Skaitytojų klausimai

Danieliaus 9:24 (NW) pranašaujama, kad bus patepta „Šventų Švenčiausioji“. Kada tai įvyko?

Danieliaus 9:24-27 pranašaujamas „pateptojo vado“ — Kristaus — pasirodymas. Todėl ten minima patepta „Šventų Švenčiausioji“ nėra Švenčiausioji Jeruzalės šventykloje. Terminas „Šventų Švenčiausioji“ nurodo Dievo šventovę danguje, tai yra didingesnės — dvasinės — Jehovos šventyklos švenčiausiąją dalį (Hebrajams 8:1-5; 9:2-10, 23). *

Kada pradėjo veikti Dievo dvasinė šventykla? Pasvarstykime, kas įvyko 29 m. e. m., kai Jėzus atėjo krikštytis. Nuo to laiko jis pradėjo veikti pagal Psalmyno 40:6-8 (Brb) žodžius. Kaip vėliau rašė apaštalas Paulius, Jėzus Dievui meldėsi: „Aukų ir atnašų tu nebenori, bet paruošei man kūną“ (Hebrajams 10:5). Jėzus žinojo, kad Dievas „nebenori“ Jeruzalės šventykloje atnašaujamų gyvulių aukų. Vietoje jų Jehova buvo paruošęs Jėzui tobulo žmogaus kūną, kurį reikėjo paaukoti. Parodydamas savo nuoširdų troškimą Jėzus tęsė: „Štai ateinu, kaip knygos ritinyje apie mane parašyta, vykdyti tavo, o Dieve, valios!“ (Hebrajams 10:7) Kaip Jehova atsakė į tą maldą? Mato evangelijoje rašoma: „Pakrikštytas Jėzus tuoj išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: ‛Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi’“ (Mato 3:16, 17).

Jehova Dievas sutiko priimti Jėzaus kūno auką, vadinasi, iškilo aukuras, didingesnis už tą, kuris stovėjo Jeruzalės šventykloje. Tai Dievo valios aukuras, ant kurio vėliau turėjo būti atnašaujama Jėzaus žmogiškos gyvybės auka (Hebrajams 10:10). Patepdamas Jėzų šventąja dvasia Dievas įsteigė savo dvasinę šventyklą. * Taigi per Jėzaus krikštą Dievo dangiškoji buveinė buvo patepta, arba išskirta, kaip didingos dvasinės šventyklos „Šventų Švenčiausioji“.

[Išnašos]

[Iliustracija 27 puslapyje]

„Šventų Švenčiausioji“ buvo patepta Jėzui krikštijantis