Mąstyk dvasiškai, tuomet gyvensi!
Mąstyk dvasiškai, tuomet gyvensi!
„Dvasiškas [mąstymas] — gyvenimas“ (ROMIEČIAMS 8:6, Brb).
1, 2. Kaip Biblijoje skiriamos sąvokos „kūniškas“ ir „dvasinis“?
IŠKRYPUSIOJE, kūniškų malonumų besivaikančioje visuomenėje nelengva gyventi pagal Dievo moralės normas. Tačiau Rašte sąvokos „kūniškas“ ir „dvasiškas“ yra aiškiai skiriamos: žmonės, pasiduodantys nuodėmingo kūno diktatui, susilaukia baisių pasekmių, o besivadovaujantys Dievo šventąja dvasia — laiminami.
2 Štai Jėzus Kristus sakė: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas“ (Jono 6:63). Apaštalas Paulius Galatijos krikščionims parašė: „Kūno geismai priešingi Dvasiai, o Dvasios — kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte“ (Galatams 5:17). Apaštalas pridūrė: „Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą“ (Galatams 6:8).
3. Ko reikia, kad išsivaduotume iš žalingų geidulių bei polinkių?
3 Jehovos šventoji dvasia, jo veiklioji jėga, gali išrauti su šaknimis netyrus „kūno geidulius“ bei padėti atsikratyti mūsų nuodėmingo kūno viešpatavimo (1 Petro 2:11). Norėdami išsivaduoti iš žalingų polinkių, būtinai turime pasitelkti Dievo dvasią, nes Paulius rašė: „Kūniškas mąstymas — tai mirtis, o dvasiškas — gyvenimas ir ramybė“ (Romiečiams 8:6, Brb). Ką reiškia dvasiškas mąstymas?
‛Dvasiškas mąstymas’
4. Ką reiškia ‛dvasiškas mąstymas’?
4 Rašydamas apie ‛dvasišką mąstymą’, Paulius pavartojo graikišką žodį, reiškiantį „mąstyseną, ... nusiteikimą, troškimą, siekį“. Jam giminingo veiksmažodžio prasmė — „galvoti, nusiteikti“. Todėl mąstyti dvasiškai reiškia būti vadovaujamam bei skatinamam Jehovos veikliosios dvasios ir norėti, kad mūsų mąstyseną, polinkius bei siekius visiškai veiktų Dievo šventoji dvasia.
5. Kiek turime pasiduoti šventosios dvasios įtakai?
5 Kiek turime pasiduoti šventosios dvasios įtakai, Paulius pabrėžė žodžiais ‛vergauti dvasia’ (Romiečiams 7:6, Jr). Per tikėjimą Jėzaus išperkamąja auka krikščionys yra išlaisvinti iš nuodėmės vergijos ir „mirę“ kaip buvusieji jos vergai (Romiečiams 6:2, 11). Simboliškai mirę kaip nuodėmės vergai, dabar savo gyvenime jie seka Kristumi kaip „teisumo vergai“ (Romiečiams 6:18-20).
Įspūdinga permaina
6. Kaip pasikeičia tie, kas tampa „teisumo vergais“?
6 Perėjimas iš „nuodėmės vergų“ į „teisumo vergus“ tarnauti Dievui išties yra įspūdingas. Apie tokius žmones Paulius rašė: „Dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia“ (Romiečiams 6:17, 18; 1 Korintiečiams 6:11).
7. Kodėl svarbu žinoti Jehovos požiūrį į viską?
7 Norėdami taip nepaprastai pasikeisti, pirmiausia turime sužinoti Jehovos požiūrį į viską. Prieš daugelį amžių psalmininkas Dovydas karštai Dievo meldė: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie... Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane“ (Psalmyno 25:4, 5). Jehova išklausė Dovydą, tad šiuolaikiniai jo tarnai irgi gali sulaukti atsakymo į tokią maldą. Mąstyti apie tai, kas tyra ir šventa — Dievo kelius bei jo tiesą — mums naudinga, kai esame viliojami netyrų kūno geismų.
Itin svarbus Dievo Žodžio vaidmuo
8. Kodėl mums būtina studijuoti Bibliją?
8 Dievo Žodis, Biblija, yra jo dvasios vaisius. Todėl trokšdami, kad Dievo dvasia mums vadovautų, turime skaityti bei studijuoti Bibliją — kasdien, jei įmanoma (1 Korintiečiams 2:10, 11; Efeziečiams 5:18). Kaupdami prote bei širdyje Biblijos tiesas ir principus, atremsime mėginimus sužlugdyti mūsų dvasingumą. Kilus netyroms pagundoms, Dievo dvasia gali priminti mums Rašto pamokymus bei principus ir sustiprinti ryžtą nenusižengti Dievo valiai (Psalmyno 119:1, 2, 99; Jono 14:26). Taip nesileisime nuviliojami į klystkelį (2 Korintiečiams 11:3).
9. Kaip Biblijos studijos stiprina mūsų ryžtą išsaugoti savo ryšį su Jehova?
9 Jei be pertrūkio nuoširdžiai ir kruopščiai studijuojame Raštą pasitelkę juo grindžiamus leidinius, Dievo dvasia veikia protą bei širdį ir didėja mūsų pagarba Jehovos normoms. Mūsų ryšys su Dievu tampa svarbiausiu dalyku gyvenime ir užklupus pagundai nesusiviliojame mintimis apie nuodėmės malonumus, o priešingai — nedelsdami apsiginkluojame ryžtu likti ištikimi Jehovai. Nepaprastai brangindami savo santykius su Dievu, priešinamės kiekvienam polinkiui jiems pakenkti ar juos sužlugdyti.
„Kaip aš branginu tavo Įstatymą!“
10. Kodėl būtina paklusti Jehovos įstatymui, jei norime mąstyti dvasiškai?
10 Jei norime mąstyti dvasiškai, nepakanka vien išmanyti Dievo Žodį. Karalius Saliamonas gerai žinojo Jehovos normas, tačiau gyvenimo pabaigoje jų nebesilaikė (1 Karalių 5:9, 10 [4:29, 30, Brb]; 11:1-6). Mąstydami dvasiškai suprasime, jog svarbu ne tik pažinti Bibliją, bet ir visa širdimi paklusti Dievo įstatymams. Vadinas, reikia kruopščiai išnagrinėti Jehovos normas ir uoliai stengtis jų laikytis. Taip elgėsi psalmininkas. Jis giedojo: „Kaip aš branginu tavo Įstatymą! Mąstau apie jį visą dieną“ (Psalmyno 119:97). Jei tikrai esame pasiryžę laikytis Dievo įstatymo, stengiamės atspindėti Jo savybes (Efeziečiams 5:1, 2). Tuomet nesiduodame bejėgiškai suviliojami nuodėmės, bet parodome dvasios vaisius ir šalinamės žemų „kūno darbų“ trokšdami įtikti Jehovai (Galatams 5:16, 19-23; Psalmyno 15:1, 2).
11. Kaip paaiškintumei, kad ištvirkavimą draudžiantis Jehovos įstatymas skirtas mums apsaugoti?
11 Kaip galime išsiugdyti didelę pagarbą ir meilę Jehovos įstatymui? Viena, atidžiai nagrinėdami, koks jis vertingas. Štai kad ir Dievo įstatymas, leidžiantis seksualinius santykius tik tarp sutuoktinių, draudžiantis ištvirkauti, svetimauti (Hebrajams 13:4). Ar paklusdami šiam įstatymui prarandame ką nors gera? Negi mylintis dangiškasis Tėvas galėjo duoti įstatymą, draudžiantį kažką naudinga? Žinoma, ne! Pažvelk, kas darosi su tais, kurie nesilaiko Jehovos moralės normų. Nepageidaujamas nėštumas dažniausiai baigiasi abortu arba ankstyva nelaiminga santuoka. Daugelis augina vaiką be vyro ar žmonos. Be to, ištvirkaudami žmonės suserga lytiškai platinamomis ligomis (1 Korintiečiams 6:18). O Jehovos tarnas, ėmęs paleistuvauti, dar gali skaudžiai nukentėti emociškai. Tokį asmenį, bandantį užgniaužti sąžinės priekaištus, gali apimti nemiga, depresija (Psalmyno 32:3, 4; 51:5 [51:3, Brb]). Argi neakivaizdu, jog ištvirkavimą draudžiantis Jehovos įstatymas skirtas mums apsaugoti? Gyventi dorai išties naudinga!
Melsk Jehovos pagalbos
12, 13. Kodėl dera melstis nuodėmingų geidulių užkluptiems?
12 Dvasiškas mąstymas skatina nuoširdžiai melstis. Jėzaus raginimu, dera prašyti Dievo dvasios pagalbos: „Jei tad jūs... mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“ (Luko 11:13). Maldoje galime išsakyti, kad mums būtina dvasia, padedanti įveikti silpnybes (Romiečiams 8:26, 27). Jei matome esą veikiami nuodėmingų geismų bei požiūrių arba jei meilingas bendratikis mus apie tai perspėja, būsime išmintingi paminėdami maldoje savo problemą ir prašydami Dievo pagalbos nugalėti šį polinkį.
13 Jehova gali padėti mums sutelkti dėmesį į tai, kas teisinga, tyra, dorybinga, giriama. Derėtų jį karštai maldauti, kad „Dievo ramybė“ sergėtų mūsų širdis bei mintis! (Filipiečiams 4:6-8) Todėl melskime Jehovos paramos ‛vytis teisumą, maldingumą, tikėjimą, meilę, ištvermę, romumą’ (1 Timotiejui 6:11-14). Savo dangiškojo Tėvo padedami, sugebėsime susitvardyti užklupus nerimui bei pagundoms ir mūsų gyvenime viešpataus Dievo duota ramybė.
Neliūdinkime dvasios
14. Kodėl Dievo dvasią galima pavadinti tyrumo jėga?
14 Brandūs Jehovos tarnai taiko sau Pauliaus patarimą: „Negesinkite Dvasios!“ (1 Tesalonikiečiams 5:19) Dievo dvasia, apibūdinama kaip „šventumo Dvasia“, yra tyra, šventa (Romiečiams 1:4). Ji veikia mus kaip šventumo, arba tyrumo, jėga ir skatina dorą gyvenseną, liudijančią mūsų klusnumą Dievui (1 Petro 1:2). Kiekvienu netyru poelgiu rodome nepagarbą tai dvasiai, todėl galime susilaukti siaubingų pasekmių. Kaip?
15, 16. a) Kaip galime liūdinti Dievo dvasią? b) Kaip galime vengti liūdinti Jehovos dvasią?
15 Paulius rašė: „Neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai“ (Efeziečiams 4:30). Rašte Jehovos dvasia vadinama antspaudu ištikimiems pateptiesiems krikščionims, arba ‛laidu to, kas bus’ jiems. Tai — nemirtingas gyvenimas danguje (2 Korintiečiams 1:22; NW; 1 Korintiečiams 15:50-57; Apreiškimo 2:10). Pateptiesiems bei žemiškąją viltį puoselėjantiems jų draugams Dievo dvasia gali padėti likti ištikimiems ir vengti nuodėmingų poelgių.
16 Apaštalas įspėjo saugotis melo, vagystės, begėdystės ir panašių dalykų. Jei susigundysime taip elgtis, ignoruosime dvasia įkvėpto Dievo Žodžio patarimus (Efeziečiams 4:17-29; 5:1-5). Tai liūdintų Dievo dvasią, o juk mes tikrai to nenorime. Tad jei kas nors iš mūsų ima nebepaisyti Jehovos Žodžio patarimų, gali išsiugdyti tokį požiūrį ar bruožą, kuris nuvestų į sąmoningą nuodėmę. Dėl to visiškai prarastume Dievo malonę (Hebrajams 6:4-6). Galbūt dar nedarome nuodėmės, tačiau pasukome link jos: nuolat atstumiame dvasios vadovavimą — taip liūdiname ją, o drauge priešinamės Jehovai, šventosios dvasios šaltiniui, bei skaudiname jį. Mylėdami Dievą, visada vengsime taip elgtis. Priešingai, melsim Jehovos padėti, kad ne liūdintume jo dvasią, o galėtume prisidėti prie jo švento vardo šlovinimo nepaliaudami mąstyti dvasiškai.
Nenustok mąstęs dvasiškai
17. Kokius kai kuriuos dvasinius tikslus galime užsibrėžti ir kodėl išmintinga jų siekti?
17 Svarbiausia, kaip galėtume nenustoti mąstyti dvasiškai, — užsibrėžti dvasinius tikslus ir jų siekti. Atsižvelgdami į savo poreikius bei aplinkybes, galime pasiryžti pagerinti savo studijavimo įpročius, daugiau skelbti arba, pavyzdžiui, siekti ir ruoštis tarnauti reguliariuoju pionieriumi, Betelio savanoriu ar misionieriumi. Tai skatins nuolat mąstyti apie dvasinius dalykus ir įgalins nepasiduoti savo žmogiškam silpnumui bei nebūti suviliotiems šiam pasauliui būdingų materialistinių ar kitokių Rašto smerkiamų geismų. Taip daryti, be abejo, išmintinga, nes Jėzus pasakė: „Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis“ (Mato 6:19-21).
18. Kodėl taip svarbu nepaliauti mąstyti dvasiškai šiomis paskutinėmis dienomis?
18 Mąstyti dvasiškai ir slopinti pasaulietiškus geidulius yra tikrai išmintinga šiomis „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5). Juk „praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:15-17). Pavyzdžiui, nuo mažumės užsibrėžtas tikslas būti visalaikiu tarnu padės krikščioniui įveikti paauglystės bei jaunystės sunkumus. Verčiamas eiti į kompromisą su sąžine, toks dvasingas krikščionis matys savo kelrodį — siekį darbuotis Jehovos tarnyboje ir žinos, kad atsisakyti jo dėl materialinių troškimų ar nuodėmingų malonumų yra neprotinga, netgi kvaila. Toks dvasingumas paragino Mozę geriau ‛pasirinkti su Dievo tauta kęsti priespaudą, negu laikinai džiaugtis nuodėmės malonumais’ (Hebrajams 11:24, 25). Mes, jauni ir pagyvenę, galėsime apsispręsti panašiai, jei nepaliausime mąstyti dvasiškai, o ne taip, kaip skatina nuodėmingas kūnas.
19. Kokia bus nauda, jei nepaliaujamai mąstysime dvasiškai?
19 „Kūniškas mąstymas priešiškas Dievui“, o „dvasiškas — gyvenimas ir ramybė“ (Romiečiams 8:6, 7, Brb). Mąstydami dvasiškai, jausime didelę ramybę. Širdis ir protas bus labiau apsaugoti nuo nuodėmingų polinkių ir stipriau galėsime priešintis vilionėms nusidėti. Dievas padės nepasiduoti nepaliaujamoje kovoje tarp kūno ir dvasios.
20. Kodėl galime būti tikri, kad įmanoma laimėti dvasios kovą su kūnu?
20 Mąstydami dvasiškai, išsaugome neįkainojamą ryšį su Jehova — gyvybės ir šventosios dvasios šaltiniu (Psalmyno 36:10; 51:13 [36:9; 51:11, Brb]). Šėtonas Velnias bei jo agentai kiek galėdami stengiasi sužlugdyti mūsų santykius su Jehova Dievu. Jie nori valdyti mūsų mintis ir žino, jog pasidavę tokiai įtakai galiausiai tapsime Dievo priešais ir pražūsime. Tačiau mes galime laimėti dvasios kovą su kūnu. Pauliui pavyko nugalėti ir, kalbėdamas apie tai, jis pirmiausia paklausė: „Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno!“ Paskui jis patvirtino, jog įmanoma išsigelbėti, ir sušuko: „Dėkui Dievui — per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!“ (Romiečiams 7:21-25) Mes irgi galime dėkoti Dievui per Kristų, kad padeda įveikti žmogišką silpnumą ir mąstyti dvasiškai, lydint nuostabiai amžinojo gyvenimo vilčiai (Romiečiams 6:23).
Ar atsimeni?
• Ką reiškia mąstyti dvasiškai?
• Kaip gali Jehovos dvasia vadovauti mums?
• Paaiškink, kaip mūsų kovoje su nuodėme itin svarbu studijuoti Bibliją, paklusti Jehovos įstatymui ir melstis jam.
• Kaip dvasiniai siekiai gali padėti toliau eiti gyvenimo keliu?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 16 puslapyje]
Biblijos studijavimas neleidžia sužlugdyti mūsų dvasingumo
[Iliustracija 17 puslapyje]
Būtina melsti Jehovos padėti įveikti nuodėmingus geismus
[Iliustracijos 18 puslapyje]
Dvasiniai tikslai gali padėti mums nepaliauti mąstyti dvasiškai