‛Per išmintį mūsų dienos bus padaugintos’

KAS gali paneigti, kad sprendžiant gyvenimo problemas būtina išmintis? Tikroji išmintis — tai sugebėjimas tinkamai pasinaudoti žiniomis ir supratimu. Ji visiškai priešinga kvailystei, paikumui, beprotystei. Raštas skatina mus įgyti išminties (Patarlių 4:7). Biblijos Patarlių knyga kaip tik ir buvo parašyta pirmiausia tam, kad teiktų išminties ir pamokymų. Įžanginiuose jos žodžiuose sakoma: „Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės, surašytos, kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą“ (Patarlių 1:1, 2).

Pažiūrėk, koks puikus mokymas užrašytas pirmuosiuose Patarlių knygos skyriuose. Kaip mylintis tėvas ragina sūnų, taip Saliamonas prašo mus priimti pamokymą ir klausytis išminties (1 ir 2 skyriai). Jis nurodo, kaip galime ugdytis artimą draugystę su Jehova ir kaip saugoti savo širdį (3, 4 skyriai). Mums patariama išlikti morališkai tyriems (5 ir 6 skyriai). Labai vertinga informacija yra 7-ajame skyriuje, kuriame atskleidžiami palaido žmogaus veikimo metodai. O koks žavus įasmenintos išminties maldavimas! (8 skyrius) Prieš pradėdamas rašyti trumpas patarles, 9-ajame skyriuje karalius Saliamonas pateikia įkvepiančią jau aptartų dalykų santrauką.

‛Ateikite ir valgykite mano duonos, gerkite mano vyno’

Paskutinis pirmosios Patarlių knygos dalies skyrius nėra sausas anksčiau duotų patarimų apibendrinimas. Priešingai, ten esantis įdomus, jaudinantis, vaizdingas pasakojimas paskatina skaitytoją siekti išminties.

9-asis Patarlių knygos skyrius prasideda taip: „Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynias kolonas“ (Patarlių 9:1, Brb). Posakis „septynios kolonos“, anot vieno mokslininko, „primena rūmus su vidiniu kiemu; kiekvienoje iš dviejų pusių juos palaiko trys kolonos, o viena stovi tiesiai prieš įėjimui paliktą tuščią vietą“. Kad ir kaip ten būtų, tikroji išmintis pasistatė tvirtus namus, kur gali priimti daug svečių.

Viskas paruošta puotai. Yra ir mėsos, ir vyno. Ruošdama maistą ir dengdama stalą daug darbavosi pati išmintis. „Ji surengė vaišes, išpilstė vyną ir net padengė stalą“ (Patarlių 9:2). Nuo įvaizdinio stalo galima gauti dvasiškai apšviečiančio peno apmąstymams (Izaijo 55:1, 2).

Kas yra pakviesti į šią išminties iškeltą puotą? „Ji išsiuntė savo tarnaites paskelbti miesto aukštumose: ‛Teateina čionai, kas neturi patirties!’ Tam, kuriam trūksta širdies, ji sako: ‛Ateik, valgyk mano duonos, gerk vyno, kurį sumaišiau. Palik nepatyrėlius ir gyvenk, eik tiesiai supratimo keliu’“ (Patarlių 9:3-6, NW).

Išmintis pasiuntė savo tarnaites skelbti kvietimo. Jos nuėjo į viešas vietas, ten, kur girdėtų daugiausia žmonių. Kviečiami visi  — tiek „tas, kuriam trūksta širdies“, arba supratimo, tiek neturintieji patirties (Patarlių 9:4, NW). Jiems žadamas gyvenimas. Dievo Žodyje, taigi ir Patarlių knygoje, slypinčios išminties semtis gali tikrai beveik kiekvienas. Šiandien Jehovos liudytojai tarsi tikrosios išminties pasiuntiniai visur ieško žmonių ir kviečia juos studijuoti Bibliją. Tokios žinios gali reikšti amžinąjį gyvenimą (Jono 17:3).

Krikščionims reikia nuolankiai priimti išminties pamokymą. Tai ypač svarbu jaunimui ir tiems, kurie mokytis apie Jehovą pradėjo dar visai neseniai. Kadangi vaikščiodami Dievo keliais dar neturi daug patirties, jiems gali ‛trūkti širdies’. Tai nereiškia, kad blogi visi jų motyvai, tačiau išsiugdyti Jehovai Dievui patinkančią širdį reikia laiko ir pastangų. Tam mintys, troškimai, potraukiai ir tikslai turi būti suderinti su Dievo nuostatais. Jiems gyvybiškai svarbu ‛trokšti dvasinio, neatmiešto pieno’ (1 Petro 2:2).

Bet ar ne visiems mums reikia daugiau negu tik ‛pradinio mokslo’? Tikrai, svarbu ugdytis norą tyrinėti „Dievo gelmes“ bei imti maitintis ir stipriu maistu, kuris dera subrendusiems (Hebrajams 5:12—6:1; 1 Korintiečiams 2:10). Darbštus „ištikimas ir protingas vergas“, kuriam vadovauja pats Jėzus Kristus, laiku tiekia dvasinį maistą visiems (Mato 24:45-47, Jr). Tad vaišinkimės nuo išminties stalo stropiai studijuodami Dievo Žodį ir biblinius vergo klasės leidinius.

„Nebark išjuokėjo“

Išminties mokymai — tai ir pataisymai, pabarimai. Tokius dalykus priima ne visi. Todėl Patarlių knygos pirmosios dalies apibendrinime perspėjama: „Kas pamoko išjuokėją, tas užsitraukia negarbę, ir kas pabara nedorėlį, — gėdos dėmę. Nebark išjuokėjo, kad jis nelaikytų tavęs neapykantoje“ (Patarlių 9:7, 8a, Jr).

Pašaipūnas pyksta, griežia dantį ant to, kuris nori padėti ištiesinti jo kelią. Nedorėlis nesupranta pabarimo naudos. Kaip neprotinga būtų brukti nuostabiąją Dievo Žodžio tiesą tam, kuris jos nekenčia arba vis ieško progos iš jos pasijuokti! Apaštalui Pauliui skelbiant Antiochijoje prieš jį stojo grupė tiesos nemėgusių žydų. Šventvagiškai prieštaraudami jie stengėsi įvelti jį į ginčą, tačiau Paulius pasakė paprastai: „Kadangi jūs [Dievo žodį] atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai mes kreipiamės į pagonis“ (Apaštalų darbų 13:45, 46).

Besistengdami su gerąja Karalystės naujiena pasiekti nuoširdžius žmones būkime atsargūs — nesivelkime į ginčus ir diskusijas su pašaipūnais. Jėzus Kristus nurodė savo mokiniams: „Įeidami į namus, pasveikinkite juos. Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė. O jeigu nebus verti, jūsų ramybė tesugrįžta jums. Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių neklausytų, tai, išėję iš tokių namų  ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų“ (Mato 10:12-14).

Tačiau išmintingas žmogus į pabarimą reaguoja priešingai nei pašaipūnas. Saliamonas rašo: „Pabark išmintingą, ir jis tave mylės. Duok išmintingam, ir jis bus dar išmintingesnis“ (Patarlių 9:8b, 9a, Jr). Išmintingas žmogus žino, kad „kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams“ (Hebrajams 12:11). Nors patarimas gali būti skaudus, kam mums kerštauti ar imti gintis? Juk priimdami jį tapsime išmintingesni.

„Pamokyk teisųjį, ir jis daugiau išmoks“, — tęsia išmintingasis karalius (Patarlių 9:9b, Jr). Žmogus nebūna per senas ar per daug išmintingas, kad jam nebereikėtų mokytis. Kaip džiugu matyti tuos, kurie priima tiesą ir pasiaukoja Jehovai gyvenimo saulėlydyje! Mes irgi stenkimės išsaugoti troškimą mokytis ir neduokime savo protui tinginiauti.

„Metų metai prie tavo gyvenimo [bus] pridėti“

Toliau primindamas svarbiausias mintis Saliamonas pabrėžia, kas privaloma, norint turėti išminties. Jis rašo: „Viešpaties baimė — išminties pradžia, o Šventojo pažinimas — supratimas“ (Patarlių 9:10, Brb). Kur nėra sveikos, pagarbios tikrojo Dievo baimės, ten nėra ir dieviškos išminties. Jei žmogus turi didelį žinių bagažą, tačiau nebijo Jehovos, niekad jų nepanaudos Kūrėjo šlovei. Tai, ką žino, jis gali suprasti neteisingai ir kitiems pasirodyti kvailas. Be to, pažinti Jehovą, arba Šventąjį, yra būtina, jei nori įgyti supratimo. O šis — ypač svarbus išminties požymis.

Kokie išminties vaisiai? (Patarlių 8:12-21, 35) Izraelio karalius sako: „Per mane tavo dienos bus padaugintos ir metų metai prie tavo gyvenimo pridėti“ (Patarlių 9:11). Būnant išmintingam galima nugyventi ilgus metus. Tikrai, „išmintis jos turinčiam teikia gyvastį“ (Mokytojo 7:12).

Kiekvienas privalo stengtis įsigyti išminties. Tai pabrėždamas Saliamonas pareiškia: „Ar tu išmintingas? Tu išmintingas savo naudai. Ar tu pašaipūnas? Tu tik naštą neši“ (Patarlių 9:12). Išmintis naudinga pačiam išmintingajam. O pašaipūnas dėl savo nesėkmių gali kaltinti tiktai save. Tikrai, ką pasėjam, tą ir pjaunam. Tad ‛palenkime ausį klausytis išminties’ (Patarlių 2:2).

„Kvailystė yra triukšminga moteris“

Dabar Saliamonas pateikia visišką priešingybę. Jis rašo: „Kvaila moteris nepastovi [„kvailystė yra triukšminga moteris“, NW], ji nemokša ir nieko neišmano. Ji sėdi savo namų tarpduryje ar ant krėslo miesto aukštumose, šaukdama praeivius, einančius tiesiai savo keliu: ‛Neišmanėliai [„kam trūksta patirties“, NW], užsukite čionai!’“ (Patarlių 9:13-16a)

Kvailystė vaizduojama triukšmaujančia, nieko nesivaržančia, neišprususia moterimi. Ji irgi pasistatė namą ir pati ėmėsi kviestis visus nepatyrėlius. Taigi praeiviai gali rinktis, kieno kvietimą priimti: išminties ar kvailystės.

„Vogtas vanduo saldus“

Tiek išmintis, tiek kvailystė kviečia ‛užsukti čionai’. Tačiau skirtingai. Išmintis kviečia vaišintis vynu, mėsa ir duona. Kvailystės masalas mums primena paleistuvės viliones. Saliamonas sako: „Tam, kuriam  trūksta širdies, ji irgi sako: ‛Vogtas vanduo saldus, o duona, valgoma vogčiomis, skani’“ (Patarlių 9:16b, 17, NW).

„Kvailybė“ siūlo ne vyną, bet vogtą vandenį (Patarlių 9:13, Vl). Gerti šviežią vandenį Rašte reiškia patirti seksualinius malonumus su mylima žmona (Patarlių 5:15-17). Tad vogtas vanduo simbolizuoja slaptus neteisėtus lytinius santykius. Toks vanduo atrodo saldus, geresnis už vyną, nes yra vogtas ir jo gerti galima niekam apie tai nežinant. Vogčiomis valgoma duona atrodo daug skanesnė už išminties siūlomą duoną ir mėsą vien dėl to, kad ji gauta nesąžiningai. Jei kažkas uždrausta ir slapta vilioja žmogų, — tai kvailystės požymis.

Išmintis kviečia žadėdama gyvenimą, tačiau kas atsitiks einant su kvailyste, ši nutyli. Vis dėlto Saliamonas perspėja: „Jie nežino, kad ten mirusieji“, „o jos svečiai jau Šeolo gelmėse“ (Patarlių 9:18; Brb). „Kvailybės namai — ne namai, o mauzoliejus, — rašo vienas mokslininkas. — Jei jau ten įžengei, gyvas neištrūksi.“ Gyventi amoraliai — neišmintinga. Tai mirtina.

Jėzus Kristus sakė: „Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda“ (Mato 7:13, 14). Visada maitinkimės nuo išminties stalo ir eikime keliu į gyvenimą.

[Iliustracija 31 puslapyje]

Kiekvienas privalo stengtis įgyti išminties

[Iliustracija 31 puslapyje]

Išmintingas žmogus noriai priima pataisymą