„Dievo žodis augo“
„Dievo žodis augo“
„Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja“ (PSALMYNO 147:15, Brb).
1, 2. Kokią užduotį Jėzus davė mokiniams ir kas į ją įėjo?
VIENA iš įspūdingiausių Biblijos pranašysčių užrašyta Apaštalų darbų 1:8. Prieš pat pakildamas į dangų Jėzus pasakė savo ištikimiems sekėjams: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir ligi pat žemės pakraščių.“ Koks didžiulis užmojis!
2 Visoje žemėje paskelbti Dievo žodį saujelei anų laikų mokinių tikriausiai atrodė nelengva užduotis. Pagalvok, koks tai buvo darbas. Krikščionys turėjo padėti žmonėms suvokti, kas yra geroji naujiena apie Dievo Karalystę (Mato 24:14). Liudijant apie Jėzų reikėjo išaiškinti jo veiksmingus mokymus ir Jehovos jam paskirtą vaidmenį. Be to, jie turėjo ruošti mokinius ir paskui juos krikštyti. Ir tai turėjo būti padaryta visoje žemėje! (Mato 28:19, 20)
3. Ką Jėzus laidavo savo mokiniams ir kaip jie darbavosi?
3 Tačiau Jėzus laidavo savo sekėjams, kad šventoji dvasia padės jiems paskirtame darbe. Tad nors užduotis buvo didžiulė, o aršūs priešininkai be perstojo trukdė skelbti, pirmieji Jėzaus mokiniai sėkmingai įvykdė, kas įsakyta. Tai nepaneigiamas istorijos faktas.
4. Kaip skelbimo ir mokymo darbas liudijo Dievo meilę žmonėms?
4 Pasauliniu skelbimo ir mokymo darbu Dievas parodė meilę tiems, kas jo nepažinojo. Žmonėms buvo duota galimybė suartėti su Jehova ir gauti nuodėmių atleidimą (Apaštalų darbų 26:18). Be to, užduotis skelbti bei mokyti liudijo Dievo meilę patiems tos žinios nešėjams, nes taip jie galėjo parodyti savo atsidavimą Jehovai ir meilę artimui (Mato 22:37-39). Apaštalas Paulius brangino krikščionišką tarnybą ir vadino ją „lobiu“ (2 Korintiečiams 4:7).
5. a) Kur patikimiausiai aprašyta pirmųjų krikščionių istorija ir apie kokį augimą joje kalbama? b) Kodėl Apaštalų darbų knyga naudinga šiuolaikiniams Dievo tarnams?
5 Pirmųjų krikščionių skelbimo veikla patikimiausiai aprašyta Kristaus mokinio Luko Apaštalų darbų knygoje. Joje kalbama apie nuostabų spartų augimą. Toks Dievo Žodžio pažinimo plitimas primena eilutes iš Psalmyno 147:15 (Brb): „Jis siunčia įsakymą žemei, labai sparčiai Jo žodis atskrieja.“ Faktai apie pirmuosius krikščionis, sustiprintus šventąja dvasia, yra įspūdingi ir mums labai naudingi. Jehovos liudytojai dirba tą patį, tik daug didesnės apimties skelbimo bei mokinių ruošimo darbą. Be to, esame slegiami panašių sunkumų kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys. Apmąstydami, kaip Jehova laimino tų laikų skelbėjus ir davė jiems galios, stipriname savo tikėjimą, kad jis palaikys ir mus.
Mokinių gausėjimas
6. Koks pranešimas apie augimą paminėtas tris kartus Apaštalų darbų knygoje ir ką jis nurodo?
6 Viena, kaip galime įsitikinti pranašystės iš Apaštalų darbų 1:8 išsipildymu, — tai apmąstyti pranešimą „Viešpaties žodis vis augo“, su nereikšmingais skirtumais pakartotą Biblijoje (tik Apaštalų darbų knygoje) tris sykius (Apaštalų darbų 6:7, Jr; 12:24; 19:20, Vl). „Viešpaties žodis“, arba „Dievo žodis“, čia nurodo gerąją naujieną, jaudinančią Dievo tiesos žinią, — gyvą, veiksmingą, pakeičiančią ją priėmusių žmonių gyvenimą (Hebrajams 4:12).
7. Apie kokį augimą kalbama Apaštalų darbų 6:7 (Jr) ir kas atsitiko per 33 m. e. m. Sekmines?
7 Pirmą kartą apie Dievo žodžio augimą pasakyta Apaštalų darbų 6:7 (Jr): „Dievo žodis augo, ir mokinių skaičius Jeruzalėje labai didėjo. Be to, didelis kunigų būrys pakluso tikėjimui.“ Čia kalbama apie Kristaus mokinių gausėjimą. Anksčiau, per 33 m. e. m. Sekmines, Dievo šventoji dvasia buvo išlieta maždaug 120 mokinių, susirinkusių aukštutiniame kambaryje. Paskui apaštalas Petras pasakė jaudinančią kalbą ir jos klausytojai, apie 3000 žmonių, įtikėjo tą pačią dieną. Koks sujudimas buvo Jeruzalėje, kai tūkstančiai žmonių pasuko prie vieno ar kelių mieste bei šalia jo esančių tvenkinių pasikrikštyti vardan Jėzaus, vyro, kuris vos prieš 50 dienų buvo prikaltas prie stulpo kaip nusikaltėlis (Apaštalų darbų 2:41).
8. Kaip daugėjo mokinių po 33 m. e. m. Sekminių?
8 Žinoma, tai buvo tik pradžia. Nesiliaujantys žydų religinių vadovų mėginimai sustabdyti skelbimą buvo bevaisiai. Jų nevilčiai, „Viešpats kasdien didino [mokinių] būrį tais, kurie ėjo į išganymą“ (Apaštalų darbų 2:47). Netrukus „tikinčiųjų padaugėjo maždaug iki penkių tūkstančių“. Paskui „nuolat augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį“ (Apaštalų darbų 4:4; 5:14). Apie vėlesnius įvykius rašoma taip: „Bendruomenė visoje Judėjoje, Galilėjoje ir Samarijoje turėjo ramybę. Bijodama Viešpaties, ji vis buvo statoma ir darė pažangą, ir jos skaičius didėjo Šventosios Dvasios padrąsinimu“ (Apaštalų darbų 9:31, Jr). Po keleto metų, matyt, 58 m. e. m., pasak pranešimo, buvo ‛tūkstančiai tikinčiųjų’ (Apaštalų darbų 21:20). Tuo metu jau buvo daug įtikėjusių pagonių.
9. Kaip apibūdintumei pirmuosius krikščionis?
9 Mokinių būrys daugiausia gausėjo dėl prozelitizmo. Tai buvo naujas, bet aktyvus religinis judėjimas. Kristaus mokiniai buvo ne pasyvūs bažnyčios nariai, o visiškai atsidavę Jehovai bei jo Žodžiui; kai kurie jų sužinojo tiesą iš skaudžiai persekiotų tikinčiųjų (Apaštalų darbų 16:23, 26-33). Krikščionybę žmonės priimdavo po apmąstymų, pasitelkę sąžinę (Romiečiams 12:1, Brb). Jie būdavo mokomi elgtis kaip liepia Dievas, ir tiesa įsitvirtindavo jų protuose bei širdyse (Hebrajams 8:10, 11). Krikščionys buvo pasirengę mirti už savo tikėjimą (Apaštalų darbų 7:51-60).
10. Kokios priedermės laikėsi pirmieji krikščionys ir kas ją vykdo šiandien?
10 Žmonės, sužinoję krikščionių mokymus, jautė pareigą dalintis tiesa su kitais. Tai ir nulėmė krikščionių gausėjimą. Vienas biblistas pasakė: „Teisė skleisti tiesą nepriklausė ypač aktyviems ar oficialiai paskirtiems evangelistams. Evangelizacija buvo kiekvieno Bažnyčios nario privilegija ir pareiga... Toks visos krikščionių bendruomenės savanoriškas siekis buvo didžiulė judėjimo varomoji jėga nuo pat jo pradžios.“ Toliau jis rašė: „Evangelizacija buvo pirmųjų krikščionių gyvybinės jėgos šaltinis.“ Tą patį galima pasakyti ir apie tikruosius dabartinius krikščionis.
Teritorinis augimas
11. Apie kokį augimą kalbama Apaštalų darbų 12:24 ir kaip tai vyko?
11 Antrą kartą apie Dievo žodžio augimą pasakyta Apaštalų darbų 12:24: „Viešpaties žodis vis augo ir plito.“ Čia kalbama apie teritorinį plitimą. Veikla be perstojo klestėjo, nors valdžia ją draudė. Šventoji dvasia pirmiausia buvo išlieta Jeruzalėje ir nuo tada žodis visur sparčiai skynėsi kelią. Prasidėjus persekiojimams Jeruzalėje, mokiniai išsisklaidė po Judėją ir Samariją. Kuo tai baigėsi? „Išblaškytieji keliaudami skelbė gerosios naujienos žodį“ (Apaštalų darbų 8:1, 4). Pilypui buvo liepta paliudyti vienam vyrui, o šis po krikšto grįžo su žinia į Etiopiją (Apaštalų darbų 8:26-28, 38, 39). Netrukus tiesa pasklido Lidoje, Šarono lygumoje, Jopėje (Apaštalų darbų 9:35, 42). Vėliau apaštalas Paulius keliaudamas tūkstančius kilometrų jūra bei sausuma įkūrė susirinkimus daugelyje Viduržemio jūros šalių. Apaštalas Petras buvo nuvykęs į Babiloną (1 Petro 5:13). Nepraėjus nė 30 metų nuo šventosios dvasios išliejimo Sekminių dieną, Paulius parašė, kad geroji naujiena „paskelbta visai Kūrinijai po dangumi“, galbūt turėdamas omenyje tuo metu žinomą pasaulį (Kolosiečiams 1:23).
12. Kaip krikščionybės priešai pripažino Dievo žodžio teritorinį plitimą?
12 Net krikščionybės priešai pripažino, jog Dievo žodis prigijo Romos imperijoje. Pavyzdžiui, Apaštalų darbų 17:6 (Brb) pasakojama, kad Tesalonikoje, šiaurės Graikijoje, priešininkai aimanavo: „Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia.“ Vėliau, antrojo amžiaus pradžioje, Plinijus Jaunesnysis, iš Bitinijos rašydamas Romos imperatoriui Trajanui, taip nusiskundė apie krikščionybę: „[Ji] neapsiriboja miestais, bet plinta ir aplinkiniuose kaimuose.“
13. Kaip Dievo žodžio teritorinis augimas atspindėjo jo meilę žmonijai?
13 Teritorinis augimas liudijo nepaprastą Jehovos meilę žmonėms, priimantiems išpirką. Pamatęs, jog šventoji dvasia buvo išlieta pagoniui Kornelijui, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35). Geroji naujiena, be abejo, buvo (ir dabar yra) žinia visoms tautoms ir Dievo žodžiui tolydžio plintant žmonės įvairiose vietose turėjo galimybę atsiliepti į Dievo meilę. Taip pat ir XXI amžiuje Dievo žodis plinta neaplenkdamas nė vieno žemės kampelio.
Augimas įsigali
14. Apie kokį augimą kalbama Apaštalų darbų 19:20 ir prieš ką Dievo žodis ėmė viršų?
14 Trečią kartą apie Dievo žodžio augimą parašyta Apaštalų darbų 19:20 (Vl): „Taip augo didingai Dievo žodis, plačiai įsigalėdamas.“ Rašto originale graikiškas žodis, išverstas ‛įsigalėti’, reiškia „stipriai veikti“. Prieš tai pasakyta, kad daugelis efeziečių įtikėjo ir nemaža užsiiminėjusių kerais sudegino savo knygas visų akivaizdoje. Taip Dievo žodis ėmė viršų prieš klaidingus religinius įsitikinimus. Gerõsios naujienos neįveikė ir kitos kliūtys, netgi persekiojimai. Niekas jos nesustabdė. Tai visiškai tinka ir mūsų dienų tikrajai krikščionybei apibūdinti.
15. a) Ką vienas istorikas pasakė apie pirmuosius krikščionis? b) Kam mokiniai buvo dėkingi už savo sėkmę?
15 Apaštalai bei kiti pirmieji krikščionys uoliai skelbė Dievo žodį. Apie tai vienas istorikas biblistas pasakė: „Žmonės, troškę kalbėti apie savo Viešpatį, rasdavo galimybių tai daryti. Tokia šių vyrų bei moterų paskata mes gėrimės net daugiau nei jų metodais.“ Vis dėlto pirmieji krikščionys pripažino, kad tarnybos sėkmė priklausė ne vien nuo jų. Dievas jiems pavedė šią užduotį ir davė galios ją įvykdyti. Dvasinis augimas buvo Dievo malonė. Apaštalas Paulius pripažino tai savo laiške Korinto susirinkimui: „Aš sodinau, Apolas laistė, o Dievas augino. Mes juk esame Dievo bendradarbiai“ (1 Korintiečiams 3:6, 9).
Šventosios dvasios veikimas
16. Kas rodo, kad šventoji dvasia davė mokiniams jėgų drąsiai kalbėti?
16 Jėzus laidavo savo mokiniams, kad šventoji dvasia nulems Dievo žodžio augimą ir suteiks mokiniams jėgų skelbti (Apaštalų darbų 1:8). Kaip tai vyko? Po šventosios dvasios išliejimo per Sekmines, Petras su Jonu buvo iškviesti į žydų aukščiausiąjį teismą — tą, kurio teisėjai pasmerkė mirti Jėzų Kristų. Ar apaštalai drebėjo iš baimės prieš tokią įtakingą priešišką grupuotę? Visiškai ne! Šventoji dvasia įgalino Petrą ir Joną taip drąsiai kalbėti, kad priešininkai stebėjosi ir „atpažino juos buvus kartu su Jėzumi“ (Apaštalų darbų 4:8, 13). Ir Steponui šventoji dvasia suteikė jėgų be baimės liudyti aukščiausiajam teismui (Apaštalų darbų 6:12; 7:55, 56). Anksčiau šventoji dvasia paskatino Kristaus mokinius ryžtingai skelbti. Lukas sako: „Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį“ (Apaštalų darbų 4:31).
17. Kaip dar šventoji dvasia padėdavo Kristaus mokiniams tarnyboje?
17 Per savo galingą šventąją dvasią Jehova drauge su prikeltuoju Jėzumi vadovauja skelbimui (Jono 14:28; 15:26). Kai šventoji dvasia buvo išlieta Kornelijui, jo giminėms bei artimiems draugams, apaštalas Petras suprato, jog neapipjaustyti pagonys irgi gali būti krikštijami Jėzaus Kristaus vardu (Apaštalų darbų 10:24, 44-48). Vėliau šventoji dvasia nulėmė Barnabo bei Sauliaus (apaštalo Pauliaus) paskyrimą misionieriais ir jiedviem nurodė, kur reikia, o kur nereikia keliauti (Apaštalų darbų 13:2, 4; 16:6, 7). Ji vadovavo apaštalų ir vyresniųjų grupei, spręsdavusiai Jeruzalėje įvairius klausimus (Apaštalų darbų 15:23, 28, 29). Šventoji dvasia taip pat padėdavo paskirti krikščionių susirinkimų vyresniuosius (Apaštalų darbų 20:28).
18. Kaip pirmieji krikščionys rodydavo meilę?
18 Be to, šventosios dvasios veikiami, krikščionys ugdėsi Dievo savybes, pavyzdžiui, meilę (Galatams 5:22, 23). Meilė skatino mokinius viskuo dalintis. Štai po 33 m. e. m. Sekminių Jeruzalėje mokiniai gyveno iš bendrų lėšų. Biblijoje rašoma: „Tarp jų nebuvo vargšų. Kurie turėjo žemės sklypus ar namus, parduodavo juos, gautus pinigus sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo“ (Apaštalų darbų 4:34, 35). Tokia meilė ne tik bendratikiams, bet ir pašaliečiams buvo rodoma gerosios naujienos skelbimu bei kitokiomis geradarystėmis (Apaštalų darbų 28:8, 9). Jėzus pasakė, kad jo sekėjus pažins iš pasiaukojamos meilės (Jono 13:34, 35). Be abejo, svarbiausioji savybė — meilė traukė žmones prie Dievo ir skatino augimą pirmajame amžiuje; taip yra ir dabar (Mato 5:14, 16).
19. a) Kaip trejopai augo Jehovos žodis pirmajame amžiuje? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?
19 Apaštalų darbų knygoje šventoji dvasia paminėta 41 kartą. Akivaizdu, jog pirmajame amžiuje tikrųjų krikščionių klestėjimą nulėmė šventosios dvasios galia ir vadovavimas. Mokinių daugėjo, Dievo žodis plačiai plito ir ėmė viršų prieš to meto religijas bei filosofijas. Dabartinių Jehovos liudytojų darbo rezultatai panašūs į augimą pirmajame amžiuje. Kitame straipsnyje ir aptarsime ne mažiau įspūdingą Dievo žodžio klestėjimą šiais laikais.
Ar prisimeni?
• Kaip gausėjo pirmojo amžiaus Kristaus mokinių?
• Kaip Dievo žodis plito pasaulyje?
• Kaip Dievo žodis įsigalėjo pirmajame amžiuje?
• Kaip šventoji dvasia padėjo Dievo žodžiui augti?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 12 puslapyje]
Paskelbdamas etiopui, Pilypas padėjo gerajai žiniai plisti kitur
[Iliustracija 13 puslapyje]
Šventoji dvasia vadovavo apaštalams bei vyresniesiems Jeruzalėje
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 10 puslapyje]
Dešiniajame kampe viršuje: Reproduction of the City of Jerusalem at the time of the Second Temple - located on the grounds of the Holyland Hotel, Jerusalem