„Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!“

„Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!“ (ROMIEČIAMS 8:31)

1. Kas ir kodėl paliko Egiptą drauge su izraelitais?

KAI izraelitai paliko Egiptą, kur daugiausia vergaudami pragyveno 215 metų, „daugybė kitų žmonių ėjo su jais“ (Išėjimo 12:38; Brb). Tie neizraelitai buvo patyrę dešimt baisių bausmių, nusiaubusių Egiptą ir pažeminusių netikrus jų dievus. Per tas bausmes, ypač nuo ketvirtosios, šie žmonės pamatė Jehovos galią apsaugoti savo tautą (Išėjimo 8:19, 20 [8:23, 24, Brb]). Nors kitataučiai išeiviai mažai ką žinojo apie Jehovos tikslus, jie matė, kad Egipto dievai neapsaugojo savo garbintojų, o Jehova įrodė esąs pajėgus išgelbėti izraelitus.

2. Kodėl Rahaba padėjo izraelitų žvalgams ir kodėl ši moteris ne veltui pasitikėjo jų Dievu?

² Po keturiasdešimt metų, prieš pat izraelitams įeinant į Pažadėtąją žemę, Mozės įpėdinis Jozuė pasiuntė du vyrus išžvalgyti krašto. Ten jie nuėjo pas Jericho gyventoją Rahabą. Žinodama didingus darbus, kuriuos izraelitams apsaugoti Jehova padarė per 40 metų po jų išėjimo iš Egipto, ši moteris suprato turinti padėti Dievo tautai, jei nori jo palaimų. Dėl savo išmintingo apsisprendimo Rahaba su artimaisiais išvengė žūties, kai vėliau izraelitai užėmė miestą. Stebuklingas izraelitų išgelbėjimas patikimai liudijo, kad Dievas yra su jais. Vadinasi, Rahaba ne veltui pasitikėjo izraelitų Dievu (Jozuės 2:1, 9-13; 6:15-17, 25).

3. a) Kokį stebuklą Jėzus padarė netoli atstatyto Jericho ir kaip reagavo žydų dvasininkai? b) Ką suprato kai kurie žydai, o vėliau ir daugelis nežydų?

³ Praėjus penkiolikai šimtmečių nuo anų įvykių netoli atstatyto Jericho Jėzus Kristus išgydė aklą elgetą  (Morkaus 10:46-52; Luko 18:35-43). Tas vyras maldavo Jėzų jo pasigailėti, tai yra pripažino, kad Jėzų palaiko Dievas. O žydų religiniai vadovai bei jų sekėjai paprastai neigdavo faktą, jog Jėzaus stebuklai įrodo jį darant Dievo darbus, ir netgi kaltindavo Jėzų (Morkaus 2:15, 16; Luko 7:31-35). Net tada, kai jų nužudytas Jėzus buvo prikeltas, jie nenorėjo pripažinti, kad tai Dievo padarytas stebuklas. Religiniai vadovai persekiojo Jėzaus sekėjus mėgindami trukdyti jiems ‛skelbti gerąją naujieną apie Viešpatį Jėzų’. Vis dėlto kai kurie žydai, o vėliau ir daug nežydų suvokė, kokie tai svarbūs įvykiai. Jiems neliko abejonių, jog Dievas atmetė išdidžius žydų vadovus ir rėmė nuolankius Jėzaus Kristaus sekėjus (Apaštalų darbų 11:19-21).

Ką šiandien palaiko Dievas?

4, 5. a) Kaip, kai kurių manymu, būtų galima pasirinkti religiją? b) Koks klausimas yra lemiamas nustatant, kuri religija teisinga?

⁴ Neseniai interviu televizijai vienas dvasininkas į klausimą, kokia religija teisinga, taip atsakė: „Religija teisinga, jei jai priklausantis žmogus darosi geresnis.“ Taip, teisingas tikėjimas padeda žmonėms tapti doresniems. Tačiau ar kurios nors tikybos gebėjimas palenkti žmones į gera yra pakankamas įrodymas, jog ją palaiko Dievas? Ar tai vienintelis kriterijus teisingai religijai nustatyti?

⁵ Žmogui patinka pačiam rinktis ką nori, taip pat ir religiją. Tačiau pasirinkimo laisvė negarantuoja teisingo apsisprendimo. Pavyzdžiui, kai kas renkasi religiją pagal narių gausumą, turtus, apeigų iškilmingumą, šeimyniškių tikėjimą, tačiau iš viso to nenustatysi, ar tikėjimas teisingas. Esminis klausimas toks: kuri religija skatina savo narius vykdyti Dievo valią, o jos išpažinėjai pagrįstai įrodo esą jo remiami, galį tvirtinti, jog „Dievas už mus“?

6. Ką Jėzus pasakė apie teisingą ir klaidingą religiją?

⁶ Jėzus nurodė, kaip atskirti teisingą garbinimą nuo klaidingo: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mato 7:15, 16, kursyvas mūsų; Malachijo 3:18). Apžvelkime kai kuriuos teisingos religijos vaisius, arba skiriamuosius požymius, kad objektyviai nustatytume, ką šiandien palaiko pats Dievas.

Kaip atskirti tuos, kuriuos palaiko Dievas

7. Ką reiškia mokyti tik to, kas pagrįsta Biblija?

⁷ Jų mokymai pagrįsti Biblija. Jėzus pasakė: „Mano mokslas ne mano, bet to,  kuris yra mane siuntęs. Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos.“ Toliau jis pridūrė: „Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso“ (Jono 7:16, 17; 8:47). Suprantama, jog žmonės, norintys būti Dievo palaikomi, privalo mokyti to, kas pagrįsta ne žmonių išmintimi bei tradicijomis, o jo Žodžiu (Izaijo 29:13; Mato 15:3-9; Kolosiečiams 2:8).

8. Kodėl garbinant Dievą svarbu vartoti jo vardą?

⁸ Jie vartoja ir skelbia Dievo vardą Jehova. Izaijas išpranašavo: „Tą dieną sakysite: ‛Dėkokite Viešpačiui [„Jehovai“, NW], šaukitės jo vardo! Garsinkite tautoms jo darbus, skelbkite, koks iškilus jo vardas! Giedokite Viešpačiui [„Jehovai“, NW] šlovės giesmę, nes jis padarė nuostabų darbą. Težino tai visa žemė!’“ (Izaijo 12:4, 5) Jėzus mokė savo sekėjus melstis: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“ (Mato 6:9). Todėl krikščionys, tiek iš žydų, tiek iš nežydų, turėjo tarnauti kaip ‛tauta Dievo vardui’ (Apaštalų darbų 15:14). Dievui, be abejo, malonu palaikyti tuos, kurie džiaugiasi būdami ‛jo vardo tauta’.

9. a) Kodėl teisingos religijos nariai yra džiugūs? b) Kaip, pasak Izaijo, skiriasi teisingos ir klaidingos religijos nariai?

⁹ Iš tų žmonių matyti, kad Dievas yra džiugi asmenybė. Būdamas „gerosios naujienos“ siuntėjas, Jehova yra „laimingasis Dievas“ (1 Timotiejui 1:11, NW). Tad ar gali būti jo garbintojai nelaimingi, lydimi pesimizmo? Nors tikruosius krikščionis slegia tie patys vargai bei sunkumai kaip ir visą pasaulį, jie nepraranda džiugios dvasios, nes yra nuolat sočiai maitinami dvasiniu maistu. Izaijas pasako, kaip jie skiriasi nuo klaidingos religijos šalininkų: „Taip kalba Viešpats Dievas: ‛Štai mano tarnai valgys, o jūs kęsite alkį; mano tarnai gers, o jūs kęsite troškulį; mano tarnai džiaugsis, o jūs turėsite gėdytis; mano tarnai dainuos iš širdies džiaugsmo, o jūs verksite iš širdgėlos, aimanuosite iš sielvarto’“ (Izaijo 65:13, 14).

10. Kodėl teisingos religijos nariams rečiau tenka mokytis iš savo klaidų?

¹⁰ Jų elgesys bei sprendimai paremti Biblijos principais. „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga, — pataria Patarlių knygos rašytojas, — pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6). Dievas palaiko tuos, kurie ieško jo vadovavimo ir nesikliauja prieštaringomis, Dievo išmintį atmetančiomis žmonių teorijomis. Kuo daugiau žmogus stengiasi suderinti savo gyvenseną su Dievo Žodžiu, tuo mažiau jam tenka mokytis iš savo klaidų (Psalmyno 119:33; 1 Korintiečiams 1:19-21).

11. a) Kodėl tikrosios religijos nariai nesiskirsto į dvasininkus bei pasauliečius? b) Kokį pavyzdį Dievo tautos ganytojai turi rodyti kaimenei?

¹¹ Jie yra organizuoti taip, kaip pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimas. Jėzus nurodė principą: „Nesivadinkite ‛rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas“ (Mato 23:8-11). Susirinkime, kur visi vienas kitą laiko broliais, nesusiformuos išdidi dvasininkų klasė, pagerbianti save aukštais titulais ir išsikelianti virš kitų (Jobo 32:21, 22). Ganytojams liepta rūpintis Dievo kaimene ‛ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl  bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jiems pavestųjų valdovams, bet kaip kaimenės pavyzdžiams’ (1 Petro 5:2, 3). Tikrieji krikščionių ganytojai stengiasi būti ne kitų tikėjimo viešpačiai, o tiesiog rodyti puikų pavyzdį kaip talkininkai Dievo tarnyboje (2 Korintiečiams 1:24).

12. Kokio deramo požiūrio į žmonių valdžias turi laikytis tie, kurie trokšta Dievo pritarimo?

¹² Jie paklūsta žmonių valdžioms, tačiau laikosi neutraliai. Dievas nepalaiko tų, kurie neklusnūs „aukštesnėms valdžioms“. Kodėl? „Esančios valdžios yra Dievo nustatytos. Todėl kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo tvarkai“ (Romiečiams 13:1, 2, Brb). Vis dėlto gali būti nesuderinamų dalykų; tai rodo Jėzaus žodžiai: „Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo — Dievui“ (Morkaus 12:17). Kas trokšta Dievo pritarimo, privalo ‛pirmiausia ieškoti Dievo karalystės ir jo teisumo’, bet sykiu paklusti tiems šalies įstatymams, kurie derinasi su krikščionių pareigomis Dievui — aukštesnėmis už kitas priedermes (Mato 6:33; Apaštalų darbų 5:29). Kalbėdamas apie savo mokinius, Jėzus pabrėžė neutralumo svarbą: „Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio.“ Vėliau jis pridūrė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“ (Jono 17:16; 18:36).

13. Kaip iš meilės galima atpažinti Dievo tautą?

¹³ Jie yra nešališki, ‛daro gera visiems’ (Galatams 6:10). Krikščionys myli žmones nežiūrėdami, kokia jų odos spalva, materialinė padėtis, išsilavinimas, tautybė ar kalba. Darydami tai, kas gera visiems, ypač bendratikiams, jie liudija esą palaikomi Dievo. Jėzus pasakė: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35; Apaštalų darbų 10:34, 35).

14. Ar žmonėms, kuriems Dievas pritaria, reikėtų tikėtis visuotinio pripažinimo? Paaiškink.

¹⁴ Jie vykdo Dievo valią net ir persekiojami. Jėzus įspėjo savo sekėjus: „Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų“ (Jono 15:20; Mato 5:11, 12; 2 Timotiejui 3:12). Tie, kuriuos palaiko Dievas, bus nemėgiami kaip ir Nojus, ‛tikėjimu pasmerkęs pasaulį’ (Hebrajams 11:7, Brb). Šiandien Dievo pritarimo trokštantys krikščionys nepamina Dievo Žodžio ir jo principų kompromisais, kad taip išvengtų persekiojimų. Jie žino, jog matydami jų ištikimą tarnystę Dievui žmonės ‛stebėsis ir piktžodžiaus’ (1 Petro 2:12; 3:16; 4:4).

 Metas įvertinti faktus

15, 16. a) Kokie klausimai padės mums atpažinti religiją, palaikomą Dievo? b) Kokią išvadą padarė milijonai žmonių ir kodėl?

¹⁵ Susimąstyk: ‛Kokios religijos nariai tiksliai laikosi Dievo Žodžio, nors jų mokymai skiriasi nuo daugumos žmonių įsitikinimų? Kas pabrėžia Dievo asmenvardžio svarbą, netgi vadinasi jo vardu? Kas džiugiai skelbia Dievo Karalystę — vienintelę priemonę žmonijos problemoms išspręsti? Kas elgiasi pagal Biblijos normas nesibaimindami, kad dėl to bus laikomi pasenusių pažiūrų? Kokia religija neturi mokamų dvasininkų ir kiekvienas jos narys yra skelbėjas? Kokie žmonės giriami už paklusnumą įstatymams, nors ir nedalyvauja politinėje veikloje? Kas yra atsidavę tiek, jog negaili laiko ir pinigų padėti kitiems sužinoti apie Dievą bei jo tikslus? Kokie žmonės, nepaisant viso to gero, yra niekinami, išjuokiami, persekiojami?’

¹⁶ Apmąstę šiuos faktus, milijonai žmonių visame pasaulyje įsitikino, jog tik Jehovos liudytojai išpažįsta teisingą religiją. Tokią išvadą milijonai padarė remdamiesi tuo, ko moko Jehovos liudytojai, kaip elgiasi, kuo jų religija naudinga (Izaijo 48:17). Galima sakyti, jog šie žmonės kalba tai, kas buvo išpranašauta Zacharijo 8:23 (Brb): „Mes eisime su jumis, nes girdėjome, kad su jumis yra Dievas.“

17. Kodėl Jehovos liudytojai nėra pernelyg pasitikintys savimi tvirtindami, kad jų religija teisinga?

¹⁷ Ar Jehovos liudytojai nėra pernelyg pasitikintys savimi, sakydami esą Dievo palaikomi? Anaiptol! Juk izraelitai Egipte irgi tvirtino turį Dievo užnugarį, nors tenykščiai gyventojai manė kitaip. Pirmojo amžiaus krikščionys taip pat teigė, kad Dievas yra su jais, o ne su žydų religininkais. Faktai rodo, kad Jehovos liudytojų tvirtinimas teisingas — 235 šalyse jie daro tai, ką, pasak Jėzaus pranašystės, laikų pabaigoje darys jo tikrieji sekėjai: „Ši geroji naujiena apie karalystę bus paskelbta visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms.  Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14, Č. Kavaliausko vertimas, 1972).

18, 19. a) Kodėl Jehovos liudytojai nemano nutraukti skelbimo veiklos, nors ir patiria priešiškumą? b) Kaip žodžiai iš Psalmyno 41:12 įrodo, jog Dievas palaiko savo liudytojus?

¹⁸ Jehovos liudytojai toliau vykdys šią pareigą ir jų veiklos nenuslopins nei persekiojimai, nei priešiškumas. Jehovos darbas turės būti baigtas. Praėjusį šimtmetį visos pastangos sukliudyti liudytojams dirbti Dievo darbą buvo bevaisės, nes Jehova pažadėjo: „Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs“ (Izaijo 54:17, Brb).

¹⁹ Liudytojai, nors ir patiria priešiškumą, yra stiprūs ir veiklūs kaip niekad, todėl nekyla abejonių, kad Jehova palaiko savo tarnus. Karalius Dovydas pasakė: „Žinosiu, kad tu man maloningas, kai mano priešas prieš mane nelaimės“ (Psalmyno 41:12 [41:11, Brb]; 56:10, 12 [56:9, 11, Brb]). Niekada priešininkai nenugalės Jehovos tautos, nes jos Vadovas, Jėzus Kristus, joja į galutinę pergalę!

Ar gali atsakyti?

• Kokių žinai senovės žmonių, turėjusių Dievo pritarimą?

• Kokie yra kai kurie skiriamieji tikrosios religijos požymiai?

• Kodėl tu neabejoji, kad Jehovos liudytojus palaiko Dievas?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 13 puslapyje]

Tie, kurie trokšta būti Dievo palaikomi, privalo savo mokymus grįsti vien jo Žodžiu

[Iliustracija 15 puslapyje]

Krikščionių vyresnieji yra pavyzdys kaimenei