Gal kilo nesusipratimas?

ANTONIJAS buvo sutrikęs: geras jo draugas Leonardas netikėtai ėmė elgtis šaltai. * Jis tiesiog nebeatsakydavo į sveikinimus, tarp jųdviejų tarsi siena iškilo. Antonijui buvo neramu — gal draugas klaidingai suprato kokį nors jo žodį ar poelgį. Kokį?

Nesusipratimai — dažnas dalykas. Daugelis kyla dėl smulkmenų ir yra lengvai ištaisomi, o kai kurie gali įstumti į neviltį, ypač jei jų neįmanoma išspręsti. Kodėl kyla nesusipratimai tarp žmonių ir kaip juos paveikia? Ką daryti, jei kokį nors tavo poelgį kiti supranta klaidingai? Ar tikrai svarbu, ką žmonės galvoja apie tave?

Tokia tikrovė

Kadangi žmonės negali skaityti kitų minčių ir įspėti jų norų, anksčiau ar vėliau mūsų žodžius bei poelgius kai kurie supranta klaidingai. Taip atsitinka dėl daugybės priežasčių. Kartais mes tiesiog nepasakome savo minčių pakankamai aiškiai, tiksliai. Triukšmas ar kas kita gali sutrukdyti pašnekovams atidžiai įsiklausyti į mūsų žodžius.

Be to, kai kas dėl tam tikrų savo pažiūrų bei įpročių susidaro klaidingą nuomonę apie kitą, pavyzdžiui, drovų žmogų gali palaikyti šaltu, abejingu ar išdidžiu. Dėl praeityje patirtų dalykų kai kuriomis aplinkybėmis galime sureaguoti emocionaliai, neapgalvotai. Kultūrų bei kalbų skirtumai taip pat būna nesusipratimų priežastimi, kaip ir netiksli informacija arba apkalbos. Be to, kartais savaip išsiaiškinami žodžių ar elgesio motyvai. Deja, visa tai nėmaž nepaguodžia, kai lieki neteisingai suprastas.

 Štai Ana nemanydama nieko bloga sykį prasitarė apie šalia nesančios draugės populiarumą. Neapibūdinęs aplinkybių, kažkas tą frazę perpasakojo ir paskui Ana, savo nuostabai bei liūdesiui, prie visų buvo draugės piktai apkaltinta pavydu, kad vienas vyriškis rodąs jai dėmesį. Draugė visiškai klaidingai suprato pasakytą frazę ir Anos pastangos patikinti neturėjus jokių blogų ketinimų liko bevaisės. Anai buvo labai skaudu ir daug vandens nutekėjo, kol pavyko išsiaiškinti nesusipratimą.

Žmonės dažniausiai vertina vieni kitus taip, kaip patys įsivaizduoja, todėl paprastai nuliūsti išgirdęs klaidingą prielaidą apie savo motyvus. Net supyksti, kai be jokio pagrindo kas nors neteisingai tave supranta. Tokia nuomonė tau atrodo iškreipta, priešiška, visiškai klaidinga ir labai įžeidžianti, ypač jeigu tau svarbu, ką tas asmuo apie tave mano.

Jei ir nepatinka, kaip esi vertinamas, vis dėlto reikia gerbti kitų požiūrį. Jo nepaisyti būtų nekrikščioniška; juk nenorime savo žodžiais bei poelgiais kam nors kenkti (Mato 7:12; 1 Korintiečiams 8:12). Kai kada galbūt ir vertėtų parodyti žmogui, kad jo nuomonė apie tave yra klaidinga, tačiau pernelyg trokšdamas vien palankių atsiliepimų gali sulaukti priešingų rezultatų: prarasti savigarbą ar pasijusti atstumtas. Pagaliau juk tavo tikroji vertė nepriklauso nuo žmonių nuomonės.

Kita vertus, galbūt matai, jog esi pagrįstai kritikuojamas. Tai irgi nemalonu, tačiau nuoširdžiai pripažinti savo trūkumus naudinga, nes tuomet stengiesi pasitaisyti.

Neigiamos pasekmės

Nesusipratimai ne visada išeina į bloga. Pavyzdžiui, girdėdamas restorane garsiai kalbantį lankytoją, galbūt manai esant jį šnekų arba išsišokėlį, tačiau iš tikrųjų yra kitaip — jo pašnekovas neprigirdi. Gal kuri nors pardavėja, tavo požiūriu, nemaloni, o ji taip atrodo todėl, kad nesveikuoja. Nors tokie nesusipratimai nemalonūs, jie nebūna rimti ar ilgalaikiai, tačiau kiti baigiasi liūdnai. Tai liudija du senovės Izraelio istorijos faktai.

Mirus Amono karaliui Nahašui, Dovydas išleido pasiuntinius paguosti jo sūnaus Hanūno, sėdusio valdyti tėvo vieton. Tačiau pasiuntinius klaidingai palaikė priešininkais, atvykusiais išžvalgyti amonitų šalies, ir tai paskatino Hanūną juos pažeminti, o paskui pradėti karą su Izraeliu. Žuvo ne mažiau kaip 47000 žmonių — tokios buvo gerų norų klaidingo interpretavimo pasekmės (1 Metraščių 19:1-19).

O kitas, dar senesnių Izraelio laikų nesusipratimas, baigėsi visai kitaip. Kelios  giminės — Rubeno, Gado ir pusė Manaso — pasistatė didelį aukurą prie Jordano. Kiti izraelitai palaikė tai neištikimybe, maištu prieš Jehovą ir susirinko kariauti su jais. Bet prieš žygį jie pasiuntė vyrus išsakyti savo pasipiktinimo tokia gentainių neištikimybe. Tai buvo geras žingsnis, nes aukuro statytojai paaiškino nė nemanę nusisukti nuo teisingo garbinimo, o buvo tikri, jog toks paminklas — jų ištikimybės Jehovai simbolis. Šis nesusipratimas galėjo baigtis žudynėmis, tačiau išmintis padėjo išvengti nelaimės (Jozuės 22:10-34).

Spręskite reikalus meilės dvasia

Tie įvykiai yra pamokantys. Jie rodo, kaip išmintinga viską išsiaiškinti. Kas žino, kiek gyvybių buvo išsaugota antruoju atveju vien todėl, kad abi pusės pasikalbėjo? Kam nors nesupratus tikrųjų kito žmogaus ketinimų, retai gresia mirtinas pavojus, tačiau draugystė gali nutrūkti. Tad jei manai, jog kažkas netinkamai pasielgė su tavimi, pagalvok, ar gerai žinai tikrąją padėtį, o gal ją klaidingai traktuoji? Kokie buvo to asmens motyvai? Pasiklausk. Gal jautiesi klaidingai suprastas? Pasišnekėk apie tai. Neleisk, kad išdidumas sukliudytų tau bendrauti.

Jėzus puikiai paskatino išsiaiškinti nesusipratimus: „Jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su broliu ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną“ (Mato 5:23, 24). Taigi derėtų pasikalbėti dviese, be liudininkų. Daug blogiau, jei tave įžeidęs žmogus pirmiausia išgirsta tavo pastabas iš kito lūpų (Patarlių 17:9). Tavo tikslas turi būti parodyti meilingą dvasią ir susitaikyti. Ne kaltink, o kalbėk ramiai, aiškiai, paprastai; pasakyk, kaip tave veikia tokia padėtis. Paskui išklausyk kito nuomonę ir būk objektyvus — neprimesk jam blogų paskatų, stenkis pasitikėti. Nepamiršk, jog meilė „visa tiki“ (1 Korintiečiams 13:7).

Žinoma, net išsiaiškinus nesusipratimą galbūt lieka nemalonus jausmas ar ilgalaikės neigiamos pasekmės. Ką daryti? Būtina nuoširdžiai atsiprašyti ir padaryti tai, kas ištaisytų padėtį. Visais atvejais užsigavęs asmuo turėtų klausyti patarimo: „Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kolosiečiams 3:13, 14; 1 Petro 4:8).

Kol esame netobuli, neišvengsime nesusipratimų bei nuoskaudų. Kiekvienas gali suklysti, pavartoti aštrius, nemalonius žodžius. Biblijoje sakoma: „Mes visi dažnai nusižengiame. Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus; jis sugebės pažaboti ir visą kūną“ (Jokūbo 3:2). Jehova Dievas gerai tai žino ir moko: „Neskubėk supykti, nes pyktis glaudžiasi prie kvailojo krūtinės. Pagaliau nekreipk dėmesio į visa, ką žmonės kalba, kad neišgirstum savo vergo tave keikiant. Juk savo širdyje žinai, kad dažnai esi keikęs kitus“ (Mokytojo 7:9, 21, 22).

 „Viešpats pasveria širdį“

Ką daryti, jei neįmanoma pakeisti blogos nuomonės apie save? Nenusimink. Kiek pajėgi, ugdykis ir rodyk krikščioniškas savybes. Prašyk Jehovos padėti pasitaisyti, kur reikia. Pagaliau ne žmogaus galioje tave teisingai įvertinti. Tik Jehova tiksliai „pasveria širdį“ (Patarlių 21:2). Net Jėzus buvo niekinamas žmonių, bet tai neturėjo įtakos Jehovos požiūriui (Izaijo 53:3). Nors kai kas galbūt susidarė klaidingą nuomonę apie tave, ‛išliek savo širdį’ Jehovai ir neabejok, jog jis supras, nes „Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]; 1 Samuelio 16:7). Jei atkakliai stengsiesi daryti gera, per laiką nepalankiai nusiteikę žmonės galbūt supras klydę ir pakeis požiūrį į tave (Galatams 6:9; 2 Timotiejui 2:15).

Štai straipsnio pradžioje paminėtas Antonijas Rašto patarimo skatinamas įsidrąsino pasikalbėti su savo draugu Leonardu ir paklausti, kuo yra jį nuliūdinęs. Kaip viskas baigėsi? Leonardas nustebo ir pasakė, jog draugas niekuo dėtas — jis nė nemanęs ignoruoti Antonijo. Jei kada nors pasirodęs šaltas, tai galbūt tuo metu buvo tiesiog užsigalvojęs. Leonardas atsiprašė netyčia užgavęs draugo jausmus ir padėkojo, kad šis užsiminė apie tas aplinkybes. Jis pridūrė ateityje būsiąs dėmesingesnis, kad ir kitiems nesukeltų panašaus nerimo. Įtampa iškart atslūgo ir jiedu pasidarė dar artimesni draugai.

Niekam nemalonu jaustis nesuprastam, tačiau jei pasistengsi kiek įmanoma išsiaiškinti priežastis bei pritaikysi Rašto principus, skatinančius būti meilingam ir atleisti, tikriausiai viskas baigsis geruoju kaip aniems draugams.

[Išnaša]

[Iliustracijos 23 puslapyje]

Išsiaiškindamas priežastis meilinga dvasia ir atleisdamas, pasijusi laimingas