Ar svarbu vaikystėje išmokti klusnumo?

„TĖVAI nori asmenybių, o ne tik klusnių vaikų.“ Taip buvo pavadintas vienas laikraščio straipsnelis. Ši nedidelė žinutė rėmėsi Naujojoje Zelandijoje atliktos apklausos duomenimis. Straipsnyje atskleista, jog tik „22 procentai respondentų mano, kad vaikas namuose turėtų būti mokomas klusnumo“. Be to, apklausa parodė, kad, tėvų nuomone, dabar kur kas svarbiau mokyti vaikus tokių dalykų kaip geros manieros, savarankiškumas bei atsakingumas.

Nenuostabu, kad šiame individualizmo bei savanaudiškumo amžiuje dauguma žmonių tiek patį klusnumą, tiek poreikį jo mokyti vaikus vertina skeptiškai. Tačiau ar klusnumas vaikystėje tiesiog atmestinas kaip kažkas senamadiška? O gal tai viena iš svarbių pamokų, kurią išmokęs vaikas turi naudos? Dar svarbiau, kaip klusnumą tėvams vertina šeimos Įkūrėjas Jehova Dievas ir kokia tokio klusnumo nauda (Apaštalų darbų 17:28, Brb; Efeziečiams 3:14, 15).

„Tai teisinga“

Pirmojo amžiaus Efezo krikščionių susirinkimui apaštalas Paulius rašė: „Jūs, vaikai, klausykite Viešpatyje savo tėvų, nes tai teisinga“ (Efeziečiams 6:1, Brb). Todėl svarbiausia priežastis būti klusniems yra ta, kad toks klusnumas atitinka Dievo teisingumo normas. Pasak Pauliaus, „tai teisinga“.

Šis principas neprieštarauja ir kitoms Biblijos vietoms: Dievo Žodyje meilingas tėvų drausminimas vaizduojamas kaip grožybė — „grakštus vainikas tavo galvai, karoliai tavo kaklui“ ir kaip kažkas, kas „patinka Viešpačiui“ (Patarlių 1:8, 9; Kolosiečiams 3:20). Visiška priešingybė — neklusnumas tėvams — sukelia Dievo nepritarimą (Romiečiams 1:30, 32).

„Kad tau gerai sektųsi“

Paulius nurodė dar vieną klusnumo pliusą: „Gerbk savo tėvą ir motiną — tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje“ (Efeziečiams 6:2, 3; Išėjimo 20:12). Kaip klusnumas tėvams gali būti sėkmės laidas?

Pirmiausia, argi ne tiesa, kad tėvai vyresni ir turi daugiau patirties? Nors jie galbūt ir nenusimano tiek daug apie kompiuterius arba kai kuriuos kitus mokykloje mokomus dalykus, tačiau gerai pažįsta gyvenimą ir žino, kaip įveikti jo sunkumus. O jaunuoliams trūksta nuosaikaus mąstymo, kuris įgyjamas subrendus. Todėl jie linkę priimti skubotus sprendimus ir dažnai savo nenaudai lengvai pasiduoda neigiamai bendraamžių įtakai. Biblijoje realistiškai rašoma: „Kvailystė prisirišusi prie vaiko  širdies.“ Koks yra vaistas? „Pamokymo rykštė išvaro ją“ (Patarlių 22:15, Brb).

Klusnumo nauda pasireiškia daug plačiau negu tik tėvų ir vaikų santykiuose. Kad žmonių visuomenė funkcionuotų sklandžiai bei vaisingai, reikalingas bendradarbiavimas, kuris tam tikru mastu irgi reikalauja klusnumo. Pavyzdžiui, santuokoje noras nusileisti labiau prisideda prie taikos, sutarimo ir laimės negu reiklumas ir nejautrumas kitų teisėms bei jausmams. Darbovietėje bet kokiai veiklai arba tikslui pasiekti irgi reikalingas darbuotojų pavaldumas. Klusnumas vyriausybės įstatymams bei potvarkiams ne tik apsaugo nuo bausmės, bet ir suteikia tam tikrą saugumą (Romiečiams 13:1-7; Efeziečiams 5:21-25; 6:5-8).

Vyriausybei nepaklusnus jaunimas dažnai nepritampa prie visuomenės. O vaikystėje išmoktas klusnumas teikia pasitenkinimą visą gyvenimą. Kaip naudinga to išmokti vaikystėje!

Svarbiausias atpildas už klusnumą

Klusnumas ne tik padeda išlaikyti gerus santykius šeimoje, ne tik nuolat teikia kitokios naudos, bet yra ir pačių svarbiausių asmens santykių su savo Kūrėju pagrindas. „Kūrėjas“, turintis „gyvenimo šaltinį“, — Jehova Dievas — teisėtai nusipelno visiško mūsų klusnumo (Mokytojo 12:1; Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]).

Įvairios žodžio „paklusti“ formos Biblijoje randamos daugybę kartų. Be to, čia yra šimtai nuorodų į klusnumo reikalaujančius Dievo įstatymus, potvarkius, įsakymus, teisminius nutarimus bei taisykles. Nėra abejonės, kad Dievas klusnumą vertina kaip būtiną sąlygą jo palankumui įgyti. Taip, ugdant santykius su Jehova, klusnumas yra būtinas (1 Samuelio 15:22). Deja, žmogus iš prigimties yra linkęs nepaklusti. „Žmogaus širdis palinkusi į pikta nuo pat jo jaunystės“, — sakoma Biblijoje (Pradžios 8:21, Brb). Todėl klusnumo reikia mokytis ne tik vaikystėje, bet ir visą gyvenimą. Už tai gausiai atlyginama.

Prisiminkite, kad, pasak apaštalo Pauliaus, įsakymas paklusti tėvams duodamas su dvigubu pažadu, būtent, kad „tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje“. Šio pažado patvirtinimą randame Patarlių 3:1, 2 (Brb): „Mano sūnau, neužmiršk mano įstatymo, tavo širdis tesaugo mano įsakymus. Jie prailgins tavo dienas, pridės tau gyvenimo metų ir ramybės.“ Svarbiausias atlygis klusniesiems yra asmeniniai santykiai su Jehova dabar ir amžinasis gyvenimas taikiame naujajame pasaulyje (Apreiškimo 21:3, 4).

[Iliustracijos 30, 31 puslapiuose]

Klusnumas padeda išlaikyti gerus santykius šeimoje, darbovietėje bei su Jehova