Geroji Karalystės naujiena. Kas ji?

Apie ką pernai 235 pasaulio šalyse 1171270425 valandas kalbėjo 6035564 įvairaus amžiaus žmonės? Apie ką jie pranešė, ką aiškino ne vien žodžiu, bet ir daugiau kaip septyniuose šimtuose milijonų išplatintų spaudinių? Ką skleidė tūkstančiuose išplatintų garso kasečių bei vaizdajuosčių? Kas gi tai?

GEROJI naujiena apie Dievo Karalystę. Per visą žmonijos istoriją „ši geroji naujiena apie karalystę“ dar nebuvo paskelbta tokiu mastu kaip šiandien (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).

Visoje planetoje žmonės skelbia ir moko savanoriškai. Žvelgiant pasaulio akimis jie gali atrodyti netinkami tokiai užduočiai. Tad iš kur jie ima tiek drąsos, kodėl jiems taip sekasi? Stipriausias stimulas — gerosios Karalystės naujienos galia. Juk tai žinia apie žmonijos laukiančias palaimas. Kiekvienas žmogus geidžia būti laimingas, nusimesti ekonominių sunkumų naštą, trokšta geros vyriausybės, taikos, saugumo. O apie amžinąjį gyvenimą dauguma net nesvajoja! Tai tikrai gera naujiena tiems, kurie ieško gyvenimo prasmės, tikslo. Jūs irgi galėsite džiaugtis šiomis ir dar daugybe kitų palaimų, jei palankiai atsiliepiate į garsinamą gerąją Karalystės naujieną ir imatės veiksmų.

Kas yra Karalystė?

Tačiau kas yra ta Karalystė, apie kurią skelbiama gera žinia? Tai ta pati Karalystė, kurios milijonai žmonių yra išmokyti melsti šiais puikiai žinomais žodžiais: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10).

Tai ta pati Karalystė, apie kurią daugiau nei prieš 25 šimtmečius pranašas Danielius rašė: „O anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44).

Taigi geroji naujiena yra apie Dievo Karalystę, arba vyriausybę, kuri visiškai pašalins blogį ir ims taikingai valdyti visą žemę. Ji įgyvendins tai, ką Kūrėjas pačioje  pradžioje buvo numatęs žmonėms ir žemei (Pradžios 1:28).

„Prisiartino dangaus karalystė“

Beveik prieš 2000 metų pirmasis Karalystės naujieną skelbė vienas atsidavęs vyras, savo išvaizda ir elgesiu patraukęs daugelio dėmesį. Tai buvo Jonas Krikštytojas — žydų kunigo Zacharijo ir jo žmonos Elžbietos sūnus. Kaip ir jį vaizdavęs Elijas, Jonas vilkėjo kupranugario vilnos apdaru, strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Tačiau daugelio dėmesį patraukė jo žinia. „Atgailaukite, — skelbė jis, — nes prisiartino dangaus karalystė“ (Mato 3:1-6, Brb).

Jono klausytojai buvo žydai, neva garbinę tikrąjį Dievą — Jehovą. Įstatymo sandorą per Mozę jų tauta buvo gavusi maždaug prieš 1500 metų. Jeruzalėje vis dar puikavosi didinga šventykla, kurioje pagal Įstatymą buvo atnašaujamos aukos. Žydai buvo tikri, kad jų garbinimas patiko Dievui.

Kai kurie Jono klausytojai pradėjo suvokti, kad jų religija nėra tokia, kokia ją laikė. Žydų religinius mokymus buvo paveikusi graikų kultūra ir filosofija. Dievo per Mozę duotas įstatymas dabar buvo iškraipytas žmonių išgalvotų įsitikinimų ir tradicijų, net padarytas neveiksmingu (Mato 15:6). Dauguma buvo suklaidinti kietaširdžių ir negailestingų religinių vadovų, tad Dievas nebepriėmė jų garbinimo (Jokūbo 1:27). Jiems reikėjo atgailauti dėl savo nusižengimų Dievui ir Įstatymo sandorai.

Tuo laiku daug žydų laukė pažadėtojo Mesijo, todėl kai kurie apie Joną spėliojo: ‛Ar kartais jis ne Kristus?’ Jonas, žinoma, tai neigė ir vietoje savęs nurodydavo kitą, apie kurį sakė: „Aš nevertas atrišti [jo] sandalų dirželio“ (Luko 3:15, 16, Brb). Pristatydamas Jėzų savo mokiniams Jonas pareiškė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jono 1:29)

Tai tikrai buvo gera naujiena, kadangi Jonas visiems žmonėms nurodė kelią į gyvenimą ir laimę — Jėzų, — tą, kuris „naikina pasaulio nuodėmę“. Visi yra Adomo ir Ievos palikuonys, tad jau nuo gimimo patenka į nuodėmės ir mirties tironiją. Romiečiams 5:19 paaiškinama: „Kaip vieno žmogaus [Adomo] neklusnumu daugelis tapo nusidėjėliais, taip ir vieno [Jėzaus] klusnumu daugelis taps teisūs.“ Jėzus, tarsi aukojamas avinėlis, turėjo ‛panaikinti nuodėmę’ ir iš esmės pagerinti žmonijos padėtį. „Atpildas už nuodėmę — mirtis, — aiškinama Biblijoje, — o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų  Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 6:23).

Gerąją naujieną ėmėsi skelbti ir Jėzus — tobulas, pats didžiausias visų laikų žmogus. Biblijoje, Morkaus 1:14, 15 (Brb), pranešama: „Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus atėjo į Galilėją ir skelbė Dievo karalystės Evangeliją: ‛Atėjo metas, prisiartino Dievo karalystė. Atgailaukite ir tikėkite Evangelija!’“

Atsiliepusieji į Jėzaus žinią ir parodę tikėjimą gerąja naujiena buvo didžiai palaiminti. Jono 1:12 sakoma: „Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais — tiems, kurie tiki jo vardą.“ Tapę Dievo vaikais jie įgijo galimybę sulaukti atpildo — amžinojo gyvenimo (1 Jono 2:25).

Tačiau Karalystės palaimų galėjo patirti ne tik gyvenusieji pirmajame amžiuje. Kaip jau minėta, šiandien geroji naujiena apie Dievo Karalystę skelbiama ir apie ją mokoma visoje žemėje. Todėl sulaukti Karalystės palaimų vis dar įmanoma. Jei norite mėgautis jomis, ką jums daryti? Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.