Stiprink savo pasitikėjimą Jehova

Rengiamas kruvinas sąmokslas. Visi aukštieji šalies pareigūnai sutarė pasiūlyti naują įstatymą. Jie nori, kad kiekvienas, praktikuosiantis valstybėje neleidžiamą garbinimą, būtų nubaustas mirties bausme.

AR ESI girdėjęs kažką panašaus? Istorijoje žinoma daugybė žmonių, kūrusių įstatymus blogiems tikslams. Minėtas sąmokslas įvyko Persijos imperijoje pranašo Danieliaus dienomis. Įstatymas, kurį karalius Darijus vis dėlto priėmė, skelbė: „Jeigu kas per artimiausias trisdešimt dienų melstųsi kokiam nors dievui ar žmogui, išskyrus [karalių], tai būtų įmestas į liūtų duobę“ (Danieliaus 6:8-10 [6:7-9, Brb]).

Ką darys Danielius iškilus mirties grėsmei? Ar toliau pasikliaus savo Dievu, Jehova, ar eis į kompromisą ir vykdys karaliaus įsakymą? Parašyta: „Kai Danielius sužinojo, kad toks nutarimas pasirašytas, parėjo į savo namus. Aukštutiniame kambaryje langai buvo atidengti į Jeruzalės pusę ir tris kartus per dieną jis atsiklaupęs melsdavosi ir dėkodavo savo Dievui, kaip ir anksčiau darydavo“ (Danieliaus 6:10, Brb). Tolesnius įvykius puikiai žinome. Danielius už savo tikėjimą buvo įmestas į liūtų duobę, tačiau Jehova „užčiaupė liūtams nasrus“ ir savo ištikimą tarną išgelbėjo (Hebrajams 11:33; Danieliaus 6:17-23 [6:16-22, Brb]).

 Pamąstyk apie save

Šiandien Jehovos tarnai gyvena atšiauriame pasaulyje, kur gausu pavojų jų gerovei, fizinei ir dvasinei sveikatai. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse daug liudytojų buvo nužudyta įsiliepsnojus rasinei neapykantai. Kitur Jehovos tarnams trūksta maisto, juos užgula ekonominiai sunkumai, užklumpa stichinės nelaimės, sunkios ligos ir kitos bėdos. Be to, jiems reikia atlaikyti persekiojimą, spaudimą darbe ir pagundą pasielgti blogai — tai kelia grėsmę jų dvasingumui. Didysis Priešas, Šėtonas, tikrai pasiryžęs verstis per galvą, — kad tik sunaikintų Jehovos tarnus (1 Petro 5:8).

Tad ką gi mums daryti? Žinoma, normalu išsigąsti, kai gyvybei gresia pavojus, tačiau visada atsiminkime apaštalo Pauliaus žodžius: „Dievas yra pasakęs: ‛Niekada aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu.’ Todėl galime su pasitikėjimu tarti: ‛Viešpats mano gelbėtojas — aš nebijosiu! Ką man gali padaryti žmogus?!’“ (Hebrajams 13:5, 6) Galime būti tikri: dabar savo tarnais Jehova rūpinasi lygiai taip pat. Tačiau viena yra žinoti šį Jehovos pažadą, tačiau visai kas kita būti įsitikinusiam, kad Dievas mums padės. Todėl gyvybiškai svarbu ištirti, kodėl galime pasikliauti Jehova, ir, kiek tik mums įmanoma, sustiprinti bei išlaikyti tą pasitikėjimą. Jei taip padarysime, „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės [mūsų] širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:7). Kai pateksime į išbandymus, jau sugebėsime mąstyti blaiviai ir elgtis išmintingai.

Kodėl galime pasitikėti Jehova?

Priežasčių pasitikėti mūsų Kūrėju Jehova apstu. Visų pirma, Jehova, mylintis Dievas, nuoširdžiai rūpinasi savo tarnais. Biblijoje yra gausybė pavyzdžių, kurie rodo meilingą Dievo rūpinimąsi jais. Kalbėdamas, ką Jehova nuveikė dėl savo išrinktosios tautos, Izraelio, Mozė rašė: „Jis rado jį dykumoje — tyruose vaitojančios dykumos. Priglobė jį, rūpinosi, saugojo kaip savo akies vyzdį“ (Pakartoto Įstatymo 32:10). Mūsų laikais Jehova tebesirūpina savo tarnais — tiek visais kartu, tiek ir kiekvienu atskirai. Pavyzdžiui, kada Bosnijoje per pilietinį karą kai kuriems liudytojams labai stigo maisto, Jehova parūpino jo per brolius iš Kroatijos ir Austrijos. Šie norėdami pagelbėti savo bendratikiams nebijojo rizikuoti gyvybe ir keliavo per nepaprastai pavojingą teritoriją. *

Jehova Dievas yra Visagalis, todėl sugeba apsaugoti savo tarnus bet kokiomis aplinkybėmis (Izaijo 33:22; Apreiškimo 4:8). Jei kartais Jehova ir nesustabdo jo tarnus užgulusių mirtinų išbandymų, jis vis tiek juos remia: padeda išlikti ištikimiems, doriems, džiugiems bei ramiems iki pat galo. Taigi kaip psalmininkas galime būti tikri: „Dievas — mūsų prieglauda ir stiprybė, visada artima pagalba varguose. Todėl nebijome, nors žemė sverdėtų, nors kalnai griūtų į jūrų gelmę“ (Psalmyno 46:2, 3 [46:1, 2, Brb]).

Biblijoje atskleidžiama, kad Jehova yra ir tiesos Dievas. Vadinasi, jis niekada neapgauna — įvykdo visus savo pažadus. Biblijos žodžiais tariant, jis — „nemeluojantis Dievas“ (Titui 1:2, Brb). Jehova ne kartą noriai saugojo savo tarnus, taigi galime būti tikri: jis ne tik gali, bet ir trokšta daryti taip, kaip pažadėjęs (Jobo 42:2).

Kaip galime stiprinti savo pasitikėjimą

Nors dabar visiškai pasitikime Jehova, nedera manyti, jog tai garantuota visam  laikui. Juk pasaulis, bendrai paėmus, mažai betiki Dievą, o tai gali susilpninti ir mūsų pasitikėjimą Jehova. Tad privalome jį atkakliai stiprinti ir stengtis išlaikyti tvirtą. Jehova, puikiai tai žinodamas, ateina į pagalbą.

Visų pirma, jis davė savo rašytinį Žodį, Bibliją, kur užfiksuota, kiek daug jis yra nuveikęs savo tarnų labui. Pamąstyk: ar labai pasitiki asmeniu, jei žinai tik jo vardą? Tikriausiai labai mažai, nors kažin ar išvis pasitiki. Juk kad imtum pasitikėti, turi sužinoti, koks jo elgesys bei darbai. Skaitydami ir apmąstydami tokius Biblijos pasakojimus kaip tik ir giliname savo žinias apie Jehovą bei jo nuostabius darbus. Taip vis daugiau suprantame, kad verta juo pasikliauti, ir mūsų pasitikėjimas Dievu stiprėja. Psalmininkas paliko puikų pavyzdį. Karštoje maldoje jis sakė: „Mąstau apie Viešpaties darbus; taip, atsimenu ankstesnius tavo stebuklus. Apmąstau visus tavo darbus ir apsvarstau tavo veiksmus“ (Psalmyno 77:12, 13 [77:11, 12, Brb]).

Tačiau turime ne vien Bibliją, bet ir gausaus dvasinio maisto šaltinį — Jehovos organizacijos spausdinamus biblinius leidinius. Be kita ko, juose dažnai galima rasti jaudinančių pasakojimų apie dabartinius Jehovos tarnus. Iš jų sužinome, kaip Jehova teikė pagalbą ir paramą, atrodytų, beviltiškose situacijose. Štai Martinas Pėcingeris, vėliau tapęs Jehovos liudytojų Vadovaujančiosios tarybos nariu, tarnaudamas pionieriumi Europoje, toli nuo savo namų, staiga sunkiai susirgo. Jis neturėjo pinigų, tad priimti nenorėjo joks gydytojas. Bet Jehova jo nepaliko. Galiausiai pavyko susisiekti su vienos ligoninės vyresniuoju gydytoju konsultantu. Šis malonus vyras tvirtai tikėjo Biblija. Jis be jokio atlygio rūpinosi broliu Pėcingeriu lyg savo sūnumi. Skaitant tokius pasakojimus tikrai stiprėja mūsų pasitikėjimas dangiškuoju Tėvu.

Kad mūsų pasitikėjimas Jehova stiprėtų, jis duoda neįkainojamą maldos dovaną. Apaštalas Paulius pataria: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6). „Visi reikalai“ gali būti ir mūsų jausmai, ir poreikiai, būgštavimai, rūpesčiai. Kuo dažniau ir nuoširdžiau meldžiamės, tuo mūsų pasitikėjimas Jehova darosi stipresnis.

Kai Jėzus Kristus gyveno žemėje, jis kartais nueidavo į nuošalią vietelę, kad galėtų melstis niekieno netrukdomas (Mato 14:23; Morkaus 1:35, Brb). Prieš priimdamas svarbų sprendimą Jėzus meldėsi savo Tėvui visą naktį (Luko 6:12, 13). Jis taip stipriai pasitikėjo Jehova, kad sugebėjo atlaikyti net patį baisiausią išbandymą, kokį tik žmogui yra tekę patirti. Paskutiniai jo žodžiai ant kančių stulpo buvo tokie: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“ Iš tokių žodžių aišku, kad jo pasitikėjimas savo Tėvu nė kiek nesumažėjo iki pat galo, nors Jehova ir neišgelbėjo jo nuo mirties (Luko 23:46).

Dar viena priemonė, padedanti ugdytis pasitikėjimą Jehova — nuolatinis bendravimas su tais, kurie jau pasitiki juo visa  širdimi. Jehova įsakė savo tautai rinktis reguliariai, kad nuolat mokytųsi apie jį ir galėtų padrąsinti vienas kitą (Pakartoto Įstatymo 31:12; Hebrajams 10:24, 25). Taip bendraudami jie vis labiau pasitikėjo Dievu ir tai įgalino atremti didelius tikėjimo išbandymus. Vienoje Afrikos šalyje, kur buvo uždrausta skelbti, Jehovos liudytojai neturėjo teisės į policijos apsaugą, jiems nebūdavo išduodami kelionės dokumentai, santuokos liudijimai, neteikiama medicinos pagalba, jų niekas nepriimdavo į darbą. Kai vienoje vietovėje įsiplieskė pilietinis karas, 39 netoliese buvusio susirinkimo nariams (tarp jų — ir vaikams) keturis mėnesius teko gyventi dykumoje po žemu tiltu, kad išvengtų susišaudymų savo mieste. Nors buvo labai sunku, jie kasdien aptardavo Biblijos citatą, rengdavo sueigas ir taip įgydavo daug stiprybės. Išlikdami dvasiškai sveiki jie pergyveno tą sunkų išmėginimą. Iš šio įvykio matome reguliarių susitikimų su Jehovos tauta vertę.

Be to, jei norime vis tvirčiau pasitikėti Jehova, privalome aktyviai skelbti Karalystę, būti visada pasiruošę pasidalinti gerąja naujiena su kitais. Tai pabrėžia jaudinantis vienos jaunos skelbėjos iš Kanados pavyzdys. Ji sirgo mirtina liga — kraujo vėžiu, tačiau nepaisydama to troško tarnauti reguliariąja pioniere, tai yra visalaike skelbėja. Liga kiek atslūgo, taigi pasijutusi geriau ji vieną mėnesį tarnavo pagalbine pioniere. Paskui merginos būklė pablogėjo ir po kelių mėnesių ji mirė. Vis dėlto ji išliko dvasiškai tvirta iki galo, jos pasitikėjimas Jehova nė akimirką nesvyravo. Merginos mama prisimena: „Iki pat galo kitais ji rūpinosi labiau nei savimi. Ji ragindavo juos studijuoti Bibliją, sakydama: ‛Mes kartu būsime Rojuje.’“

Parodykime pasitikėjimą Jehova

„Kaip kūnas be dvasios miręs, taip ir tikėjimas be darbų negyvas“ (Jokūbo 2:26). Ką Jokūbas sakė apie tikėjimą, tas pats tinka ir kalbant apie pasitikėjimą Dievu. Visi mūsų tvirtinimai, kad pasitikime Dievu, bus tik tušti žodžiai, jei neparodysime to savo darbais. Abraomas besąlygiškai pasitikėjo Jehova — nesvyruodamas paklusdavo jo įsakymams. Jis net buvo pasiruošęs paaukoti savo sūnų Izaoką. Kadangi taip pasitikėjo ir pakluso Jehovai, Abraomas pavadintas Jehovos bičiuliu (Hebrajams 11:8-10, 17-19; Jokūbo 2:23).

Kad parodytume pasitikėjimą Jehova, visai nereikia laukti sunkių išbandymų. Jėzus sakė savo mokiniams: „Kas patikimas smulkmenose, tas patikimas ir dideliuose dalykuose, o kas neteisingas smulkmenose, tas neteisingas ir dideliuose dalykuose“ (Luko 16:10). Turime mokytis pasikliauti Jehova kasdien paklusdami jam net ir tuose dalykuose, kurie atrodo nereikšmingi. Kai matome, kaip tai naudinga, stiprėja mūsų pasitikėjimas dangiškuoju Tėvu. Taip galime ištverti didesnius ir sunkesnius išbandymus.

Pasauliui einant į tragišką pabaigą Jehovos tauta tikriausiai patirs daugybę išbandymų ir pavojų (Apaštalų darbų 14:22; 2 Timotiejui 3:12). Ugdydamiesi stiprų besąlygišką pasitikėjimą Jehova šiuo metu, galime tikėtis patekti į jo pažadėtą naująjį pasaulį — arba pergyvenę didįjį sielvartą, arba prikelti (2 Petro 3:13). Niekada neleiskime savo pasitikėjimui silpti, kad nesugadintume brangių santykių su Jehova. Tada ir apie mus bus galima kalbėti kaip pasakyta apie Danielių, kai šis buvo ištrauktas iš liūtų duobės: „[Jis buvo] gyvas ir sveikas, nes jis pasitikėjo savo Dievu“ (Danieliaus 6:24 [6:23, Brb]).

[Išnaša]

[Iliustracija 9 puslapyje]

Skaitant pasakojimus apie ištikimus Jehovos tarnus, pavyzdžiui, Martiną Pėcingerį, tikėjimas stiprėja