Likite subrendę ir tvirtai įsitikinę

Drąsūs ištikimybės sergėtojai atlaiko nacių puolimą

„MANO vaike, įgyk išminties ir pradžiugink mano širdį, kad turėčiau, ką atsakyti tam, kuris iš manęs šaiposi“ (Patarlių 27:11). Šis nuoširdus kreipimasis rodo, kad protingi Dievo kūriniai gali pradžiuginti Jehovos širdį likdami jam ištikimi (Sofonijo 3:17). Tačiau pasityčiotojas Šėtonas stengiasi palaužti Jehovos tarnų ištikimybę (Jobo 1:10, 11).

Ypač nuo XX amžiaus pradžios, kai buvo išmestas iš dangaus į žemę, Šėtonas lieja savo įtūžį ant Jehovos tautos žmonių (Apreiškimo 12:10, 12). Vis dėlto tikrieji krikščionys išlieka „subrendę ir tvirtai įsitikinę“, saugantys ištikimybę Dievui (Kolosiečiams 4:12, NW). Trumpai aptarkime vieną pavyzdį — Jehovos liudytojų ištikimą tarnavimą prieš II pasaulinį karą ir jo metu.

Uolios veiklos rezultatas — ištikimybės išbandymai

Mūsų amžiaus trečiajame dešimtmetyje ir ketvirtojo pradžioje Biblijos tyrinėtojai (taip tuomet buvo vadinami Jehovos liudytojai) Vokietijoje išplatindavo daug biblinės literatūros. 1919—1933 metais kiekvienai vokiečių šeimai jie vidutiniškai išdalijo po aštuonias knygas, brošiūras arba žurnalus.

Tuo laiku Vokietijoje buvo didžiausia pateptųjų Kristaus sekėjų grupė. Tikrai, iš 83941 asmens visame pasaulyje, ragavusio simbolius per 1933 metų Viešpaties Vakarienę, beveik 30 procentų gyveno Vokietijoje. Netrukus tų vokiečių liudytojų ištikimybė buvo išbandyta (Apreiškimo 12:17; 14:12). Atleidimai iš darbo, kratos namuose ir šalinimai iš mokyklos greit peraugo į mušimus, areštus ir įkalinimus (1 nuotrauka). Dėl to prieš II pasaulinį karą Jehovos liudytojai sudarė 5—10 procentų visų koncentracijos stovyklų kalinių.

Kodėl naciai persekiojo liudytojus

Bet kodėl Jehovos liudytojai sukėlė nacių įtūžį? Knygoje Hitler—1889-1936: Hubris (Hitleris — 1889—1936: puikybė) istorijos profesorius Janas Kerša pažymi, kad liudytojai tapo persekiojimo objektu atsisakydami „paklusti nacių vyriausybės reikalavimams“.

Knygoje Betrayal—German Churches and the Holocaust (Išdavystė: Vokietijos bažnyčios ir genocidas), kurios autoriai istorijos profesorius Robertas P. Eriksenas ir judaizmą dėstanti profesorė Suzana Hešel, aiškinama, kad liudytojai „atsisakė veltis į smurtą  ir naudoti karinę jėgą... Liudytojai laikėsi politinio neutralumo, tai yra nebalsavo už Hitlerį ir neatidavė jam pagarbos“. Pasak to paties šaltinio, tai sukėlė nacių pyktį ir užtraukė liudytojams nelaimę, nes „nacionalsocializmas nepakentė tokio atsisakymo“.

Pasaulinis protestas ir visuotinis puolimas

Atsiliepdamas į nacių nepakantumą, Džozefas F. Rezerfordas, tuo metu organizavęs Jehovos liudytojų veiklą, 1934 metų vasario 9-ąją per specialų pasiuntinį pasiuntė Hitleriui protesto laišką (2 nuotrauka). Po to, 1934-ųjų spalio 7-ąją, 50-ies šalių, tarp jų ir Vokietijos, Jehovos liudytojai išsiuntė Hitleriui apie 20000 protesto laiškų bei telegramų.

Naciai atsakė dar žiauresnėmis represijomis. 1935 metų balandžio 1-ąją liudytojų veikla buvo uždrausta visoje šalyje. O 1936-ųjų rugpjūčio 28-ąją gestapas pradėjo prieš juos visuotinį puolimą. Tačiau liudytojai „nenustojo platinti brošiūrų ir kitaip reikšti savo tikėjimo“, — pažymima knygoje Betrayal—German Churches and the Holocaust.

Pavyzdžiui, po pat gestapo nosimi 1936 metų gruodžio 12-ąją apie 3500 liudytojų išplatino dešimtis tūkstančių lapelių su išspausdinta rezoliucija dėl jų persekiojimo. Apie šią kampaniją Sargybos bokštas rašė: „Tai buvo smūgis priešui ir didžiulė ištikimų tarnų pergalė, neapsakomam jų džiaugsmui“ (Romiečiams 9:17, Brb).

Persekiojimas neveiksmingas!

Naciai toliau ieškojo Jehovos liudytojų. Jau 1939 metais šeši tūkstančiai jų buvo įkalinti ir tūkstančiai išsiųsti į koncentracijos stovyklas (3 nuotrauka). Kokia buvo padėtis baigiantis II pasauliniam karui? Apie 2000 įkalintų liudytojų nebebuvo gyvų, 250 iš jų buvo įvykdyta mirties bausmė. Vis dėlto, anot profesorių Erikseno ir Hešel, „dauguma Jehovos liudytojų, net ir varginami sunkumų, laikėsi savo tikėjimo“. Dėl to, žlugus Hitlerio režimui, per tūkstantį liudytojų išėjo iš stovyklų nugalėtojais (4 nuotrauka; Apaštalų darbų 5:38, 39; Romiečiams 8:35-37).

Kas Jehovos tautos žmonėms teikė stiprybės ištverti persekiojimus? Baisumus koncentracijos stovykloje pergyvenęs Adolfas Arnoldas paaiškino: „Net kai esi sunkiausioje padėtyje, Jehova mato tave, žino, ką patiri, ir suteikia būtinos stiprybės ištverti bei likti ištikimam. Jo ranka ne per trumpa.“

Kaip puikiai pranašo Sofonijo žodžiai tinka tiems ištikimiems krikščionims! Jis skelbė: „Viešpats, tavo Dievas yra su tavimi, galingasis išgelbėtojas. Jis džiaugsis tavimi“ (Sofonijo 3:17, Vl). Te visi tikrojo Dievo garbintojai šiandien seka tų ištikimų liudytojų tikėjimu, nes jie atlaikė nacių persekiojimą ir pradžiugino Jehovos širdį (Filipiečiams 1:12-14).

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]

Państwowe Muzeum Oświȩcim-Brzezinka, courtesy of the USHMM Photo Archives