Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Pirmyn į galutinę pergalę!

Pirmyn į galutinę pergalę!

Pirmyn į galutinę pergalę!

„Štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis su kilpiniu rankoje. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų“ (APREIŠKIMO 6:2).

1. Kokius būsimus įvykius regėjime matė Jonas?

DIEVO įkvėptas apaštalas Jonas matė, kas vyks maždaug po 1800 metų, ir užrašė, kaip Kristus pasodinamas sostan Karaliumi. Jonui reikėjo tikėjimo — nesuabejoti būsimu regėjimo išsipildymu. Mes irgi turime aiškius įrodymus, kad ta pranašystė išsipildė ir 1914 metais Kristus atsisėdo į sostą. Tikėjimo akimis regime Jėzų Kristų, ‛jojantį kaip nugalėtoją, kad dar nugalėtų’.

2. Kokia buvo Velnio reakcija gimus Karalystei ir ką tai aiškiai liudija?

2 Gimus Karalystei, Šėtonas buvo išmestas iš dangaus, todėl jis kovoja ir niršta dar smarkiau, tačiau veltui (Apreiškimo 12:7-12). Dėl jo pykčio pasaulio padėtis pablogėjo kaip niekad ir žmonių visuomenė tiesiog ỹra. Jehovos liudytojams tai aiškus ženklas, jog jų Karalius joja pirmyn, „kad dar nugalėtų“.

Kuriama naujojo pasaulio visuomenė

3, 4. a) Kokie organizaciniai pakeitimai buvo padaryti krikščionių susirinkime nuo Karalystės gimimo ir kodėl to reikėjo? b) Kuo, pasak Izaijo pranašystės, tie pokyčiai buvo naudingi?

3 Gimus Karalystei, atėjo metas atkurtą krikščionių susirinkimą, dabar gavusį daugiau pareigų Karalystės veikloje, organizuoti pagal pirmojo amžiaus susirinkimo pavyzdį. Todėl 1938 metų birželio 1-osios ir 15-osios Sargybos bokšte buvo kalbama, kaip krikščionių susirinkimas turi veikti. Paskui 1971 metų gruodžio 15-osios numeryje buvo plačiau paaiškinta apie šiuolaikinę Vadovaujančiąją tarybą straipsnyje „Vadovaujančioji taryba skiriasi nuo įteisintos korporacijos“. 1972 metais buvo paskirtos vyresniųjų tarybos, vadovaujančios bei padedančios susirinkimams.

4 Krikščionių susirinkimai labai sustiprėjo atkūrus deramą jų priežiūrą. Be to, Vadovaujančioji taryba pasirūpino, kad vyresnieji būtų mokomi savo pareigų, tarp jų ir teisminių dalykų. Dievo žemiškosios organizacijos laipsniškas tobulinimas ir jo nauda buvo išpranašauti Izaijo 60:17: „Vietoj žalvario teiksiu auksą, vietoj geležies — sidabrą, vietoj medžių — žalvarį, o vietoj akmenų — geležį. Taiką paskirsiu tavo prižiūrėtoju, o teisumą — tavo valdytoju.“ Tie geri pokyčiai liudijo, kad Dievas pritaria visiems uoliems savo Karalystės rėmėjams ir juos laimina.

5. a) Kaip reagavo Šėtonas Jehovai palaiminus savo tautą? b) Kaip Jehovos tauta atsako į piktus Šėtono išpuolius vykdydama žodžius iš Filipiečiams 1:7?

5 Meilingas Dievo rūpinimasis savo tauta bei vadovavimas jai po Karalystės gimimo neliko Šėtono nepastebėtas. Štai 1931 metais šie negausūs krikščionys, remdamiesi Izaijo 43:10, viešai pareiškė esą ne vien Biblijos tyrinėtojai, bet ir Jehovos liudytojai! Velnias — atsitiktinai ar sąmoningai — visur sukėlė negirdėtus šių žmonių persekiojimus. Net tokiose religinę laisvę gerbiančiose šalyse kaip Jungtinės Valstijos, Kanada ir Vokietija liudytojams ne sykį teko kovoti teismuose už savo garbinimo laisvę. Iš 71 Jehovos liudytojų bylos, peržiūrėtos JAV Aukščiausiojo teismo iki 1988 metų, du trečdaliai buvo išspręsta jų naudai. Tos kovos visoje žemėje tęsiasi toliau, kad ‛Evangelija būtų ginama ir stiprinama’ kaip ir pirmajame amžiuje (Filipiečiams 1:7).

6. Ar draudimai bei apribojimai sutrukdė Jehovos tautai žengti pirmyn? Duok pavyzdį.

6 Ketvirtajame dešimtmetyje, prieš Antrąjį pasaulinį karą, Jehovos liudytojų veikla buvo uždrausta diktatorių valdomose šalyse, tarp jų Vokietijoje, Ispanijoje ir Japonijoje. O 2000-aisiais vien šiose trijose šalyse buvo beveik 500000 aktyvių Dievo Karalystės skelbėjų, tai yra kone dešimt kartų daugiau nei liudytojų visame pasaulyje 1936 metais! Aišku, jog nei draudimas, nei apribojimai negali sutrukdyti žengti pirmyn Jehovos tautai, vedamai savo pergalingojo Vado — Jėzaus Kristaus.

7. Koks nuostabus renginys įvyko 1958 metais ir kokių įspūdingų permainų sulaukta nuo tada?

7 Kad organizacija juda į priekį, ypač akivaizdu buvo per 1958-aisiais Niujorke surengtą patį gausiausią Jehovos liudytojų tarptautinį kongresą, kuriame didžiausias dalyvių skaičius siekė 253922. Iki 1970 metų jų veikla jau buvo įteisinta trijose minėtose šalyse (išskyrus Rytų Vokietijos teritoriją). Tačiau Tarybų Sąjungoje bei kitose Varšuvos Pakto šalyse draudimas tebegaliojo. Dabar tose buvusiose komunistinėse šalyse yra daugiau kaip pusė milijono aktyvių liudytojų.

8. Kuo Jehova laimina savo tautą ir kas apie tai buvo parašyta viename 1950 metų Sargybos bokšto numeryje?

8 Jehovos liudytojai laiminami gausėjimu, nes jie ‛pirmiausia ieško Dievo karalystės ir jo teisumo’ (Mato 6:33). Tiesiogine prasme jau išsipildė Izaijo pranašystė: „Mažiausias taps tūkstančiu ir menkas — galinga tauta. Aš, Viešpats, skubiai tai įvykdysiu reikiamu metu“ (Izaijo 60:22, Brb). Liudytojų ir toliau didėja. Vien per paskutinį dešimtmetį aktyvių Karalystės valdžios šalininkų skaičius išaugo daugiau nei 1750000. Jie savo noru papildė gretas, apie kurias viename 1950 metų Sargybos bokšto numeryje buvo parašyta taip: „Dabar Dievas ruošia naujojo pasaulio visuomenę... Šis branduolys pergyvens Armagedoną, ... bus pirmieji ‛naujos žemės’ žmonės, ... teokratiškai organizuoti, išmanantys, kaip palaikyti tokią tvarką.“ Straipsnio pabaigoje buvo raginama: „Tad visi mes, naujojo pasaulio visuomenės nariai, nenukrypstamai ženkime pirmyn!“

9. Kaip Jehovos liudytojai įgyja naudingos patirties?

9 Dabar ši nuolat auganti naujojo pasaulio žmonių visuomenė įgijo patirties, neįkainojamos nūdienos veikloje ir tikriausiai praversiančios atkūrimo darbe po Armagedono. Liudytojai išmoko rengti didelius kongresus, nedelsdami suteikti paramą nelaimės zonoje, organizuoti sparčiąsias statybas. Dėl tokios veiklos daugelis žavisi Jehovos liudytojais ir juos gerbia.

Kaip pataisoma klaidinga nuomonė

10, 11. Pateik pavyzdžių, kaip pavyksta pataisyti klaidingą nuomonę apie Jehovos liudytojus.

10 Vis dėlto yra žmonių, kaltinančių Jehovos liudytojus atsiskyrimu nuo visuomenės. Ši nuomonė daugiausia susidarė dėl to, kad Jehovos liudytojai laikosi Biblija pagrįsto požiūrio dėl kraujo perpylimo, neutralumo, rūkymo bei moralės. Tačiau visuomenė vis labiau pripažįsta, jog liudytojų pozicija verta dėmesio. Lenkijoje viena gydytoja paskambino į Jehovos liudytojų biurą ir pasakė ligoninėje daug valandų diskutavusi su kolegomis dėl kraujo perpylimo tuomet, kai šalies dienraštyje Dziennik Zachodni pasirodė straipsnis šia tema. „Aš apgailestauju, kad medikai pernelyg dažnai griebiasi kraujo perpylimo, — pasakė gydytoja. — Reikia keisti požiūrį ir džiaugiuosi, jog kažkas pirmas apie tai prakalbo. Norėčiau gauti daugiau informacijos.“

11 Pernai surengtoje konferencijoje autoritetingi medikai iš Kanados, Europos, Izraelio ir Jungtinių Valstijų aptarė informaciją, kaip gydyti pacientus be kraujo perpylimo. Tame Šveicarijoje surengtame susitikime buvo pabrėžta, kad, priešingai visuomenės nuomonei, ligonių, kuriems perpylė kraują, mirštamumas didesnis nei tų, kuriuos gydė be kraujo. Pacientai liudytojai paprastai palikdavo ligoninę anksčiau už ligonius, kuriems perpildavo kraują, tad pirmųjų gydymas buvo pigesnis.

12. Paminėk, kaip Jehovos liudytojus pagyrė už neutralumą.

12 Daug gerų žodžių buvo pasakyta apie Jehovos liudytojų neutralią poziciją prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą, kai jie buvo persekiojami nacių. Daugelis palankiai įvertino Jehovos liudytojų sukurtą vaizdajuostę Jehovos liudytojai atlaiko nacių puolimą, kurios premjerai 1996-ųjų lapkričio 6 dieną buvo pasirinkta tinkama vieta — buvusi koncentracijos stovykla Ravensbriuke (Vokietija). O prieš jos demonstraciją 1998 metų balandžio 18-ąją Bergen-Belzene, kitoje žinomoje koncentracijos stovykloje, Žemutinės Saksonijos politinio švietimo centro direktorius dr. Volfgangas Šilis pasakė: „Viena iš mus gluminančių istorinių tiesų yra ta, jog Jehovos liudytojai atmetė nacionalsocializmą daug ryžtingiau nei krikščionių bažnyčios... Kad ir ką manytume apie Jehovos liudytojų mokymus bei religinį uolumą, savo narsa nacių režimo laikais jie pelnė pagarbą.“

13, 14. a) Kokią protingą nuomonę pirmųjų krikščionių naudai netikėtai pareiškė vienas teisininkas? b) Kokių palankių nuomonių apie Dievo tautą girdėti mūsų dienomis?

13 Kai Jehovos liudytojai dėl savo požiūrio prieštaringais klausimais susilaukia žinomų asmenų teigiamo vertinimo ar palankaus teismo sprendimo, visuomenės nusistatymas nyksta, nuomonė apie mus gerėja ir dažnai atsiranda progų skelbti žmonėms, anksčiau nenorėjusiems klausytis. Todėl Jehovos liudytojai džiaugiasi palankiais atsiliepimais bei teismo sprendimais ir juos vertina. Tai primena vieną pirmojo amžiaus atsitikimą Jeruzalėje. Kai sinedrionas, aukščiausiasis žydų teismas, norėjo nužudyti krikščionis už jų uolų skelbimą, Gamalielis, „visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas“, rimtai įspėjo: „Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis... Palikite šituos žmones ramybėje, paleiskite juos. Jei šis sumanymas ar ši veikla iš žmonių, jie žlugs savaime, o jeigu jie iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Sergėkitės, kad netaptumėte Dievo priešininkais!“ (Apaštalų darbų 5:33-39)

14 Neseniai žinomi veikėjai kaip ir Gamalielis pasakė esą už Jehovos liudytojų religinę laisvę. Štai buvęs Tarptautinės religijos bei įsitikinimų laisvės akademijos pirmininkas tvirtino: „Tikinčiųjų religinė teisė negali būti nepripažinta vien todėl, kad jų pažiūros visuomenei nepriimtinos ar neįprastos.“ Vienas Leipcigo universiteto profesorius religijotyrininkas iškėlė klausimą dėl Vokietijos valdžios sudarytos komisijos vadinamųjų sektų veiklai tirti: „Kodėl privalu tirti tik religinių mažumų, o ne dviejų didžiųjų bažnyčių [katalikų bei liuteronų] veiklą?“ Atsakymo nereikia toli ieškoti; vienas buvęs Vokietijos pareigūnas sako: „Nėra abejonių, jog tokią valstybinės komisijos politiką padiktavo bažnyčių fanatikai.“

ko laukiame atgaivos?

15, 16. a) Kodėl Gamalielio parama buvo ribota? b) Kaip trijų kitų įtakingų asmenų galimybės padėti Jėzui buvo ribotos?

15 Gamalielis savo pastaba pabrėžė faktą, jog Dievo remiamas darbas negali žlugti. Sinedrione ištarti jo žodžiai, be abejo, buvo naudingi pirmiesiems krikščionims, tačiau jie nepamiršo Jėzaus įspėjimo apie savo sekėjų persekiojimą. Gamalielis sukliudė religiniams vadams nužudyti anuos krikščionis, tačiau šie neišvengė persekiojimų. Apie tai rašoma: „Ir taryba paklausė jo patarimo. Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido“ (Apaštalų darbų 5:39b, 40).

16 Poncijus Pilotas, išklausinėjęs Jėzų ir neradęs jokios kaltės, norėjo jį paleisti, tačiau nesėkmingai (Jono 18:38, 39; 19:4, 6, 12-16). Net Nikodemui ir Juozapui iš Arimatėjos, dviem Jėzui palankiems sinedriono nariams, nepavyko apsaugoti jo nuo pasmerkimo (Luko 23:50-52; Jono 7:45-52; 19:38-40). Žmonės, dėl kokių nors motyvų ginantys Jehovos tautą, gali suteikti ribotą paramą. Pasaulis ir toliau nekęs tikrųjų Kristaus sekėjų, kaip nekentė jo paties. Visiškai išvaduoti juos gali tik Jehova (Apaštalų darbų 2:24).

17. Koks yra Jehovos liudytojų tikroviškas požiūris, tačiau kodėl jų ryžtas nepaliauti skelbti gerąją naujieną yra nepalaužiamas?

17 Būdami realistai Jehovos liudytojai neabejoja, jog persekiojimai nesiliaus. Priešininkų neliks tik tada, kai galutinai bus sutriuškinta Šėtono santvarka. Nors persekiojimai vargina, liudytojai neapleidžia savo pareigos skelbti Karalystę. Argi jie galėtų jos atsisakyti, kai yra paties Dievo remiami? Liudytojai lygiuojasi į puikų pavyzdį — savo narsų Vadovą, Jėzų Kristų (Apaštalų darbų 5:17-21, 27-32).

18. Kokie sunkumai dar laukia Jehovos tautos, tačiau kokia baigtimi jie tikri?

18 Nuo pat pradžių teisingai religijai buvo smarkiai priešinamasi. Gan greit ją iš visų jėgų puls Gogas — išmestas iš dangaus ir taip pažemintas Šėtonas. Tačiau teisinga religija nežlugs (Ezechielio 38:14-16). „Viso pasaulio karaliai“, vadovaujami Šėtono, „kovos su Avinėliu, bet Avinėlis juos nugalės, nes jis yra viešpačių Viešpats ir karalių Karalius“ (Apreiškimo 16:14; 17:14). Mūsų Karalius joja pirmyn į galutinę pergalę, kad netrukus ‛dar nugalėtų’. Kokia garbė žygiuoti drauge su juo ir žinoti, jog greitai niekas nepaprieštaraus Jehovos garbintojams, kai jie sakys: „Dievas už mus“! (Romiečiams 8:31; Filipiečiams 1:27, 28)

Ar gali paaiškinti?

• Kaip Jehova stiprino krikščionių susirinkimą nuo pat Karalystės gimimo?

• Kaip Šėtonas mėgino sutrukdyti Kristui nugalėti, ir kuo tai baigėsi?

• Koks turėtų būti nuosaikus požiūris į mums palankių neliudytojų paramą?

• Ko netrukus griebsis Šėtonas ir kokia bus baigtis?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Kongresai liudija, jog Jehovos tauta žengia pirmyn

[Iliustracijos 20 puslapyje]

Liudytojų neutralumas per Antrąjį pasaulinį karą iki šiol teikia šlovę Jehovai