Rūpestinga pasaulinė brolija

KIEK tik akys užmato — žmonės. Daugelis jau pagyvenę, kai kurie tokie išsekę, jog vos bepaeina. Taip pat yra nėščių moterų bei jaunų porų, vedinų mažais vaikais. Šie vyrai, moterys ir vaikai yra pabėgėliai, kuriuos pilietinis karas, stichinės nelaimės ar kitos aplinkybės privertė palikti namus ir ieškoti prieglobsčio gretimose šalyse. Kai kurie bėga jau ne pirmą kartą. Vos išvydę pirmuosius pilietinio karo ar stichinės nelaimės požymius, jie čiumpa keletą namų apyvokos daiktų, vaikus ir traukia saugesnėn vieton. Kai viskas nurimsta, daug kas grįžta, atstato namus ir pradeda gyvenimą iš naujo.

Jau daug metų Centrinės Afrikos Respublikos sienos atviros pabėgėliams iš kitų šalių. Neseniai tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai Jehovos liudytojų, buvo priversti bėgti iš karo draskomos Kongo Demokratinės Respublikos ir ieškoti prieglobsčio Centrinės Afrikos Respublikoje.

Pagalbon ateina broliai

Centrinės Afrikos Respublikos liudytojai džiaugėsi galėdami padėti bendratikiams. Jie rūpinosi atvykstančių brolių apgyvendinimu. Iš pradžių juos įkurdindavo privačiuose namuose, tačiau pabėgėlių srautui didėjant, prireikė veiksmingesnių priemonių. Kai kurios Karalystės salės buvo pertvarkytos ir laikinai virto bendrabučiais. Vietiniai liudytojai įrengė papildomą apšvietimą, vandentiekį, išbetonavo grindis, kad ten apsistosiantiems broliams būtų patogu. Pabėgėliai irgi prisidėjo prie šio darbo. Kad atvykėliai gautų gyvybę palaikančio dvasinio maisto, jų kalba (lingala) buvo pradėtos rengti visos krikščionių sueigos. Taip darniai darbuodamiesi vietiniai liudytojai bei jų svečiai parodė, jog tarptautinė brolija yra reali.

Pabėgėlių šeimos dažnai būdavo išblaškytos. Kartais tokių šeimų nariai čia vėl susitikdavo. Kiekvienoje Karalystės salėje  buvo atvykusiųjų sąrašas. Broliai ėmėsi priemonių surasti visus dingusius asmenis. Centrinės Afrikos Respublikos liudytojų veiklai vadovaujantis filialas kasdien išsiųsdavo po tris transporto priemones padėti kelyje tebesantiems liudytojams bei ieškoti paklydėlių. Tas mašinas atpažindavo iš didelio užrašo: „SARGYBOS BOKŠTAS. Jehovos liudytojai.“

Įsivaizduok, kaip džiaugėsi septyni nuo tėvų atskirti vaikai, išvydę Bendrijos furgoną. Jie iškart pripuolė prie mašinos ir pasisakė esą liudytojai. Broliai sulaipino vaikus į mašiną ir nuvežė Karalystės salėn, kur galiausiai jie susitiko su savo šeimomis.

Kas padėdavo tiems nuoširdiems krikščionims ištverti tokius sunkumus? Įsitikinimas, jog gyvename Šventajame Rašte išpranašautomis paskutinėmis dienomis (2 Timotiejui 3:1-5; Apreiškimo 6:3-8).

Jie žino, kad netrukus Jehova Dievas padarys galą karams, neapykantai, smurtui ir nesantaikai. Pabėgėlių daugiau nebebus. Tačiau dabar Jehovos liudytojai laikosi apaštalo Pauliaus patarimo, užrašyto 1 Korintiečiams 12:14-26, ir rūpinasi vienas kitu. Nors liudytojus varžo upės, sienos, kalbos bei atstumas, jie domisi vieni kitais ir greit reaguoja užgriuvus nelaimei (Jokūbo 1:22-27).

[Žemėlapis 30 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

AFRIKA

Centrinės Afrikos Respublika

Kongo Demokratinė Respublika

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracijos 30 puslapyje]

Trys Karalystės salės virto pabėgėlių priėmimo punktais

[Iliustracija 31 puslapyje]

Iškart buvo įrengta virtuvė

[Iliustracija 31 puslapyje]

Atvyksta vis daugiau pabėgėlių

[Iliustracijos 31 puslapyje]

Naujagimiai, o jau pabėgėliai