„Draugo smūgiai“

APAŠTALAS Paulius pastebėjo, kad pirmojo amžiaus Galatijos krikščionims reikia pasitaisyti. Tikriausiai kad užbėgtų už akių bet kokiam pasipiktinimui, jis paklausė: „Nejau tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?!“ (Galatams 4:16)

‛Kalbėdamas tiesą’ Paulius netapo jų priešu. Biblijoje yra jo veiksmus atitinkantis principas: „Draugo smūgiai siekia gero“ (Patarlių 27:6). Jis žinojo, kad gali suduoti smūgį klystančiųjų savigarbai. Tačiau kartu suprato, jog jei nuodėmiautojo nepamokytų, neleistų jam patirti Jehovos meilės (Hebrajams 12:5-7). Todėl tarsi ištikimas draugas, nuolat trokštantis tik gero, Paulius nesusvyravo krikščionis pataisyti.

Šiandien krikščionys vykdo savo užduotį ‛padaryti mokiniais visų tautų žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik Jėzus Kristus yra įsakęs’. Taip darydami šie nuoširdūs krikščionys nenutyli Biblijos tiesų, atskleidžiančių ir smerkiančių klaidingus mokymus ar nekrikščionišką elgesį (Mato 15:9; 23:9; 28:19, 20; 1 Korintiečiams 6:9, 10). Bet taip jie netampa atmestinais priešais, o priešingai — parodo esą tikri draugai.

Dievas įkvėpė psalmininką išmintingai parašyti: „Teužgauna mane teisusis: tai yra malonė; tebara mane: tai aliejus galvai. Nuo jo neatsisakys mano galva“ (Psalmyno 140:5, Skv [141:5, BD]).