzdžiui, aptarkime Izaijo knygoje, nuo 25 iki 27 skyriaus, užrašytas pranašystes ir suprasime, kaip Jehova viską išsprendė anuo metu ir kaip tai padarys šiais laikais.
12. Kokį nuoširdų gyrių išsakė Izaijas?
12 Pirmiausia Izaijas sako: „Viešpatie [„Jehova“, NW], tu — mano Dievas; garbinsiu tave, šlovinsiu tavo vardą.“ Kokie nuoširdūs gyriaus žodžiai! Kas paskatino pranašą kalbėti šią maldą? Pagrindinis motyvas paminėtas antroje eilutės dalyje: „Nes tu [Jehova] įvykdei nuostabius užmojus; visokeriopai ir ištikimai įvykdei tai, ką prieš amžius nutarei“ (Izaijo 25:1).
13. a) Kokios žinios padėjo Izaijui vertinti Jehovą? b) Kaip galime pasimokyti iš Izaijo pavyzdžio?
13 Nuo senovės iki Izaijo dienų jau buvo aprašyta daugybė nuostabių Jehovos darbų Izraelio labui. Pranašas, be abejo, žinojo tuos įvykius, pavyzdžiui, kaip Jehova išvedė savo tautą iš Egipto vergijos ir išgelbėjo juos nuo faraono armijos keršto prie Raudonosios jūros. Jis žinojo, kad Jehova vedė savo tautą per dykumą ir atvedė į Pažadėtąją žemę (Psalmyno 136:1, 10-26). Tokie istoriniai faktai liudijo Jehovą Dievą esant ištikimą, vertą pasitikėjimo. Savo „užmojus“ — visa, ką numatęs, jis įgyvendina. Iš Dievo įgyjamas tikslus pažinimas davė Izaijui jėgų nuolat vaikščioti šviesoje. Mes turime sekti puikiu jo pavyzdžiu. Jeigu kruopščiai studijuojame rašytinį Dievo Žodį ir taikome jį gyvenime, mes irgi liksime ten, kur šviesa (Psalmyno 119:105; 2 Korintiečiams 4:6).
Miestas sugriautas
14. Kas buvo pranašaujama apie vieną miestą ir kas tai buvo?
14 Apie vieną Dievo užmojį rašoma Izaijo 25:2 (Brb): „Tu pavertei miestą akmenų krūva, tvirtoves — griuvėsiais; svetimųjų rūmų nebėra ir jie niekad nebebus atstatyti.“ Koks tai miestas? Tikriausiai Izaijas pranašiškai kalbėjo apie Babiloną. Ir išties atėjo metas, kai šis miestas virto akmenų krūva.
15. Koks „didysis miestas“ dabar yra ir kas jam atsitiks?
15 Ar Izaijo minimas miestas turi šių laikų atitikmenį? Taip. Apreiškimo knygoje minimas „didysis miestas, valdantis žemės karalius“ (Apreiškimo 17:18). Tai „didžioji Babelė“ — pasaulinė klaidingos religijos imperija (Apreiškimo 17:5). Nūnai pagrindinė didžiosios Babelės dalis yra krikščioniškasis pasaulis. Jo dvasininkija kursto neapykantą Karalystę skelbiančios Jehovos tautos veiklai (Mato 24:14). Tačiau didžioji Babelė kaip ir senovės Babilonas veikiai bus sunaikinta ir niekada nebeatgis.
16, 17. Kaip Jehovos priešai jį šlovino praeityje ir dabartiniais laikais?
16 Ką dar Izaijas pranašauja miestui ‛tvirtovei’? Jis sako Jehovai taip: „Tave gerbs stipri tauta, smurtingų nacijų miestas Tavęs bijos“ (Izaijo 25:3, Jr, išnaša). Kaip šis priešiškas „smurtingų nacijų miestas“ gerbs Jehovą? Nepamirškime, kas atsitiko galingiausiam Babilono karaliui Nebukadnecarui. Patyręs savo paties silpnumą, jis atsitokėjo ir buvo priverstas pripažinti Jehovos didybę bei visagalybę (Danieliaus 4:31, 32 [4:34, 35, Brb]). Matydami Jehovos galią, net jo priešai nenoromis turi pripažinti jo stebuklingus darbus.
17 Ar didžiajai Babelei kada nors teko pripažinti, kokie didingi Jehovos darbai? Taip. Per pirmąjį pasaulinį karą pateptieji Jehovos tarnai skelbė būdami sunkiai prislėgti. 1918 metais jie atsidūrė dvasinėje nelaisvėje, nes atsakingi Sargybos bokšto bendrijos broliai buvo įkalinti. Organizuota skelbimo veikla nutrūko. Paskui, nuo 1919 metų, Jehovai savo dvasia atkūrus jų veiklą ir padėjus atsigauti, jie pasiryžo įgyvendinti priesaką paskelbti gerąją naujieną visoje žemėje (Morkaus 13:10). Tai išpranašauta Apreiškimo knygoje ir nusakyta, kaip šios aplinkybės paveiks skelbėjų priešus. Jie „baimės pagauti, ėmė garbinti dangaus Dievą“ (Apreiškimo 11:3, 7, 11-13). Tai nereiškia, jog visi priešai atsivertė; jiems tik teko pripažinti, kad čia yra didis Jehovos rankų darbas, kaip kadaise išpranašavo Izaijas.
„Vargšų prieglauda“
18, 19. a) Kodėl priešininkams nepavyko palaužti Jehovos tautos ištikimybės? b) Kaip bus nutildyti „žiauriųjų pergalės šauksmai“?
18 Dievo maloningumą tiems, kurie vaikšto šviesoje, Izaijas išsako Jehovai tokiais žodžiais: „Tu buvai vargšų prieglauda varge, pastogė nuo lietaus, paunksmė nuo kaitros. Nors žiauriųjų siautulys — kaip žiemos liūtis, tu, kaip kaitra sausros metu, nutildai nedorėlių triukšmą; kaip debesies šešėlis švelnina kaitrą, taip tu nutildai žiauriųjų pergalės šauksmus“ (Izaijo 25:4, 5).
19 Nuo 1919-ųjų žiaurieji visomis išgalėmis stengiasi palaužti tikrųjų garbintojų ištikimybę, bet veltui. Kodėl? Todėl, kad Jehova yra savo tautos tvirtovė ir prieglauda. Jis teikia gaivų pavėsį nuo persekiojimų kaitros ir kaip tvirta siena atlaiko priešiškumo audrą. Mes, vaikštantys Dievo šviesoje, su pasitikėjimu laukiame tos dienos, kai ‛bus nutildyti žiauriųjų pergalės šauksmai’ ir kai Jehovos priešų nebebus.
20, 21. Kokią puotą Jehova suruoš naujajame pasaulyje ir ko joje bus?
20 Jehova ne vien saugo savo tarnus, bet ir rūpinasi jais kaip mylintis Tėvas. 1919 metais išlaisvinęs savo tautos žmones iš didžiosios Babelės, jis suruošė jiems pergalės puotą, apsčiai davė dvasinio maisto. Tai buvo išpranašauta Izaijo 25:6: „Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su parinktais vynais, pokylį su sultingais, gardžiais patiekalais ir grynais, rinktiniais vynais.“ Kokia palaima ir mums būti toje šventėje! (Mato 4:4) „Jehovos stalas“ išties nukrautas gerais valgiais (1 Korintiečiams 10:21, NW). Per „ištikimą ir protingą vergą“ dvasinio maisto gauname kiek tik geidžiame.
21 Dievas suruoš ne vien dvasinę puotą. Gausa dabar tiekiamo dvasinio maisto mums primena, kad Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje bus apsčiai maisto tiesiogine prasme — netrūks „skaniausių valgių“. Niekas nebealks nei fiziškai, nei dvasiškai. Kokia atgaiva bus mūsų brangiems, ištikimiems bendratikiams, dabar kenčiantiems išpranašautus „badmečius“ — vieną iš besipildančių Jėzaus karaliavimo „ženklo“ pranašysčių! (Mato 24:3, 7) Juos labai paguodžia tokie psalmininko žodžiai: „Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs“ (Psalmyno 72:16, Brb).
22, 23. a) Kokio „nuometo“, arba „šydo“, nebeliks ir kaip jis bus sunaikintas? b) Kaip bus pašalinta ‛Jehovos tautos gėda’ (NW)?
22 Yra pažadėtas dar nuostabesnis dalykas. Nuodėmę ir mirtį lygindamas su „nuometu“, arba „šydu“, Izaijas sako: „Šiame kalne [Jehova] nukels tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas“ (Izaijo 25:7). Tik pagalvok! Nebeliks žmoniją dusinančio dangalo — nuodėmės ir mirties. Kaip mes laukiame dienos, kai dievobaiminga ir klusni žmonija galės džiaugtis visomis Jėzaus išperkamosios aukos palaimomis! (Apreiškimo 21:3, 4)
23 Apie tą puikų metą įkvėptas pranašas sako: „[Dievas] visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats!“ (Izaijo 25:8) Niekas nebemirs nuo senatvės ir niekam nebereikės apraudoti mylimo žmogaus netekties. Kokia palaiminga permaina! Be to, šmeižtas bei melaginga propaganda, kuriuos Dievas ir jo tarnai kentė ilgus amžius, liausis. Kaip tai įvyks? Jehova pašalins blogio skleidėją — melo tėvą Šėtoną Velnią drauge su visa jo sėkla (Jono 8:44).
24. Kaip tie, kurie vaikšto šviesoje, reaguoja žinodami apie didingus Jehovos darbus jų labui?
24 Apmąstydami tokią Jehovos galios išraišką, žmonės, vaikščiojantys šviesoje, gali sušukti: „Štai Jis, mūsų Dievas; mes laukėme Jo, ir Jis išgelbės mus! Jis yra Viešpats, kurio laukėme; džiaukimės ir džiūgaukime dėl jo išgelbėjimo!“ (Izaijo 25:9, Brb) Gan greit teisūs žmonės iš tikrųjų galės daug kuo džiaugtis. Tamsybė visiškai pranyks ir Dievui ištikimus žmones Jehovos šviesa sups visą amžinybę. Ar gali būti didingesnė viltis? Tikrai ne!
Ar galėtumei paaiškinti?
• Kodėl šiandien būtina vaikščioti šviesoje?
• Kodėl Izaijas skelbė Jehovos vardą?
• Kodėl priešams niekada nepasiseks sulaužyti Dievo tautos ištikimybės?
• Kokios gausios palaimos laukia žmonių, vaikščiojančių šviesoje?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 12, 13 puslapiuose]
Judo gyventojai aukodavo vaikus Molechui
[Iliustracijos 15 puslapyje]
Žinodamas didingus Jehovos darbus, Izaijas skelbė jo vardą
[Iliustracija 16 puslapyje]
Teisiuosius amžinai sups Jehovos šviesa