Netrukus Dievas nutrauks kančias

KUR bepažvelgtum — visur kančios. Kai kurie dėl to kalti patys — pasigauna venerinę ligą ar kenčia nuo narkomanijos, alkoholizmo, rūkymo. Sveikatos problemų gali kilti ir dėl blogos mitybos. Tačiau pašalinti daugelio kančių priežastį — ne paprasto žmogaus jėgoms. Karai, nacionalistų išpuoliai, nusikalstamumas, skurdas, badas, ligos — jam nesuvaldomi dalykai. Žmonės neįstengia pašalinti ir kančių dėl senatvės bei mirties.

Biblija užtikrina, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Bet tada kodėl mylintis Dievas leido kančioms tęstis tiek ilgai? Kada jis ištaisys padėtį? Kad rastume atsakymą, reikia panagrinėti, ką Dievas žmonėms buvo numatęs. Taip suprasime, kodėl Dievas leidžia kentėti ir ką jis ruošiasi daryti.

Jis dovanojo laisvą valią

Pirmieji Dievo sukurti žmonės nebuvo vien kūnas ir smegenys. Dievas nesukūrė nemąstančių robotų. Jis įdiegė Adomui ir Ievai laisvą valią. Tai buvo puiki dovana, juk „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera“ (Pradžios 1:31). Tikrai, „jo darbai tobuli“ (Pakartoto  Įstatymo 32:4). Mes nenorėtume, kad kažkas už mus nuspręstų, ką mums mąstyti ir daryti. Trokštame turėti pasirinkimą, tad laisvos valios dovaną labai vertiname.

Tačiau ar ši laisvė beribė? Į tai atsako pirmiesiems krikščionims duoti nurodymai, užrašyti Dievo Žodyje: „Elkitės kaip laisvi, ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai“ (1 Petro 2:16). Visų labui reikalingos ribos. Taigi laisvę turi apriboti įstatymas. Antraip įsigalėtų anarchija.

Kieno įstatymas?

Kieno įstatymas turėjo nustatyti tinkamas laisvės ribas? Atsakymas į šį klausimą susijęs su svarbiausia priežastimi, kodėl Dievas leidžia kentėti. Kadangi žmones sukūrė Dievas, jis geriausiai žino, kokių reikėtų laikytis įstatymų, kad būtų geriausia tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams. Ta pati mintis yra Biblijoje: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Izaijo 48:17).

Esminė išvada: žmonės nebuvo sukurti gyventi nepriklausomi nuo Dievo. Sėkmės ir laimės jie gali tikėtis tik paklusdami teisingiems jo įstatymams. Dievo pranašas Jeremijas sakė: „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori“ (Jeremijo 10:23, Brb).

Sukurtas žmogus turėjo paklusti Dievo nustatytiems fiziniams įstatymams, pavyzdžiui, visuotinės traukos dėsniui. Visiškai taip pat žmonės turėjo paklusti ir jo duotiems moralės įstatymams, kurių laikydamasi visuomenė gyventų darniai. Todėl Dievo Žodis ir skatina: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga“ (Patarlių 3:5).

Taigi be Dievo vadovavimo žmonės valdyti nesugebėtų. Norėdami būti nuo jo nepriklausomi, jie prikurtų socialinių, ekonominių, politinių ir religinių santvarkų, kurios imtų viena kitai prieštarauti. Tada ‛žmogus valdytų kitą žmogų jo nenaudai’ (Mokytojo 8:9).

Kas atsitiko?

Visa, ką Dievas davė mūsų pirmiesiems tėvams, Adomui ir Ievai, buvo tobula. Tobulas buvo jų kūnas, protas, tobuli ir namai — rojaus sodas. Jei būtų paklusę Dievo valdymui, būtų ir likę tobuli bei laimingi. Ilgainiui jie galėjo tapti visos tobulų, laimingų žmonių šeimos, gyvenančios žemės rojuje, tėvais. Tokį  gyvenimą žmonėms Dievas buvo numatęs (Pradžios 1:27-29; 2:15).

Tačiau mūsų protėviai laisva valia pasinaudojo netinkamai. Jie klaidingai manė, kad pavyks gyventi nepriklausomiems nuo Dievo. Turėdami pasirinkimo laisvę Adomas ir Ieva peržengė Dievo nustatytą ribą (Pradžios 3 skyrius). Kadangi jiedu atmetė jo valdymą, Dievas nebebuvo įpareigotas palaikyti jų tobulumo. ‛Jie patys elgėsi pražūtingai, neliko jo vaikais dėl savo kaltės’ (Pakartoto Įstatymo 32:5, NW).

Kai tik Adomas ir Ieva nusižengė Dievui, jų kūnas ir protas ėmė gesti. Jehova yra gyvenimo šaltinis (Psalmyno 36:10 [36:9, Brb]). Palikę jį Adomas su Ieva tapo netobuli ir galiausiai mirė (Pradžios 3:19). Pagal genetikos dėsnius, jų palikuonys galėjo paveldėti tik tai, ką turėjo jų tėvai. Tad ką šie perdavė? Netobulumą ir mirtį. Apaštalas Paulius rašė: „Per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12).

Svarbiausias klausimas — teisė į visavaldystę

Sukildami prieš Dievą Adomas ir Ieva užginčijo jo visavaldystės teisę. Jehova galėjo juos sunaikinti ir sukurti naują porą, tačiau tai nebūtų išsprendę iškilusio klausimo: kieno valdymas yra teisingas ir visiems geriausias. Gavę pakankamai laiko kurti jiems patinkančią visuomenę, žmonės dabar galėjo parodyti, kaip seksis valdyti be Dievo.

Ką mums byloja tūkstančiai žmonijos istorijos metų? Per visus tuos amžius žmonės išbandė daugybę socialinių, ekonominių, politinių ir religinių santvarkų. Tačiau blogis ir kančios neišnyko. Iš tikrųjų ‛pikti žmonės ėjo dar blogyn’, ypač mūsų laikais (2 Timotiejui 3:13).

XX amžius — didžiausių mokslo ir pramonės laimėjimų metas. Bet kartu jis atnešė ir baisiausias kančias žmonijos istorijoje. Kad ir kiek stengtųsi medicina, Dievo dėsnis tebegalioja: žmonės, atsimetę nuo Dievo — gyvenimo šaltinio — serga, sensta ir miršta. Kaip aiškiai įrodyta, kad žmogus „negali pakreipti savo žingsnių“!

Dievo teisė į visavaldystę apginta

Kartą ir visiems laikams šis kraupus eksperimentas įrodė, kad nepriklausomi nuo Dievo žmonės valdyti nesugeba. Tik Dievo vadovavimas gali atnešti laimę, vienybę, sveikatą ir gyvenimą. Be to, patikimasis Jehovos Dievo Žodis — šventoji Biblija — parodo, kad gyvename nepriklausomo žmonių valdymo „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5). Jehova netrukus sutvarkys tai ir pašalins blogį bei kančias.

Dievas tuojau įsikiš į žmonijos reikalus. Rašte sakoma: „Anų karalių [dabartinių žmonių valdžių] dienomis dangaus Dievas įkurs [dangišką] karalystę, kuri niekada nebus sunaikinta; ši karalystė nebus perduota kitai tautai [žemės jau niekada nebevaldys žmonės]. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes [dabartines valdžias] ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44).

Jehovos Dievo teisės valdyti apgynimas per dangiškąją Karalystę yra Biblijos tema. Tai buvo ir svarbiausias Jėzaus mokymas. Jis sakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija visame pasaulyje paliudyti  visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14).

Kas išliks ir kas ne, kai Dievo valdžia pakeis žmogiškąją? Patarlių 2:21, 22 (Brb) esame užtikrinami: „Teisieji [palaikantys Dievo valdymą] gyvens krašte ir nekaltieji pasiliks jame. Bet nedorėliai [neremiantys Dievo valdymo] bus pašalinti iš krašto, nusikaltėliai išrauti iš jo.“ Dievo įkvėptas psalmininkas giedojo: „Dar trumpa valandėlė, ir nebeliks nedorėlio... Bet romieji paveldės žemę ir gėrėsis taikos apstumu. Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:10, 11, 29, Brb).

Žavus naujasis pasaulis

Valdant Dievo Karalystei, išlikusieji per dabartinės santvarkos pabaigą bus apgyvendinti žemėje be blogio ir kančių. Ilgainiui, Dievui vadovaujant, „žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9). Turėdama tokį stiprinantį sveiką mokymą žmonių visuomenė bus išties taiki ir darni. Todėl nebeliks karo, žudynių, smurto, prievartavimų, vagysčių ir kitų nusikaltimų.

Naujajame Dievo pasaulyje gyvensiantys paklusnūs žmonės pajus didelę fizinę naudą. Bus ištrintos visos blogos maišto prieš Dievo valdžią pasekmės. Netobulumas, ligos, senatvė ir mirtis bus užmiršti. Biblija užtikrina: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‛Aš ligotas!’“ Rašte dar žadama: „Tada akliesiems bus atmerktos akys, kurtiesiems atvertos ausys. Tada raišasis šokinės tartum elnias, dainuos iš džiaugsmo nebylio liežuvis“ (Izaijo 33:24; 35:5, 6). Kaip virpės iš džiaugsmo širdis, kai visą amžinybę kasdien džiaugsimės stipria sveikata!

Meilingai Dievo vadovaujami to naujojo pasaulio gyventojai savo jėgas ir įgūdžius skirs rojui visoje žemėje sukurti. Visam laikui išnyks skurdas, alkis, kiekvienas turės savo namus, nes Izaijo pranašystėje rašoma: „Jie statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių. Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose, sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius“ (Izaijo 65:21, 22). Tikrai, „tuomet visi sėdės po savo vynmedžiais, po savo figmedžiais, ir nebus kam jų gąsdinti“ (Michėjo 4:4).

Dievas bei paklusnūs žmonės pasirūpins ir žeme. Raštas patikina mus: „Pradžiugs dykuma ir tyrlaukiai, krykštaus pražysdama dykvietė... Dykumoje ištrykš vandens srovės, tyrlaukiuose tekės upės“  (Izaijo 35:1, 6). „Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs“ (Psalmyno 72:16, Brb).

O milijardai mirusiųjų? Kurie yra Dievo atmintyje, bus sugrąžinti gyventi — „bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių“ (Apaštalų darbų 24:15). Taip, jie vėl gyvens ir bus mokomi nuostabių tiesų apie Dievo valdymą. Jie turės galimybę gyventi Rojuje amžinai (Jono 5:28, 29).

Tokiu būdu Jehova Dievas išgyvendins iš žemės baisias kančias, ligas ir mirtį, laikiusias žmones savo gniaužtuose tūkstančius metų. Daugiau jokių ligų! Jokių negalių! Jokios mirties! Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:3, 4).

Taip Dievas padarys galą kančioms. Jis sunaikins šitą sugedusį pasaulį ir įsteigs visiškai naują santvarką, kurioje „gyvena teisumas“ (2 Petro 3:13). Kokia tai gera žinia! Mums kuo greičiau reikia to naujo pasaulio. Ir daug laukti nereikės. Matydami besipildančias Biblijos pranašystes žinome, kad jau stovime ant naujojo pasaulio slenksčio. Netrukus Dievas nutrauks kančias (Mato 24:3-14).

[Rėmelis 8 puslapyje]

Nevykęs žmogaus valdymas

Apie žmogaus valdymą buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Šmitas pareiškė: „Mes, žmonės, ... esame valdę tik dalį pasaulio ir beveik visada — labai prastai... Mums valdant niekada jame nebuvo visiškos taikos.“ Leidinyje Human Development Report 1999 pažymima: „Visos valstybės pranešinėja, kad jose ỹra socialinė struktūra, bruzda nepatenkinta visuomenė, auga nusikalstamumas, daugėja smurto šeimoje... Problemų pilna — tiek daug, kad pačios valstybės susidoroti nesugeba, o kitos nespėja teikti pagalbos.“

[Iliustracijos 8 puslapyje]

‛Jie gėrėsis taikos apstumu’ (Psalmyno 37:11, Brb)

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 5 puslapyje]

Motina ir vaikas, trečia nuotrauka nuo viršaus: FAO photo/B. Imevbore; sprogimas, apačioje: U.S. National Archives photo