„Viešpats tikrai prikeltas!“

Įsivaizduokite Jėzaus mokinių sielvartą nužudžius jų Viešpatį. Kai Juozapas iš Arimatėjos paguldė jo kūną į kapą, atrodė, jų viltys užgeso. Žlugo ir jų lūkesčiai, kad Jėzus išlaisvins žydus iš romėnų priespaudos.

JEIGU viskas tuo ir būtų baigęsi, Jėzaus mokiniai tikriausiai būtų buvę pamiršti kaip ir daugelio tariamų Mesijų sekėjai. Bet Jėzus buvo gyvas! Anot Šventojo Rašto, netrukus po savo mirties jis keliskart pasirodė mokiniams. Todėl kai kurie iš jų buvo paskatinti sušukti: „Viešpats tikrai prikeltas!“ (Luko 24:34, Jr)

Mokiniams teko ginti savo tikėjimą Jėzų esant Mesiją. Todėl jie ypač pabrėžė, kad jo prikėlimas iš numirusių yra tvirtas jo mesijiškumo įrodymas. Iš tiesų „apaštalai su didžia galybe liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą“ (Apaštalų darbų 4:33).

Jeigu kas nors būtų įrodęs, kad šis prikėlimas yra apgaulė — galbūt privertęs vieną iš mokinių tai pripažinti arba parodęs, jog Jėzaus kūnas liko kape — krikščionybė jau pradžioje būtų žlugusi. Bet taip neįvyko. Žinodami Kristų esant gyvą, Jėzaus sekėjai pradėjo visur skelbti jo prikėlimą ir daugybė žmonių įtikėjo prikeltąjį Kristų.

 Kodėl ir jūs galite tikėti Jėzaus prikėlimu? Kas įrodo, jog tai buvo tikras įvykis?

Kodėl reikia aptarti įrodymus?

Visose keturiose evangelijose pasakojama apie Jėzaus prikėlimą (Mato 28:1-10; Morkaus 16:1-8; Luko 24:1-12; Jono 20:1-29). * Kitose Krikščionių graikiškųjų raštų knygose taip pat įtikinamai kalbama, kad Kristus buvo prikeltas iš mirties.

Nieko stebėtino, kad Jėzaus sekėjai skelbė apie jo prikėlimą. Jei jis iš tiesų buvo Dievo prikeltas, tai ši naujiena pati nuostabiausia, liudijanti, kad Dievas yra. Be to, ji reiškia, jog Jėzus dabar gyvas.

Kuo tai reikšminga mums? Na, Jėzus meldėsi: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Taip, mes galime įgyti gyvybę teikiantį Jėzaus ir jo Tėvo pažinimą. Pritaikydami jį, nors ir mirtume, galime būti prikelti, nes Jėzus buvo prikeltas (Jono 5:28, 29). Mes galime turėti viltį amžinai gyventi žemės rojuje valdant Dievo dangiškajai Karalystei, kurioje viešpataus jo pašlovintas Sūnus, karalių Karalius, Jėzus Kristus (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; Luko 23:43, NW; Apreiškimo 17:14).

Tad labai svarbu išsiaiškinti klausimą, ar Jėzus tikrai buvo prikeltas iš mirties. Tai liečia mūsų dabartinį gyvenimą ir ateities perspektyvas. Štai kodėl mes kviečiame jus patyrinėti keturių rūšių įrodymus, kad Jėzus mirė ir buvo prikeltas.

Jėzus tikrai mirė ant stulpo

Kai kurių skeptikų tvirtinimu, prikaltas ant kančių stulpo Jėzus iš tikrųjų nemirė. Anot jų, jis tik buvo arti mirties, bet jį atgaivino kapo šaltis. Tačiau visi turimi šaltiniai rodo, jog guldomas į kapą Jėzaus kūnas buvo be gyvybės žymių.

Kadangi mirties bausmė Jėzui buvo įvykdyta viešai, tai mačiusieji stebėtojai patvirtino, jog jis tikrai mirė ant stulpo. Apie jo mirtį paliudijo egzekucijos vietoje stovėjęs šimtininkas, nes viena šio pareigūno užduočių buvo konstatuoti asmens mirtį. Be to, tik gavęs patvirtinimą, kad Jėzus mirė, Romos valdytojas Poncijus Pilotas atidavė Juozapui iš Arimatėjos Jėzaus kūną palaidoti (Morkaus 15:39-46).

Kapas tuščias

Tuščias kapas mokiniams buvo pirmasis Jėzaus prikėlimo įrodymas ir jis tebėra neginčijamas. Jėzus buvo paguldytas naujame kapo rūsyje, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. Jis buvo arti egzekucijos vietos, lengvai randamas (Jono 19:41, 42). Visose evangelijose pranešama, kad antrą rytą po Jėzaus mirties, jo draugams atėjus prie kapo, Jėzaus kūno ten nebebuvo (Mato 28:1-7; Morkaus 16:1-7; Luko 24:1-3; Jono 20:1-10).

Tuščias kapas apstulbino ir Jėzaus draugus, ir jo priešus, nes pastarieji ilgą laiką rezgė planus matyti jį mirusį ir palaidotą. Įvykdę savo tikslą, jie ėmėsi priemonių uždaryti įėjimą į kapą ir pastatyti prie jo sargybą. Vis dėlto pirmosios savaitės dienos rytą kapas buvo tuščias.

Ar Jėzaus draugai paėmė jo kūną iš kapo? Tikrai ne, nes, kaip rodo evangelijos, po  Jėzaus mirties jie buvo labai nusiminę. Be to, vargu ar jo mokiniai būtų sutikę kęsti persekiojimus ir mirti už apgaulę.

Tad kas ištuštino kapą? Mažiausiai tikėtina, kad Jėzaus kūną galėjo paimti jo priešai. Net jeigu taip ir būtų atsitikę, vėliau jiems būtų reikėję parodyti jį, norint paneigti mokinių tvirtinimus, kad Jėzus prikeltas ir yra gyvas. Tačiau nieko panašaus neįvyko, nes čia veikė Dievas.

Praėjus kelioms savaitėms, Jėzaus priešai nepuolė neigti Petro žodžių, kai jis liudijo tautai: „Izraelio vyrai! Klausykite, ką pasakysiu: Jėzų Nazarietį, Dievo jums patvirtintą galingais darbais, stebuklais ir ženklais, kuriuos per jį nuveikė Dievas tarp jūsų, kaip patys žinote, taigi tą vyrą, Dievo valios sprendimu bei numatymu išduotą, jūs nedorėlių rankomis nužudėte, prikaldami prie kryžiaus. Dievas jį prikėlė, išvaduodamas iš mirties kankynės, nes buvo neįmanoma, kad jis liktų mirties grobis. Juk Dovydas apie jį sako: ‛Aš visuomet prieš akis turiu Viešpatį... Ir mano kūnas ilsėsis su viltimi, nes tu nepaliksi mano sielos mirusiųjų pasaulyje ir neduosi savo šventajam supūti’“ (Apaštalų darbų 2:22-27).

Daugelis matė prikeltą Jėzų

Apaštalų darbų knygoje evangelistas Lukas rašo: „Po savo kančios [Jėzus] pateikė [apaštalams] daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo karalystę“ (Apaštalų darbų 1:2, 3). Daugelis mokinių matė prikeltąjį Jėzų įvairiomis aplinkybėmis — sode, kelyje į kaimą, valgydami, prie Tiberiados ežero (Mato 28:8-10; Luko 24:13-43; Jono 21:1-23).

Kritikai abejoja tų pasirodymų tikrumu, teigdami, jog rašytojų pasakojimai išgalvoti arba prieštaringi. Iš tikrųjų, nedideli evangelijų skirtumai rodo, kad jos nebuvo rašomos susitarus. Vienas rašytojas pateikia detalių, papildančių kitus pranešimus apie Kristaus gyvenimą, ir taip mūsų pažinimas apie Jėzų plečiasi.

Ar prisikėlusio Jėzaus pasirodymai buvo haliucinacijos? Visi tokie argumentai yra nepatikimi, nes jį matė labai daug žmonių. Tarp jų buvo žvejų, moterų, valstybės pareigūnas ir net abejojantis apaštalas Tomas, kuris įsitikino Jėzaus prikėlimu tik pamatęs nepaneigiamus įrodymus (Jono 20:24-29). Kelissyk Jėzaus mokiniai iš karto nepažino savo prisikėlusio Viešpaties. Vėliau jį matė daugiau nei 500 žmonių, kurių dauguma tebebuvo gyvi, kai apaštalas Paulius liudijo apie tą įvykį gindamas prikėlimą (1 Korintiečiams 15:6).

Gyvas Jėzus daro įtaką žmonėms

Jėzaus prikėlimas nėra tik smalsumą kelianti ar ginčytina tema. Tas faktas, kad jis gyvas, visur pakreipė žmonių gyvenimą  teigiama linkme. Nuo pirmojo šimtmečio nesuskaičiuojama daugybė žmonių, buvę abejingi ar priešiški krikščionybei, visiškai įsitikino, jog tai teisinga religija. Kas juos pakeitė? Studijuodami Šventąjį Raštą, jie išsiaiškino, kad Dievas prikėlė Jėzų gyventi šlovingu dvasiniu kūriniu danguje (Filipiečiams 2:8-11). Jie parodė tikėjimą Jėzumi ir Jehovos Dievo išgelbėjimo priemone per Kristaus išperkamąją auką (Romiečiams 5:8). Tokie asmenys patiria tikrą laimę vykdydami Dievo valią ir laikydamiesi Jėzaus mokymų.

Pagalvokite, ką reiškė būti krikščionimi pirmajame amžiuje. Tada nebuvo siekiama prestižo, valdžios ar turtų, bet, priešingai, dėl tikėjimo daugelis pirmųjų krikščionių ‛linksmai sutiko savo turto išplėšimą’ (Hebrajams 10:34). Krikščionybė reikalavo gyventi pasiaukojamai ir kęsti persekiojimus, kurie daugeliui baigėsi kankinio mirtimi.

Prieš tapdami Kristaus sekėjais kai kurie turėjo gerų perspektyvų įgyti prestižą bei turtų. Saulius iš Tarso buvo mokęsis pas garsų Įstatymo mokytoją Gamalielį ir darėsi žymus tarp žydų (Apaštalų darbų 9:1, 2; 22:3; Galatams 1:14). Tačiau Saulius tapo apaštalu Pauliumi. Jis ir daugelis kitų atsisakė pasaulio siūlomos garbės bei valdžios. Kodėl? Kad skleistų žinią apie tikrąją viltį, pagrįstą Dievo pažadais ir tuo, kad Jėzus Kristus buvo prikeltas iš mirties (Kolosiečiams 1:28). Jie buvo pasiryžę kentėti už tiesą.

Tą patį galima pasakyti apie milijonus šiandien gyvenančių žmonių. Juos rasite Jehovos liudytojų susirinkimuose, kurių yra visame pasaulyje. Liudytojai nuoširdžiai kviečia jus dalyvauti kasmetiniame Kristaus mirties minėjime, kuris įvyks šių metų balandžio 8-ąją, sekmadienį, saulei nusileidus. Jie džiaugsis matydami jus šioje šventėje ir visose Biblijos studijavimo sueigose, rengiamose jų Karalystės salėse.

Reikėtų žinoti ne vien tik apie Jėzaus mirtį ir prikėlimą, bet ir apie jo gyvenimą bei mokymus. Jis kviečia mus ateiti pas jį (Mato 11:28-30). Todėl dabar semkitės tikslaus pažinimo apie Jehovą Dievą ir Jėzų Kristų. Taip galėsite įgyti amžinąjį gyvenimą valdant Dievo Karalystei, kurios Karalius — jo brangus Sūnus.

[Išnaša]

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Milijonai randa tikrą laimę būdami Jėzaus Kristaus sekėjais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 6 puslapyje]

From the Self-Pronouncing Edition of the Holy Bible, containing the King James and the Revised versions