Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Sutuoktinį rinkis Dievo vadovaujamas

Sutuoktinį rinkis Dievo vadovaujamas

Sutuoktinį rinkis Dievo vadovaujamas

„Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis“ (PSALMYNO 32:8).

1. Kas nulemia laimingą santuoką?

AKROBATAS šoka žemyn nuo siūbuojančios trapecijos, susilenkia, vikriai persiverčia ore, staigiai atsitiesia, iškelia rankas ir jas pastveria partneris, kybantis žemyn galva savo trapecijoje. Pora grakščiai šoka ant ledo. Staiga šokėjas švysteli savo partnerę aukštyn, ji apsisuka, gracingai nusileidžia ant vienos kojos ir vėl abu čiuožia greta. Stebėtojo akimis abi scenos vyksta tarsi be jokių pastangų. Tačiau ar kas nors bandytų padaryti tai nesitreniravęs, be gabaus partnerio, o svarbiausia — be patikimos instrukcijos? Panašiai ir laiminga santuoka kai kam gali atrodyti lyg savaime nusisekusi. O juk ji grindžiama gera partneryste, darniomis pastangomis ir juolab išmintingais patarimais. Deramas vadovavimas tikrai būtinas.

2. a) Kas ir kam įkūrė santuoką? b) Kaip kurdavosi šeimos?

2 Natūralu, kad jauni viengungiai svajoja apie sutuoktinį — gyvenimo draugą. Santuoka yra įprasta Jehovos Dievo įvesta gyvensena. Adomas, pirmasis vyras, nesirinko sau žmonos: ją savo meilinga ranka sukūrė Jehova (Pradžios 2:18-24). Pirmoji pora turėjo daugintis ir pripildyti visą žemę. Vėliau nuotaką ar jaunikį paprastai parinkdavo tėvai, kartais atsiklausdami pačių kandidatų sutikimo (Pradžios 21:21; 24:2-4, 58; 38:6; Jozuės 15:16, 17). Šiandien taip daroma tik kai kuriose šalyse ar bendruomenėse; dauguma sutuoktinį renkasi patys.

3. Kaip reikėtų rinktis sutuoktinį?

3 Kaip išsirinkti sutuoktinį? Kai kurie žiūri išvaizdos — kas patinka ir geidžiama akims. Kiti ieško turtingo partnerio, patenkinsiančio jų poreikius bei troškimus. Tačiau ar šitaip renkantis galima tikėtis laimingos, geros partnerystės? „Žavumas apgauna ir grožis praeina, — sakoma Patarlių 31:30 (Brb), — bet moteris, bijanti Dievo, bus giriama.“ Šie žodžiai skatina padaryti svarbią išvadą: sutuoktinį rinkis Jehovos vadovaujamas.

Meilingas Dievo vadovavimas

4. Kaip Dievas padeda mums rinktis sutuoktinį?

4 Mūsų mylintis dangiškasis Tėvas Jehova davė mums savo rašytinį Žodį vadovautis visose gyvenimo srityse. Jis sako: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti“ (Izaijo 48:17). Tad suprantama, jog Biblijoje yra ir nesenstančių patarimų, kaip rinktis sutuoktinį. Jehova gėrisi patvaria ir laiminga santuoka, todėl rūpinasi, kad žinotume bei mokėtume taikyti jo nurodymus. Argi ne to ir tikimės iš savo mylinčio Kūrėjo? (Psalmyno 19:9 [19:8, Brb])

5. Kas būtina, kad sutuoktinių laimė nesibaigtų?

5 Jehova, santuokos įkūrėjas, norėjo, kad žmoną ir vyrą vienytų nenutrūkstami saitai (Morkaus 10:6-12; 1 Korintiečiams 7:10, 11). Todėl jis ‛nekenčia skyrybų’; jos leistinos tik dėl ištvirkavimo (Malachijo 2:13-16; Mato 19:9). Vadinas, sutuoktinio pasirinkimas yra vienas iš rimčiausių žingsnių ir neturėtume į tai žiūrėti lengvabūdiškai. Mažai kitų sprendimų kaip šis nulems, kokia bus mūsų ateitis — laiminga ar ne. Jei pasirinkome tinkamą sutuoktinį, gyvenimas bus turiningas ir džiugus, jei netinkamą — mus slėgs nuolatinė graužatis (Patarlių 21:19; 26:21). Kad laimė nesibaigtų, reikia rinktis išmintingai ir būti pasirengusiam įsipareigoti visam gyvenimui, nes Dievo įvesta santuoka yra sutarimu ir bendradarbiavimu pagrįsta draugystė (Mato 19:6).

6. Kodėl jaunuoliams reikia būti ypač atidiems renkantis sutuoktinį ir kas padės išmintingiausiai apsispręsti?

6 Jaunuoliams ypač reikia būti atidiems, kad sutuoktinio nepasirinktų patrauklios jo išorės ar stipraus impulso paveikti. Vien tuo paremtas artimumas gali virsti panieka, netgi neapykanta (2 Samuelio 13:15). O tvirta meilė gali augti vis geriau pažįstant sutuoktinį ir labiau suprantant save patį. Be to, reikia nepamiršti, jog širdis gali trokšti visai ne to, kas mums būtų geriausia (Jeremijo 17:9). Todėl ir svarbu vadovautis Biblijoje esančiais Dievo patarimais, padedančiais suvokti, koks mūsų sprendimas būtų išmintingiausias. Psalmininkas Jehovos vardu kalbėjo: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti; patarsiu tau, lydėdamas tave akimis“ (Psalmyno 32:8; Hebrajams 4:12). Susituokus patenkinamas įgimtas meilės bei draugystės poreikis, bet atsiranda ir sunkumų, kuriems išspręsti būtinas brandumas ir įžvalgumas.

7. Kodėl kai kas ignoruoja Biblija pagrįstus patarimus apie sutuoktinio pasirinkimą ir kuo tai gali baigtis?

7 Išmintinga klausyti, ką apie gyvenimo draugo pasirinkimą kalba santuokos Įkūrėjas. Tačiau aistros valdomi ir paklusdami širdies troškimams, mes galbūt ignoruojame tėvų bei krikščionių vyresniųjų žodžius ir manome, jog jie nesupranta mūsų iki galo. Tik vėliau, susidūrę su tikrove, galimas dalykas, apgailestaujame nepaisę geranoriško, išmintingo patarimo (Patarlių 23:19; 28:26). Meilė išblėso, vaikus auklėti nelengva, o sutuoktinis galbūt netikintis. Kaip būna liūdna, kad santuoka, galėjusi suteikti laimės, atnešė sielvartą!

Svarbiausia — ar žmogus atsidavęs Dievui

8. Kaip atsidavimas Dievui stiprina santuoką ir daro ją laimingą?

8 Abipusė simpatija, be abejo, sutvirtina santuoką. Vis dėlto išsaugoti vienybę ir kurti laimę labiau padeda vertybės, kurias puoselėja abudu partneriai. Niekas nesuvienija nenutrūkstamais saitais taip, kaip sutuoktinių atsidavimas Jehovai Dievui (Mokytojo 4:12). Jei krikščionių pora pagrindinę vietą savo gyvenime skiria teisingam Jehovos garbinimui, juos sieja dvasinė, emocinė, moralinė vienybė. Jiedu studijuoja Dievo Žodį, meldžiasi drauge ir taip jų širdys plaka išvien. Abu sykiu lanko krikščionių sueigas, kartu skelbia. Toks dvasinis ryšys juos labiau suartina, o svarbiausia — teikia Jehovos palaimų.

9. Kaip Abraomas ieškojo žmonos Izaokui ir kokie buvo jo pastangų vaisiai?

9 Ištikimas patriarchas Abraomas buvo atsidavęs Dievui ir todėl stengėsi jam įtikti rinkdamas žmoną sūnui Izaokui. Savo patikimam tarnui Abraomas pasakė: „Prisaikdinsiu tave Viešpačiu, dangaus Dievu ir žemės Dievu, kad tu neimsi žmonos mano sūnui iš kanaaniečių dukterų, tarp kurių aš gyvenu, bet nuvyksi į mano paties kraštą, pas mano giminę, ir parūpinsi žmoną mano sūnui Izaokui... [Jehova] nusiųs angelą pirma tavęs, ir tu gausi ten žmoną mano sūnui.“ Rebeka tikrai buvo puiki žmona ir Izaokas ją mylėjo iš visos širdies (Pradžios 24:3, 4, 7, 14-21, 67).

10. Ką daryti Raštas įpareigoja vyrą ir žmoną?

10 Jei esame viengungiai, atsidavimas Dievui padės mums išsiugdyti savybes, kurias Raštas pataria rodyti susituokusiems krikščionims. Būtinas vyro ir žmonos pareigas mini apaštalas Paulius: „Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui... Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save... Vyrai privalo mylėti savo žmonas tartum savuosius kūnus... Kiekvienas jūsų temyli savo žmoną kaip save patį, o žmona tegerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:22-33). Tad Paulius pabrėžia, jog privalu mylėti ir gerbti vienam kitą. Kurie klauso šito patarimo, rodo pagarbią baimę Jehovai. Vadinasi, visada — laimėje ir varge — reikia nuoširdžiai laikytis savo įsipareigojimo ir besiruošiantis tuoktis krikščionis privalo būti tam pasirengęs.

Kada tuoktis

11. a) Koks yra Rašto patarimas, kada tuoktis? b) Koks pavyzdys patvirtina, jog išmintinga klausyti patarimo iš 1 Korintiečiams 7:36 (NW)?

11 Svarbu suvokti, kada esame pasirengę vedyboms. Vieni tam būna pasiruošę anksčiau, kiti vėliau, todėl Biblija nenurodo, kokio amžiaus tuoktis. Tačiau joje pasakyta, jog geriau palaukti, kol ‛praeis jaunystės žydėjimas’, kad tinkamai apsispręsti nekliudytų aistringi impulsai (1 Korintiečiams 7:36, NW). „Laukti būdavo nelengva, kai matydavau drauges paaugles vaikščiojančias į pasimatymus ir ištekančias, — pasakoja Mišelė. — Bet aš žinojau, jog Jehova taip pataria mūsų pačių labui. Neskubėdama tekėti, galėjau sutelkti dėmesį į savo santykius su Jehova ir įgyti bent kiek gyvenimo patirties, kurios neturi paaugliai. Po keleto metų buvau geriau pasirengusi atlikti šeimos pareigas bei įveikti galimus sunkumus.“

12. Kodėl neišmintinga tuoktis ankstyvame amžiuje?

12 Kurie anksti susituokia, vėliau dažniausiai pamato, jog brandžiame amžiuje jų poreikiai bei troškimai kitokie ir ankstesni norai jau prarado svarbą. Viena jaunutė krikščionė buvo nutarusi tuoktis 16-os, nes tokių metų ištekėjo jos močiutė ir mama. Kai jaunuolis, į kurį mergaitė buvo įsižiūrėjusi, atsisakė vesti dėl pernelyg jauno jos amžiaus, ji ištekėjo už kito. Vėliau ši krikščionė nepaprastai sielojosi dėl savo skuboto sprendimo.

13. Ko dažniausiai stinga anksti susituokusiai porai?

13 Planuojant tuoktis svarbu gerai suvokti, koks tai gyvenimas. Ankstyva santuoka gali sukelti daug sunkumų, kuriuos jauna pora vargu ar įveiks. Tokiems žmonėms pritrūks patirties bei brandumo ištverti šeimos vargus ir auklėti vaikus. Tuoktis dera tik tuomet, kai esi fiziškai, emociškai ir dvasiškai pasiruošęs patvariai partnerystei.

14. Kas būtina norint išspręsti santuokos sunkumus?

14 Paulius rašė, jog susituokusieji „turės kūno vargų“ (1 Korintiečiams 7:28). Kadangi jie yra skirtingos asmenybės ir jų požiūriai nevienodi, atsiranda problemų. Dėl žmogiškojo netobulumo gali būti sunku vykdyti Rašto nurodytas sutuoktinio pareigas (1 Korintiečiams 11:3; Kolosiečiams 3:18, 19; Titui 2:4, 5; 1 Petro 3:1, 2, 7). Jei sutuoktiniai yra brandūs, dvasiškai tvirti, jie leidžiasi Dievo vadovaujami ir taip meilingai išsprendžia sunkumus.

15. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams pasirengti santuokai? Pateik pavyzdį.

15 Tėvai gali parengti vaikus santuokai, tai yra išmokyti suprasti, kaip svarbu laikytis Dievo vadovavimo. Sumaniai naudodamiesi Raštu bei krikščionių leidiniais, tėvai gali padėti savo atžalai apsispręsti, ar drauge su savo išrinktuoju jie yra pasiruošę sutuoktinių pareigoms. * Aštuoniolikmetė Blosom neabejojo, kad ją ir jauną to paties susirinkimo krikščionį, tarnaujantį pionieriumi, vienija meilė. Jiedu norėjo susituokti. Vis dėlto merginos tėvai paprašė dar metus palaukti matydami, jog dukra per jauna tekėti. Vėliau Blosom rašė: „Kokia esu dėkinga už išmintingą patarimą. Per tą laiką šiek tiek subrendau ir suvokiau, jog anam jaunuoliui stinga savybių, būtinų geram sutuoktiniui. Galų gale jis paliko organizaciją, o aš išvengiau didelės bėdos. Nuostabu turėti išmintingus tėvus, kurių žodžiu galima pasitikėti!“

‛Tuokis tik Viešpatyje’

16. a) Kokie krikščionims gali kilti išmėginimai stengiantis laikytis nurodymo ‛tuoktis tik Viešpatyje’? b) Apie ką turi susimąstyti krikščionys, viliojami tuoktis su netikinčiu?

16 Krikščioniui duotas aiškus Jehovos nurodymas ‛tuoktis tik Viešpatyje’ (1 Korintiečiams 7:39). Tai gali būti išbandymas krikščionims tėvams bei jų vaikams. Kodėl? Jaunimas trokšta tuoktis, o tinkamų partnerių susirinkime galbūt maža arba taip bent jau atrodo. Kai kur kandidatų tuoktis būna mažiau nei kandidačių. Tarkim, koks nors jaunuolis, nesantis pasiaukojęs susirinkimo narys, nusižiūrėjo jauną krikščionę (arba atvirkščiai) ir šiai gali kilti pagunda nebepaisyti Jehovos nurodymo. Tokiomis aplinkybėmis pravartu būtų apmąstyti Abraomo pavyzdį. Saugodamas savo puikius santykius su Dievu jis pasirūpino, kad sūnus Izaokas vestų tikrą Jehovos garbintoją. Taip pasielgė ir Izaokas su savo sūnumi Jokūbu. Reikėjo daug pastangų, bet šitaip jie visi įtiko Dievui ir susilaukė jo palaimų (Pradžios 28:1-4).

17. Kodėl tikėtina, jog santuoka su netikinčiu bus nelaiminga, ir koks svarbiausias motyvas ‛tuoktis tik Viešpatyje’?

17 Tiesa, kai kada netikintis sutuoktinis pasikrikštija, tačiau dažniausiai santuoka su netikinčiu asmeniu būna nesėkminga. Žmonių, įsikinkiusių į tokį nelygų jungą, įsitikinimai, principai, tikslai skiriasi (2 Korintiečiams 6:14). Dėl to sutuoktiniams gali būti sunku bendrauti ir jaustis laimingiems. Viena krikščionė pasipasakojo liūdinti, kad po naudingos sueigos grįžusi namo ji negali pasikalbėti apie dvasinius dalykus su netikinčiu vyru. Žinoma, svarbiausias motyvas ‛tuoktis tik Viešpatyje’ yra ištikimybė Jehovai. Jei laikomės Dievo Žodžio, širdis nepriekaištaus mums, nes darome, kas „jam patinka“ (1 Jono 3:21, 22).

18. Į ką svarbiausia atsižvelgti renkantis sutuoktinį ir kodėl?

18 Svarbiausia, kad būsimasis sutuoktinis būtų doras ir dvasingas. Krikščionies asmenybė, jo meilė Dievui ir visiškas atsidavimas jam yra vertingesni nei patraukli išvaizda. Dievas pritaria tiems, kurie pasiryžę branginti ir vykdyti savo pareigą būti dvasiškai tvirtais sutuoktiniais. Jų sąjungą labiausiai stiprins abiejų atsidavimas Kūrėjui ir visiškas pasitikėjimas jo vadovavimu. Taip pora Jehovai rodys pagarbą ir iš pat pradžių kurs savo santuoką ant tvirto dvasinio pamato, padedančio vienybės saitams nenutrūkti.

[Išnaša]

^ pstr. 15 Skaityk 1999 m. vasario 15 d. Sargybos bokšto numerį, p. 4—8.

Kaip atsakytum?

• Kodėl renkantis tinkamą sutuoktinį būtinas Dievo vadovavimas?

• Kaip atsidavimas Dievui padeda stiprinti santuoką?

• Kaip tėvai gali parengti vaikus santuokai?

• Kodėl svarbu ‛tuoktis tik Viešpatyje’?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Jei pasirinksi sutuoktinį paisydamas Dievo patarimų, santuoka bus daug laimingesnė

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Gausiai laiminami tie, kurie ‛tuokiasi tik Viešpatyje’