Mąstyk apie nuostabių dalykų Kūrėją!
Mąstyk apie nuostabių dalykų Kūrėją!
„Stabtelk akimirksnį ir pamąstyk apie nuostabius Dievo darbus“ (JOBO 37:14).
1, 2. Kas buvo atrasta 1922 metais ir kaip apstulbo kai kurie žmonės?
METŲ metais jiedu ieškojo lobio. Pagaliau, 1922 metų lapkričio 26-ąją, Egipto faraonų kapavietėje, garsiajame Karalių slėnyje, archeologo Hovardo Karterio ir Anglijos lordo Karnarvono bendras pastangas vainikavo sėkmė — jie aptiko faraono Tutanchamono kapą. Priėję užantspauduotas duris, iškirto angą. Karteris įkišo žvakę ir žvilgtelėjo vidun.
2 Vėliau Karteris pasakojo: „Kai lordas Karnarvonas nebeiškentė ir sunerimęs paklausė: ‛Ar matote ką nors?’, aš tepajėgiau ištarti: ‛Taip, nuostabius daiktus.’“ Kape tarp tūkstančių vertingų radinių buvo didžiulė auksinė laidojimo skrynia. Galbūt esi regėjęs ką nors iš tų „nuostabių daiktų“ nuotraukoje ar muziejuje. Tačiau šie puikūs muziejaus eksponatai tikriausiai neturi reikšmės tavo gyvenimui. Verčiau pažvelkime į tuos nuostabius dalykus, kurie tikrai tau svarbūs ir vertingi.
3. Kur ieškoti informacijos apie nuostabius dalykus, tikrai naudingus ir mums?
3 Štai prieš daugelį amžių gyveno žmogus, garsesnis nei kino ar sporto žvaigždė arba karališkosios šeimos narys. Jis buvo laikomas žymiausiu Rytuose. Galbūt atspėjai, kad tai Jobas. Jam paskirta viena iš Biblijos knygų. Vis dėlto jo amžininkas, jaunuolis, vardu Elihuvas, jautėsi įpareigotas pataisyti Jobą. Jaunuolis pasakė, kad Jobas perdėtai vertina save ir aplinkinius. Jobo knygoje, 37-ajame skyriuje, yra nemažai ir kitų konkrečių išmintingų patarimų, tikrai naudingų kiekvienam iš mūsų (Jobo 1:1-3; 32:1—33:12).
4. Koks pokalbis vyko prieš Elihuvui ištariant žodžius, užrašytus Jobo 37:14?
4 Trys tariami Jobo draugai daug kalbėjo ir tvirtino jį nusidėjus mintimis bei darbais (Jobo 15:1-6, 16; 22:5-10). Elihuvas kantriai laukė tų dialogų pabaigos ir paskui įžvalgiai, išmintingai prakalbo. Jaunuolis išsakė daug gerų minčių, bet įsidėmėk pagrindinę: „Klausykis, Jobai, stabtelk akimirksnį ir pamąstyk apie nuostabius Dievo darbus“ (Jobo 37:14).
Tas, kuris viską sukūrė
5. Ką liudija Elihuvo paminėti „nuostabūs Dievo darbai“?
5 Ar pastebėjai: Elihuvas siūlė Jobui sutelkti dėmesį ne į save, į jį ar kurį nors kitą žmogų. Jaunuolis supratingai paskatino Jobą — ir mus — apmąstyti nuostabius Jehovos Dievo darbus. Ką reiškia frazė „nuostabūs Dievo darbai“? Kodėl reikia jais domėtis, kai pakanka rūpesčių dėl sveikatos, finansų, ateities, šeimos, bendradarbių, kaimynų; kodėl reikia apmąstyti Dievo darbus? Nuostabūs Jehovos Dievo darbai, be abejo, liudija, jog savo išmintimi bei galia jis valdo visą kūriniją (Nehemijo 9:6; Psalmyno 24:1; 104:24; 136:5, 6). Kad tai suprastume, prisiminkime vieną Jozuės knygoje aprašytą įvykį.
6, 7. a) Kokių stebuklų Jehova padarė Mozės ir Jozuės laikais? b) Ką būtumei manęs matydamas kurį nors iš minėtų stebuklų tomis dienomis?
6 Jehova siuntė bausmes senovės Egiptui ir perskyrė Raudonąją jūrą, kad Mozė galėtų išvesti izraelitus iš vergijos (Išėjimo 7:1—14:31; Psalmyno 106:7, 21, 22). Panašus stebuklas paminėtas ir Jozuės knygos 3 skyriuje. Mozės įpėdinis Jozuė taip pat turėjo pervesti Dievo tautą per vandenis į Pažadėtąją žemę. Jozuė pasakė: „Pašventinkite save, nes rytoj Viešpats darys tarp jūsų nuostabius darbus“ (Jozuės 3:5). Kokius?
7 Toje knygoje rašoma, kad Jehova atvėrė kelią per vandenis, Jordano upę, ir tūkstančiai vyrų, moterų, vaikų ją perėjo sausomis kojomis (Jozuės 3:7-17). Įsivaizduokime regį atsiveriantį kelią per upę bei saugiai traukiančius žmones — juk tikrai būtume likę apstulbinti tokio nepaprasto įvykio! Taip Dievas parodė savo stebuklingą galią kūrinijai. Tačiau ir šiandien, mūsų laikais, matome tokių pat nuostabių darbų. Aptarę Jobo 37:5-7, suprasime, kokie yra kai kurie iš jų ir kodėl turime tai apmąstyti.
8, 9. Apie kokius nuostabius darbus kalbama Jobo 37:5-7 ir kodėl turime juos apmąstyti?
8 Elihuvas pasakė: „Dievas nuostabiai griaudžia savo balsu, daro nuostabius darbus, kurių suprasti mes negalime.“ Ką turėjo mintyse Elihuvas, sakydamas, jog Dievas viską daro „nuostabiai“? Toliau jis kalba apie sniegą ir lietų. Tie krituliai nutraukia žemdirbio triūsą laukuose; taip atsiranda laiko bei motyvų apmąstyti Dievo darbus. Jei ir nesame ūkininkai, lietus ar sniegas taip pat turi mums įtakos ir tam tikromis sąlygomis galbūt sustabdo mūsų darbus. Ar pagalvojame, kieno tie nuostabūs darbai ir ką jie reiškia? Ar tu kada nors susimąstei apie tai?
9 Įsimintina, kad Jobo 38 skyriuje pats Jehova Dievas siūlo tai pasvarstyti teiraudamasis Jobo prasmingų dalykų. Nors Kūrėjo klausimai buvo skirti anam senovės vyrui, jie svarbūs ir šiandien — kiekvieno iš mūsų požiūriui, gyvenimui, ateičiai. Paskaitykime, ko Dievas klausė, ir, kaip patariama Jobo 37:14, pagalvokime, kuo tai reikšminga.
10. Kam mus turi paskatinti Jobo 38 skyriaus mintys ir kokie klausimai jame iškelti?
10 Jobo 38 skyriaus pradžioje sakoma: „Viešpats atsiliepė Jobui iš audros ir tarė: ‛Kas aptemdo patarimą neprotingais žodžiais? Susijuosk dabar kaip vyras; Aš klausiu tave, o tu atsakyk man’“ (Jobo 38:1-3, Brb). Tokia įžanga padėjo Jobui mąstyti tikroviškai — suvokti, jog jis stovi prieš patį visatos Kūrėją ir yra jam atskaitingas. Mums, kaip ir visiems šių laikų žmonėms, irgi vertėtų to nepamiršti. Paskui Dievas atkreipia dėmesį į Elihuvo paminėtus dalykus. „Kur tu buvai, kai dėjau žemės pamatus? Pasakyk, jei esi toks supratingas! Kas nustatė jos matmenis, tu tikrai žinai! Argi kas tiesė ant jos matavimo virvę? Į ką buvo įleisti jos stulpai, ir kas padėjo jos kertinį akmenį?“ (Jobo 38:4-6)
11. Apie ką turime susimąstyti skaitydami Jobo 38:4-6 eilutes?
11 Kur buvo Jobas, kur buvome mes, kai atsirado Žemė? Ar ją projektavo žmonės ir tarsi iš brėžinių liniuote nustatė jos matmenis? Aišku, ne! Žmonių tuomet dar nė nebuvo. Lygindamas Žemę su pastatu, Dievas klausia: „Kas padėjo jos kertinį akmenį?“ Žinome, jog Žemė nuo Saulės nutolusi per tokį atstumą, kad galėtume čia gyventi ir klestėti. Žemė savo dydžiu irgi idealiai pritaikyta gyvybei: jei ji būtų daug didesnė, atmosferoje tvyrotų vandenilio dujos ir čia gyventi negalėtume. Akivaizdu, jog ‛kertinis žemės akmuo padėtas’ tinkamai. Kas jį padėjo? Gal Jobas? Gal mes? O gal Jehova Dievas? (Patarlių 3:19; Jeremijo 10:12)
Kas iš žmonių gali atsakyti?
12. Apie ką verčia susimąstyti klausimas iš Jobo 38:6?
12 Dievas toliau klausinėjo: „Į ką buvo įleisti jos stulpai?“ Ar ne įdomus klausimas? Skirtingai nuo Jobo, mums turbūt pažįstamas terminas „gravitacija“. Dauguma žinome, kad milžiniška Saulės trauka padeda Žemei išsilaikyti orbitoje, — vaizdžiai tariant, suvokiame, į ką įleisti jos stulpai. Bet ar žmogus gali visiškai perprasti, kas yra gravitacija, arba visuotinė trauka?
13, 14. a) Ką galima pasakyti apie gravitaciją? b) Apie ką turėtume susimąstyti skaitydami Jobo 38:6 eilutę?
13 Neseniai išleistoje knygoje The Universe Explained rašoma, jog ‛visuotinė trauka yra žinomiausia, tačiau mažiausiai suprantama gamtos jėga’. Toliau sakoma: „Atrodo, kad gravitacija neapčiuopiamai akimirksniu persiduoda tuščioje erdvėje. Tačiau pastaruoju metu fizikai mano, kad gravitacija gali sklisti bangomis, sudarytomis iš dalelių, vadinamų gravitonais... Vis dėlto dar neįrodyta, kad jos egzistuoja.“ Pagalvok, ką tai reiškia.
14 Nuo to laiko, kai Jehova prieš 3000 metų klausinėjo Jobą, mokslas nepaprastai pažengė į priekį. Tačiau nei mes, nei fizikos žinovai negali tiksliai paaiškinti, kas yra gravitacija, laikanti Žemę tokioje orbitoje, kad galime čia gyventi (Jobo 26:7; Izaijo 45:18). Tai paminėjome ne ragindami gilintis į visuotinės traukos paslaptis, o tam, kad įsižiūrėję į vieną iš nuostabių Dievo darbų susimąstytume apie Kūrėją. Ar tavęs nestulbina jo išmintis, žinios, ar neskatina stengtis labiau suvokti jo valią?
15—17. a) Apie ką kalbama Jobo 38:8-11 ir kokie kyla klausimai? b) Kas žinoma apie okeanus ir jų pasiskirstymą planetoje?
15 Kūrėjas klausinėja toliau: „Kas uždarė jūrą už durų, kai ji prasiveržė iš gelmių, kai apdengiau ją debesų apdaru ir suvysčiau tiršto rūko vystyklais, kai padariau bangų mūšą jos ribomis ir įstačiau duris su skląsčiais, tardamas: ‛Iki čia ateik, bet ne toliau, čia tavo galingos bangos suduš!’?“ (Jobo 38:8-11)
16 Jūra uždaroma tokiomis ribomis kaip žemynai, okeanai, potvyniai bei atoslūgiai. Kiek laiko žmogus juos stebi ir tyrinėja? Tūkstančius metų, o mūsų laikais — ypač intensyviai. Galbūt manai, kad dauguma apie juos žinotinų dalykų jau ne paslaptis. Tačiau jei dabar, 2001-aisiais, paieškotumei šia tema informacijos didžiausiose pasaulio bibliotekose arba pasitelkęs interneto lobyną, ką rastum?
17 Viename plačiai pripažintame žinyne rašoma: „Žemynų plokščių ir vandenynų pasiskirstymas bei pagrindinių sausumos elementų išsidėstymas žemės paviršiuje tebėra viena painiausių mokslinių problemų tyrinėtojams bei teoretikams.“ Paskui toje enciklopedijoje tiesiog pateikiami keturi galimi paaiškinimai ir nurodoma, jog jie — tik „keletas iš daugelio hipotezių“. O juk hipotezė — tai „moksliškai neįrodytas, patikrinimo reikalingas spėjimas“.
18. Kokią išvadą darai skaitydamas Jobo 38:8-11?
18 Ar tai neliudija, kokie aktualūs šiandien yra Jobo 38:8-11 užrašyti klausimai? Nekyla abejonių, jog ne žmogus taip puikiai sutvarkė mūsų planetą, pavyzdžiui, ne mūsų rankos pakabino Mėnulį, savo trauka sukeliantį potvynius bei atoslūgius, paprastai nežalingus aplinkai ir žmonėms. Aišku, jog tai nuostabūs Kūrėjo rankų darbai (Psalmyno 33:7; 89:10 [89:9, Brb]; Patarlių 8:29; Apaštalų darbų 4:24; Apreiškimo 14:7).
Jehova vertas garbės
19. Į kokius reiškinius sutelkia mūsų dėmesį poetiškos Jobo 38:12-14 eilutės?
19 Ne žmogus sugalvojo ir Žemės sukimąsi, dėl kurio vyksta Jobo 38:12-14 aprašyti reiškiniai: nušvinta aušra, dažnai tiesiog neapsakomai graži. Saulei tekant visi kontūrai ir formos ryškėja, panašiai kaip minkštame molyje įspaudžiamos žymės. Net ir trumpam susimąsčius apie Žemės judėjimą, yra ko stebėtis. Žemė sukasi ne per greitai, nes tai, aišku, būtų katastrofiška, ir ne per lėtai, antraip ilgos dienos bei naktys sukeltų tokius temperatūros svyravimus, jog mes negalėtume čia gyventi. Argi nesame laimingi, kad ne kas nors iš žmonių, o Dievas nustatė Žemės sukimosi greitį? (Psalmyno 148:1-5)
20. Ką atsakytumei į Jobo 38:16, 18 užrašytus klausimus?
20 Įsivaizduok, tarsi Dievas toliau klausinėtų tavęs: „Argi esi įžengęs į jūros versmes ir vaikščiojęs po bedugnės gelmes?“ Išsamaus atsakymo negalėtų pateikti net okeanografas! „Argi išmatavai žemės plotą? Jeigu visa tai žinai, pasakyk man!“ (Jobo 38:16, 18) Ar aplankei ir ištyrinėjai visas žemės sritis arba bent daugelį jų? Apžiūrėti puikias mūsų planetos grožybes bei stebuklus neužtektų daugybės žmogaus gyvenimų! O juk tai būtų nuostabu!
21. a) Kokias mokslo teorijas prisimename skaitydami klausimus iš Jobo 38:19? b) Ką esame skatinami pripažinti naudodamiesi šviesa?
21 Štai kokie sudėtingi klausimai keliami Jobo 38:19: „Kuris kelias veda į šviesos buveinę, ir kur yra tamsos vieta?“ Galbūt žinai, jog ilgą laiką buvo manoma, esą šviesa sklinda bangomis, panašiai kaip vilnys tvenkinyje. Paskui, 1905 metais, Albertas Einšteinas paskelbė teoriją, kad šviesa plinta kaip energijos pluoštai, arba dalelės. Ar toks aiškinimas galutinis? Vienoje iš naujausių enciklopedijų rašoma: „Ar šviesa yra bangos, ar dalelės? Matyt, negali būti bangos ir dalelės sykiu, nes tai visiškai skirtingi dalykai. Tinkamiausias atsakymas — šviesa yra nei bangos, nei dalelės.“ Tad nors žmogus nesugeba iki galo perprasti šio Dievo kūrinio, mūsų nepaliauja šildyti (tiesiogiai ar netiesiogiai) saulės šviesa. Iš augalų, sugeriančių saulės šviesą, gauname maistą ir deguonį. Šviečiant saulei galime skaityti, matyti savo artimųjų veidus, grožėtis saulėlydžiu ir daryti daug ką kita. Ar tai neskatina mūsų pripažinti, kokie nuostabūs yra Dievo darbai? (Psalmyno 104:1, 2; 145:5; Izaijo 45:7; Jeremijo 31:35)
22. Ką senovėje Dovydas manė apie nuostabius Dievo darbus?
22 Ar mes aptarinėjame nuostabius Jehovos darbus tik todėl, kad apstulbtume it žado netekę? Anaiptol. Senovės psalmininkas pasakė, jog neįmanoma suvokti ir apsakyti visos Dievo kūrybos. Dovydas rašė: „Daug padarei, Viešpatie, mano Dieve, nuostabių darbų... Jei norėčiau juos paskelbti ir išpasakoti, jų būtų daugiau, kaip kad galima suskaičiuoti“ (Psalmyno 40:5, Brb). Tačiau jis, aišku, neketino nutylėti jo didingos kūrybos; tai liudija Dovydo žodžiai iš Psalmyno 9:2 [9:1, Brb]: „Dėkosiu tau, Viešpatie, iš visos širdies, apsakysiu visus tavo nuostabius darbus.“
23. Ką daryti tave įkvepia nuostabūs Dievo darbai ir kaip gali padėti kitiems?
23 Stebėdamiesi nuostabia Dievo kūryba, argi tylėsime apie Dievą, jo padarytus bei būsimus darbus? Be abejo, turime ‛apsakyti tautoms jo garbę, visoms tautoms jo nuostabius darbus’ (Psalmyno 96:3-5). Pasakokime kitiems, ką žinome apie Dievą, ir taip parodykime nuolankų dėkingumą už jo puikią kūrybą. Net jei gyvename Kūrėją ignoruojančių žmonių visuomenėje, mūsų geri informatyvūs žodžiai gali įtikinti juos, kad Dievas yra, o svarbiausia — gali sukelti norą pažinti tą, kuris ‛visa sutvėrė’, nuostabių dalykų Kūrėją, Jehovą, ir paskatinti jam tarnauti (Apreiškimo 4:11).
Kaip atsakytumei?
• Apie ką skatina susimąstyti Jobo 37:14 užrašytas raginimas?
• Kokie yra Jobo 37 ir 38 skyriuose paminėti kai kurie nuostabūs dalykai, kurių mokslas negali iki galo išaiškinti?
• Ką manai apie nuostabią Dievo kūrybą ir ką daryti ji tave įkvepia?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 7 puslapyje]
Kas uždarė jūrą ir nustatė jos ribas?
[Iliustracija 7 puslapyje]
Kas aplankė visas Dievo sukurtas žemės grožybes?