Įsižiūrėk į nuostabius Dievo darbus
Įsižiūrėk į nuostabius Dievo darbus
„Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų ir nutarimų mūsų labui — nėra Tau lygaus nė vieno“ (PSALMYNO 40:5, Brb).
1, 2. Kokių yra nuostabių Dievo darbų įrodymų ir kam jie mus nuteikia?
SKAITYDAMAS Bibliją sužinai Dievo stebuklus, padarytus savo senajai tautai, Izraeliui (Jozuės 3:5; Psalmyno 106:7, 21, 22). Nors dabar Jehova taip tiesiogiai netvarko žmonių reikalų, mes matome gausybę jo nuostabių darbų įrodymų. Kaip ir psalmininkas, galime pasakyti: „Viešpatie, kokia daugybė Tavo darbų! Juos išmintingai padarei, žemę pripildei savo turtų“ (Psalmyno 104:24, Brb; 148:1-5).
2 Šiandien daug kas ignoruoja aiškius Kūrėjo veiklos įrodymus (Romiečiams 1:20). Tačiau mums vertėtų juos apmąstyti ir įsisąmoninti, kas esame, palyginus su savo Kūrėju, ir kokios mūsų pareigos jam. Tam deramai nuteikia Jobo knygos 38—41 skyriai. Juose Jehova kviečia Jobą įsižiūrėti į kai kuriuos Jo nuostabius darbus. Aptarkime keletą svarbių Dievo iškeltų klausimų.
Stebuklingi didžios galios darbai
3. Kokie Dievo klausimai užrašyti Jobo 38:22, 23, 25-29?
3 Štai ko Dievas klausinėjo Jobą: „Argi esi kada nors įžengęs į sniego sandėlius ir matęs krušos išteklius, kuriuos taupau nelaimės metui, puolimo ir karo dienoms?“ Sniegas ir kruša daug kur yra įprastas dalykas. Toliau Dievas klausė: „Kas iškirto griovį lietaus srautams ir kelią perkūnijos debesiui, kad palytų žemėje, kur niekas negyvena, dykumoje, kur nėra jokio žmogaus, kad pagirdytų vienišus tyrus ir žemė išželdintų žolę? Argi lietus turi tėvą? Argi rasos lašai buvo pradėti kaip vaikai? Kas ledo motina? Kas dangaus šerkšno gimdytoja?“ (Jobo 38:22, 23, 25-29)
4—6. Kodėl galime sakyti, kad mūsų žinios apie sniegą paviršutiniškos?
4 Sniegas tiems, kurie nuolat skuba ir važinėja, galbūt yra kliūtis, tačiau daugybei žmonių — tai malonumas, žiemos pramogų šaltinis. Dievo klausimas kviečia pagalvoti, ar gerai žinai, kas yra sniegas ir koks jis? Be abejo, esame matę (ir ne vien nuotraukose) pusnis. Tačiau ką žinai apie snaiges? Ar tyrinėjai, kaip jos atrodo?
5 Kai kas daug metų tyrinėja ir fotografuoja snaiges. Tai puošnūs įvairios formos ornamentai, sudaryti iš kokio šimto trapių ledo kristaliukų. Knygoje Atmosphere rašoma: „Snaigių įvairovė tiesiog pasakiška, ir nors, mokslininkų teigimu, pagal visus gamtos dėsnius gali būti dvi vienodos snaigės, tokių dar niekas nerado. Milžinišką darbą nuveikė... Vilsonas Bentlis, daugiau kaip 40 metų tyrinėjęs bei fotografavęs snaiges per mikroskopą; jam nepavyko aptikti dviejų tapačių snaigių.“ Net jei ir pasitaikytų toks atvejis, argi tada mažiau stebėtumės neapsakoma snaigių įvairove?
6 Prisiminkime Dievo klausimą: „Argi esi kada nors įžengęs į sniego sandėlius?“ Daugelio manymu, debesys yra sniego sandėliai. Įsivaizduok mėginąs tokį sandėlį inventorizuoti — suskaičiuoti begalę snaigių ir patyrinėti, kaip jos susidarė! Vienoje mokslo enciklopedijoje sakoma: „Vis dar neaišku, iš ko ir kaip susidaro ledo kruopelytės, būtinos debesies lašeliams užšaldyti -40°C temperatūroje“ (Psalmyno 147:16, 17; Izaijo 55:9, 10).
7. Kiek plačios yra žmogaus žinios apie lietų?
7 O ką žinome apie lietų? Dievas paklausė Jobą: „Argi lietus turi tėvą? Argi rasos lašai buvo pradėti kaip vaikai?“ Toje pačioje enciklopedijoje rašoma: „Beveik neįmanoma smulkiai, visapusiškai paaiškinti debesų bei kritulių susidarymo, nes atmosferos judėjimas yra painus, o garų bei oro sudėtis nepaprastai įvairi.“ Mokslininkai siūlo ne vieną detalią teoriją, tačiau išsamiai apibūdinti lietaus susidarymo proceso negali. O lietus toliau palaimingai laisto žemę, augina augalus, palaiko gyvybę ir daro gyvenimą malonų.
8. Kodėl čia tinkami Apaštalų darbų 14:17 užrašyti Pauliaus žodžiai?
8 Ar nepritartumei vienai apaštalo Pauliaus išvadai? Jis ragino visus stebėti šiuos nuostabius darbus kaip liudijimą apie Kūrėją. Paulius pasakė apie Jehovą Dievą: „Jis nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo“ (Apaštalų darbų 14:17; Psalmyno 147:8).
9. Kaip nuostabūs Dievo darbai liudija jo jėgą?
9 Nekyla abejonių, jog tokių nuostabių ir naudingų dalykų Kūrėjas turi begalinę išmintį ir jėgą. Kad įvertintum jo jėgą, pamąstyk apie audras. Manoma, jog kasdien būna apie 45000 audrų su perkūnija, tai yra daugiau kaip 16 milijonų per metus. Vadinas, šiuo momentu visame pasaulyje siaučia maždaug 2000 audrų. Vienos audros debesų tumule sukaupta energija tolygi tai, kuri išsiskirtų sprogus dešimčiai ar daugiau tokių branduolinių bombų, kokios buvo numestos per Antrąjį pasaulinį karą. Žaibavimas — vienas iš tos energijos protrūkių. Žaibai ne tik kelia baimę; jie paverčia atmosferos azotą junginiais, kurie yra natūrali trąša augalams. Tad žaibavimas yra tikrai naudingas energijos proveržis (Psalmyno 104:14, 15).
Ką tu manai?
10. Kaip atsakytumei į Jobo 38:33-38 užrašytus klausimus?
10 Įsivaizduok esąs Jobo vietoje ir klausinėjamas Visagalio Dievo. Tikriausiai neabejoji, jog daugumą žmonių mažai domina nuostabūs Dievo darbai. Jobo 38:33-38 (BD, NW) Jehova dar klausia mus: „Argi išmanai dangaus skliauto dėsnius, ar gali padaryti, kad jie valdytų žemę? Argi gali pakelti balsą debesyje ir apsigaubti audros vandenimis? Argi gali siųsti žaibus su pavedimu ir ar jie tau sakys: ‛Tavo paslaugoms!’“ „Kas įdėjo išmintį į debesų klodus arba kas davė supratimo dangaus reiškiniui?“ „Kas išmintingai suskaičiuoja debesis ir išlieja dangaus vandens ąsočius, kai žemės dulkės sukietėja ir grumstai sulimpa?“
11, 12. Kokie dar kūriniai įrodo Dievą esant nuostabių dalykų Kūrėją?
11 Mes aptarėme tik keletą Elihuvo minčių, išsakytų pokalbyje su Jobu, ir paminėjome vos kelis klausimus, į kuriuos atsakyti Jehova kvietė Jobą „kaip vyrą“ (Jobo 38:3). Iš tikrųjų tai tik „keli“ dalykai, nes Jobo 38 ir 39 skyriuose Dievas kalbėjo ir apie kitus įsidėmėtinus kūrybos aspektus. Štai žvaigždynai — kas gali žinoti visus jų dėsnius ar įstatus? (Jobo 38:31-33) Jehova užsiminė Jobui apie kai kuriuos gyvūnus: liūtą ir varną, kalnų ožką ir zebrą, laukinį bulių ir strutį, galingą žirgą ir erelį. Dievas tarsi klausė, ar Jobas apdovanojo tuos įvairius gyvūnus tam tikromis ypatybėmis, kad jie kuo puikiausiai gyvena. Turbūt tau patiks nagrinėti šiuos skyrius, ypač jeigu mėgsti arklius ar kitus gyvūnus (Psalmyno 50:10, 11).
12 Tu gali atidžiai perskaityti ir 40 bei 41 skyrius, kur Jehova Dievas vėl kviečia Jobą atsakyti į klausimus apie du nepaprastus padarus. Čia kalbama apie didžiulį stipruolį begemotą ir apie neįveikiamą Nilo krokodilą (Leviataną). Abu jie yra kūrybos stebuklai, į kuriuos verta atidžiai įsižiūrėti. Kokia būtų mūsų išvada?
13. Kaip Dievo klausimai paveikė Jobą ir kaip turėtų veikti mus?
13 Skaitydami Jobo 42 skyrių, suprasime, kaip Dievo klausimai paveikė šį senovės vyrą. Anksčiau Jobas pernelyg svarbiu laikė save patį ir kitus žmones. Dievo klausimai paskatino Jobą pasitaisyti ir pakeisti mąstyseną. Jis pasakė: „Žinau, kad tu [Jehova] gali visa padaryti; ką tik užsimoji, tą gali įvykdyti.“ „Kas paniekina patarimą, neturėdamas supratimo? Aš kalbėjau tai, ko nesuprantu, kas man per daug nuostabu ir nežinoma“ (Jobo 42:2, 3; Brb). Įsižiūrėjęs į Dievo darbus, Jobas pripažino, kad tie dalykai jam per daug nuostabūs. Kūrimo stebuklai, kuriuos čia trumpai apžvelgėme, turėtų ir mus įtikinti, kokia didelė Dievo išmintis bei jėga. Tad kuo naudinga tokia pamoka? Ar tik tam, kad liktume apstulbinti begalinės Dievo jėgos bei sugebėjimų? O gal kad imtumės ką nors daryti?
14. Kaip Dovydas reagavo žvelgdamas į stebuklingus Dievo darbus?
14 Panašias mintis išsakė Dovydas 86 psalmėje, kaip ir vienoje iš savo ankstesniųjų giesmių: „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą. Apie tai diena pasakoja dienai ir naktis duoda žinią nakčiai“ (Psalmyno 19:2, 3 [19:1, 2, Brb]). Bet 86-oje psalmėje Dovydas paminėjo kai ką svarbesnio. Psalmyno 86:10, 11 sakoma: „Juk tu didis ir darai nuostabius darbus; tu vienas esi Dievas. Mokyk mane savo kelio, Viešpatie, ir aš ištikimai juo pas tave eisiu; mokyk mano širdį pagarbiai bijoti tavo vardo.“ Dovydo pagarba Kūrėjui už visus jo nuostabius darbus reiškė ir nuolankų dievobaimingumą. Nesunku suprasti kodėl. Dovydas bijojo neįtikti Tam, kuris daro tokius stebuklingus darbus. Mes irgi turėtume sekti jo pavyzdžiu.
15. Kodėl Dovydo pagarbus dievobaimingumas buvo deramas?
15 Dovydas tikriausiai suvokė ir tai, kad Dievas, turintis milžinišką jėgą, gali ją nukreipti prieš kiekvieną, kas užsitraukia jo nemalonę. Tai būtų pražūtis. Dievas paklausė Jobą: „Argi esi kada nors įžengęs į sniego sandėlius ir matęs krušos išteklius, kuriuos taupau nelaimės metui, puolimo ir karo dienoms?“ Dievo rankoje yra sniegas ir kruša, liūtys, vėjai ir žaibai. Tai neprilygstamos gamtos jėgos! (Jobo 38:22, 23)
16, 17. Kas parodo stulbinančią Dievo galią ir kaip jis panaudojo ją praeityje?
16 Galbūt iki šiol negali pamiršti kokios nors stichinės nelaimės — uragano, viesulo, didelės krušos ar smarkaus potvynio? Štai 1999 metų pabaigoje smarki audra, nustebinusi net meteorologus, nuniokojo pietvakarių Europą. Šėlstantys vėjai, kurių greitis siekė 200 kilometrų per valandą, nuplėšė tūkstančius stogų, griovė elektros stulpus ir vertė sunkvežimius. Tik pagalvok — audra išrovė su šaknimis ar nulaužė apie 270 milijonų medžių (10000 vien Versalio parke, šalia Paryžiaus). Milijonai namų liko be elektros. Žuvo apie 100 žmonių. Tai vienos trumpos audros padariniai. Kokia jėga!
17 Galima būtų manyti, kad audros yra anomalūs nesuvaldomi reiškiniai. O jei stebuklus darantis Visagalis panaudotų tas jėgas tikslingai ir nukreiptų norima linkme? Taip buvo Abraomo laikais. Šiam vyrui buvo pasakyta, jog visos žemės Teisėjas du miestus, Sodomą ir Gomorą, pasmerkė už jų nedorybes. Gyventojai buvo tiek sugedę, jog šauksmas dėl jų pasiekė Dievą. Jis padėjo visiems teisiesiems apleisti pražūčiai nuteistus miestus, ant kurių, Rašto pranešimu, „tuomet Viešpats liejo... sierą ir ugnį“. Tai buvo nuostabą keliantis darbas, pasibaigęs teisiųjų išgelbėjimu ir nepataisomai sugedusių žmonių sunaikinimu (Pradžios 19:24).
18. Apie kokius nuostabius dalykus pasakyta Izaijo 25 skyriuje?
18 Vėliau Jehova nubaudė senovės Babilono miestą; apie jį, galimas dalykas, kalbama Izaijo 25 skyriuje. Dievas išpranašavo, kad miestas virs griuvėsiais: „Tu pavertei miestą akmenų krūva, tvirtoves — griuvėsiais; svetimųjų rūmų nebėra ir jie niekad nebebus atstatyti“ (Izaijo 25:2, Brb). Šiandien senovės Babilono lankytojai gali įsitikinti tų žodžių tiesa. Ar jo sunaikinimas buvo atsitiktinis? Ne. Mes pritariame Izaijo išvadai: „Viešpatie, Tu esi mano Dievas, aš aukštinsiu Tave ir girsiu Tavo vardą, nes Tu padarei nuostabių dalykų, ištikimai įvykdei, ką seniai buvai pažadėjęs“ (Izaijo 25:1, Brb).
Nuostabūs ateities darbai
19, 20. Kokio pranašystės iš Izaijo 25:6-8 išsipildymo galime tikėtis?
19 Dievas įgyvendino paminėtą pranašystę praeityje, tad ir ateityje reikia laukti jo nuostabių darbų. Ten, kur Izaijas kalba apie Dievo „nuostabius dalykus“, yra užrašyta pranašystė, dar turinti išsipildyti taip pat patikimai, kaip buvo nuteistas Babilonas. Kokį ‛nuostabų dalyką’ pažadėjo Dievas? Izaijo 25:6 sakoma: „Galybių Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su parinktais vynais, pokylį su sultingais, gardžiais patiekalais ir grynais, rinktiniais vynais.“
20 Tai tikrai išsipildys Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje, kuris jau nebetoli. Tada žmonija išsivaduos iš daugybės problemų, kurios ją taip slegia dabar. Toje pranašystėje, Izaijo 25:7, 8, garantuojama, jog Dievas savo kūrybine galia padarys patį nuostabiausią darbą: „Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo Viešpats!“ Vėliau apaštalas Paulius citavo šias eilutes kalbėdamas, kaip Dievas prikels mirusius. Koks nuostabus darbas tai bus! (1 Korintiečiams 15:51-54)
21. Kokie Dievo stebuklai laukia mirusiųjų?
21 Sielvarto ašarų niekas nelies dar ir todėl, kad išnyks fizinės negalios. Gyvendamas žemėje Jėzus išgydė daugelį: grąžino regėjimą akliems, klausą kurtiems, jėgas luošiems žmonėms. Jono 5:5-9 rašoma, jog jis pagydė vieną luošą vyrą, sirgusį 38 metus. Įvykio liudininkai palaikė tai nuostabiu darbu, stebuklu. Taip ir buvo! O Jėzus pasakė, kad dar didesnis jo stebuklas bus mirusiųjų prikėlimas: „Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi“ (Jono 5:28, 29).
22. Kodėl beturčiai ir nuskriaustieji gali žvelgti į ateitį su viltimi?
22 Tai tikrai įvyks, nes visa pažadėjo Jehova. Galime būti tikri, jog savo didžią jėgą jis panaudos tikslingai, todėl rezultatai bus nuostabūs. Ką jis įgyvendins per Karaliumi paskirtąjį savo Sūnų, pasakojama 72 psalmėje. Tuomet klestės teisieji. Taikai nebus galo. Dievas išgelbės beturčius ir nuskriaustuosius. Jis pažada: „Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip [senovės] Libano miškas bus jo vaisiai.“ „Ir tie, kurie yra iš miesto, žydės kaip žemės augalai“ (Psalmyno 72:16, Brb; NW).
23. Ką daryti mus turi skatinti nuostabūs Dievo darbai?
23 Taigi verta apmąstyti nuostabius Jehovos darbus — praeities, dabarties ir netolimos ateities. „Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus! Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen!“ (Psalmyno 72:18, 19) Apie tai turime nuolat su džiaugsmu pasakoti artimiesiems bei visiems kitiems. Tad ‛apsakykime tautoms jo garbę, visoms tautoms jo nuostabius darbus’ (Psalmyno 78:3, 4; 96:3, 4).
Kaip atsakytumei?
• Kaip Jobui užduoti klausimai liudija, kokios menkos žmogaus žinios?
• Kokie Jobo knygos 37—41 skyriuose paminėti nuostabūs Dievo darbai tave labiausiai stulbina?
• Ką turėtume daryti apsvarstę kai kuriuos nuostabius Dievo darbus?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 10 puslapyje]
Ką pasakytumei pamąstęs apie stulbinančią snaigių įvairovę ir bauginančią žaibo galią?
[Šaltinio nuoroda]
snowcrystals.net
[Iliustracijos 13 puslapyje]
Nepraleiskime progų pasikalbėti apie nuostabius Dievo darbus