Karalystės palaimos įmanomos ir jums

KRIKŠČIONIŲ apaštalas Paulius puikiai mokėjo pagrindines to meto kalbas. Jo išsilavinimas prilygtų šių laikų aukštajam mokslui. Paulius turėjo puikią galimybę naudotis visomis Romos piliečio teisėmis (Apaštalų darbų 21:37-40; 22:3, 28). Tokios palankios aplinkybės galėjo padaryti jį turtingą ir žymų. Vis dėlto jis sakė: „Tą pirmenybę aš dėl Kristaus palaikiau nuostoliu... ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų“ (Filipiečiams 3:7, 8). Kodėl Paulius taip kalbėjo?

Ankstesnysis Saulius iš Tarso, „Kelio sekėjų“ priešininkas, tapo įtikėjusiuoju Pauliumi, kai gavo prikelto ir pašlovinto Jėzaus regėjimą (Apaštalų darbų 9:1-19). Šis įvykis kelyje į Damaską Pauliui nepaliko jokios abejonės, kad Jėzus buvo lauktasis Mesijas, arba Kristus, ir būsimasis pažadėtos Karalystės valdovas. Iš anksčiau minėto Pauliaus tvirtinimo aišku, kad tai iš esmės pakeitė jo gyvenimą. Kitaip tariant, Paulius nuoširdžiai atgailavo (Galatams 1:13-16).

Biblijoje veiksmažodis „atgailauti“ dažnai verčiamas  iš graikiško žodžio, paraidžiui reiškiančio „sužinoti po laiko“ — priešingai posakiui „žinoti iš anksto“. Tad atgailauti — tai pakeisti savo nuomonę, nuostatą ar tikslą, atsisakyti ankstesnių savo darbų kaip nebetinkamų (Apaštalų darbų 3:19, Brb; Apreiškimo 2:5, Brb). To, kas atsitiko pakeliui į Damaską, Paulius nelaikė tik sukrečiančiu apsireiškimu. Jis staiga suprato, kad neturėdamas žinių apie Kristų ankstesnį laiką pragyveno tuščiai. Taip pat suvokė, jog norėdamas pasinaudoti naujai įgytomis žiniomis turi kažkaip pataisyti savo gyvenimą (Romiečiams 2:4; Efeziečiams 4:24).

Pokyčiai, padarę jį laimingą

Daugiausia ankstesnių žinių apie Dievą Paulius buvo gavęs iš fariziejų sektos, kuriai priklausė. Jų įsitikinimuose daug kur atsispindėjo žmonių filosofija ir tradicijos. Tokie religiniai įsitikinimai nukreipė uolias Pauliaus pastangas neteisinga linkme. Nors tarėsi tarnaująs Dievui, iš tikrųjų Paulius ėjo prieš jį (Filipiečiams 3:5, 6).

Įgijęs tikslų Kristaus pažinimą ir supratęs jo vietą Dievo tiksluose Paulius pamatė, kad atėjo laikas apsispręsti: arba jis lieka fariziejumi ir toliau mėgaujasi savo garbinga padėtimi, arba pakeičia savo gyvenseną ir daro viską, kad įtiktų Dievui. Laimei, Paulius pasirinko teisingai. Jis sakė: „Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, pirma žydui, paskui graikui“ (Romiečiams 1:16). Paulius tapo uolus gerosios naujienos apie Kristų ir Karalystę skelbėjas.

Po daugelio metų savo bendratikiams Paulius kalbėjo: „Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 3:13, 14). Paulius noriai atmetė nuo Dievo nukreipdavusias blogybes ir siekė to, kas derintųsi su Dievo tikslu. Todėl geroji naujiena jam buvo naudinga.

Ką darysite jūs?

Galbūt gerąją Karalystės žinią išgirdote visai neseniai. Ar jus žavi viltis amžinai gyventi rojuje? Turėtų žavėti. Juk visi mes turime įgimtą troškimą gyventi ir džiaugtis taika bei saugumu. Biblijoje sakoma, kad Dievas yra įdėjęs „amžinybę“ į mūsų širdį (Mokytojo 3:11). Taigi natūralu viltis laiko, kai žmonės galės gyventi amžinai ir mėgautis taika bei jaustis laimingi. Apie tai ir pasakojama gerojoje Karalystės naujienoje.

Jei norite savo lūkestį įgyvendinti, jums reikia išsiaiškinti, ką ta geroji naujiena skelbia. Apaštalas Paulius patarė „ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia“ (Romiečiams 12:2, Brb). Kaip ir Paulius, įgijęs žinių ir jas perpratęs privalote apsispręsti, ką darysite.

Tačiau dėl ateities tikriausiai jūs jau turite savų įsitikinimų. Neužmirškite, jog Saulius prieš tapdamas apaštalu Pauliumi irgi turėjo savo nuomonę apie Dievo valią. Bet užuot laukus iš Dievo stebuklingo apreiškimo, kodėl gi neperkratyti visko objektyviai? Paklauskite savęs: ‛Ar aš tikrai žinau, ką Dievas yra numatęs žmonijai ir žemei? Kuo aš galėčiau paremti savo įsitikinimus? Ar mano įrodymai lieka įrodymais, tyrinėjant juos Dievo Žodžio, Biblijos, šviesoje?’ Taip nagrinėdamas savo religinius įsitikinimus tikrai nieko neprarasite. Iš tikrųjų turėtumėte noriai tai padaryti, kadangi Biblija mus ragina: „Visa  ištirkite ir, kas gera, palaikykite!“ (1 Tesalonikiečiams 5:21) Galų gale argi ne Dievui įtikti yra svarbiausia? (Jono 17:3; 1 Timotiejui 2:3, 4)

Religijų vadovai gali žadėti amžiną ateitį. Tačiau jei tokie pažadai nepagrįsti Biblija, ateityje nepatirsite džiaugsmo gyventi valdant Dievo Karalystei. Žymiajame Kalno pamoksle Jėzus įtaigiai perspėjo: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‛Viešpatie, Viešpatie!’ — įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mato 7:21).

Atkreipkite dėmesį — Jėzus pabrėžė, kad norėdami sulaukti Dievo Karalystės palaimų žmonės turi vykdyti jo Tėvo valią. Kitaip sakant, ne viskam, kas atrodo dieviška, Dievas iš tikrųjų pritaria. Toliau Jėzus kalbėjo: „Daugelis man sakys, tai dienai atėjus: ‛Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ Tuomet jiems pareikšiu: ‛Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!’“ (Mato 7:22, 23) Akivaizdu, jog svarbiausia įsitikinti, ar gerai suprantame, kas yra geroji Karalystės naujiena, ir imtis atitinkamų veiksmų (Mato 7:24, 25).

Priimkite pagalbą

Jau daugiau kaip 100 metų gerąją naujieną apie Dievo Karalystę skelbia Jehovos liudytojai. Ir spaudiniais, ir žodžiu viso pasaulio žmonėms jie padeda tiksliai sužinoti, kas yra Dievo Karalystė, kokių ji suteiks palaimų ir kaip galime to sulaukti.

Skatiname jus atsiliepti į Jehovos liudytojų nešamą žinią. Priimdamas gerąją naujieną ir imdamasis tolesnių veiksmų galėsite būti didžiai palaimintas. Ir ne tik dabar, bet ir ateityje, kai Dievo Karalystė valdys visą žemę (1 Timotiejui 4:8).

Veikite dabar, nes Dievo Karalystė čia pat!

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Tiek spaudiniais, tiek žodžiu Jehovos liudytojai skelbia gerąją naujieną apie Dievo Karalystę